.

2016 m. birželio 3 d.

Vokiečiai apsipirkinėja daug pigiau už mus

Aukštos kokybės pirmojo būtinumo prekės Vokietijoje daug pigesnės, nei Lietuvoje.

Vakar norėjosi vemti nuo žiniaspaudos patyčių iš „Lidlus“ užplūdusių lietuvių. Kas čia blogo bandyti nusipirkti pigesnių prekių? Tuo labiau, kad „Lidlų“ kainos Europos mastais niekuo neypatingos.

Jei esi priverstas taupyti – AUKŠTOS KOKYBĖS pirmojo būtinumo prekių Vokietijoje gali įsigyti 1,5-2 kartus pigiau, nei Lietuvoje.

Jau koks pusmetis, kai žiniaspaudą užplūdo galybė visokiausių straipsnių apie kainas Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža jų dalis – akivaizdžiai lenkų prekybininkų užsakyta propaganda, reklamuojanti konkrečias Suvalkų parduotuves. Dauguma kitų – akivaizdžiai didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų užsakyta kontragitacija.

Kadangi jau beveik 10 metų apsipirkinėju ne Lietuvoje, nusprendžiau irgi prisidėti prie madingiausiosios paskutinio meto temos. Nes kol kas viskas, ką esu perskaitęs, buvo arba akivaizdžiai užsakomieji straipsniai, arba kartą nuvažiavusiųjų apsipirkti tautiečių įspūdžiai.

Vokiškos kainos kur kas įdomesnės už lenkiškąsias

Praeitą savaitę buvau Vokietijoje ir ta proga užsirašiau kai kurių mano nuomone būtinų prekių kainas, kurias pateikiu žemiau. Manau, kad vokiškos kainos kur kas įdomesnės už lenkiškąsias, nes žiniaspauda apie jas beveik nerašo ir vis cituoja visokius „tyrimus“, teigiančius, kad Vokietijoje kainų lygis kur kas aukštesnis, nei Lietuvoje.

Akivaizdu, kad su PREKĖMIS yra visiškai ATVIRKŠČIAI. Paskutiniu metu Vokietijoje daug kas smarkiai atpigo, o Lietuvoje kainos didėjo. Toliau – kainos „Kauflande“ (konkrečiai – parduotuvėje Gubene, netoli nuo Kotbuso). Išimtis – speltos miltai, kuriuos pirkau vokiškame „Lidle“.

Visos kainos – pastovios, nors akcijų Vokietijoje irgi netrūksta, taigi daug ką galima nusipirkti ir dar pigiau (pavyzdžiui, praeitą savaitę 250 g puikaus pjaustyto „Gudos“ sūrio kainavo 99 centus).

Nežinau, kaip su receptiniais vaistais (juos paprastai perkame Lenkijoje, kur šie 2-3 kartus pigesni), bet visokie papildai ir kitos nereceptinės priemonės Vokietijoje 1,5-3 kartus pigesnės.

Vienintelė išimtis – sviestas, kurio nuolatinė kaina buvo nurodyta 3 € už kilogramą, tačiau ir „Aldyje“, ir „Lidle“ ji pastoviai buvo tokia pat, kaip „Kauflande“ su akcija – 2,80 €. (Taigi dabartinė didžioji lietuviškojo „Lidlo“ sviesto akcija Vokietijoje – normali sviesto kaina. :-))

Palyginimui pasirinkau mažiausias kainas Vilniaus Nekropolio „Maksimoje“ – neskaitant „Maksimų“ „Š“ kokybės lygio ženklo „Optima linija“ prekių. Tokio tipo prekių, kaip minėtoji „Optima linija“, „Cento“ ar pan. normaliose Vokietijos parduotuvėse tiesiog nebūna (neteko matyti ir Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ar Slovakijoje).

Mano nuomone, prekiauti lietuviškojo „Š“ lygio prekėmis kaip žmonėms skirtu pašaru taikos metu turėtų būti griežtai draudžiama. (:-) Tiems, kas su tuo nesutinka, siūlau prisiversti iki galo suvalgyti „Optima linija“ ar „Cento“ ledų porciją. :-))

Vokiškų ir lietuviškų kainų palyginimas

Visos vokiškos kainos – tikslios, o nemaža dalis „Maksimos“ kainų – išvestinės. Kadangi skiriasi įpakavimų svoris ar talpa, turėjau apskaičiuoti, kiek kainuotų vokiško dydžio pakuotė. Skaičiavau apytiksliai, tad galėjo atsirasti vieno kito cento dydžio paklaidų.

Ir „Maksimoje“ ėmiau neakcijines prekių kainas. Pateikiau kainų skirtumus tų prekių, kurių lietuviškosios kainos lenkia vokiškąsias 50 procentų ir daugiau.

Prekės pavadinimasKiekisKaina VokietijojeKaina LietuvojeSkirtumas procentais
Juoda duona1 kg1,1595
Juoda pjaustyta duona0,5 kg65~70
Sumuštinių duona0,5 kg5572
Traški duonelė250 g59~1,00~70
Paprasta bandelė100 g1323~75
Pienas UAT 3,5 proc1 l4065~60
Kondensuotas nesaldintas pienas, 7,5 proc. riebumo320g39~80~100
Švarcvaldo kumpis375 g2,795,50~100
Remuladinis majonezas, 65 proc. riebumo500 ml891,71~90
Fermentinis sūris „Guda“, pjaustytas250 g1,121,20
Sviestas, 82 proc. riebumo250 g701,51~113
Cukrus1 kg6577
Kvietiniai miltai (Nr.405)1 kg3572~100
Speltos miltai1 kg992,02~100
Mišinys baltai duonai1 kg891,24
Avižiniai dribsniai0,5 kg3972~80
Saulėgrąžų aliejus1 l1,291,47
Uogienė (įvairi)450 g~951,10
Konservuoti agurkai360 g6996
Konservuoti kopūstai630 g491,00~100
Konservuoti ananasai580 g891,10
Konservuoti persikai850 g991,17
Juodasis šokoladas su riešutais200 g1,392,08~50
Juodasis šokoladas (70 proc. kakavos)100 g691,10~85
Pieniškas šokoladas100 g4974~50
Šaltinio vanduo1,5 l1939~100
Dantų pasta jautriems dantims125 ml651,35~108
Minkštas kačių maistas100 g2129

Ir daugelis ne maisto prekių Vokietijoje daug pigesnės

„Maksimų“ savininkai galėtų mėginti man priekaištauti, kad pateikiau pigiausias vokiškas prekes, nors atmečiau jų „Optima linija“ kaip nekokybiškas. Jie būtų visiškai neteisūs – negi pigiausios vokiškos prekės garsėja savo aukšta kokybe. Kažkada netgi teko žiūrėti vokišką laidą, kurioje ekspertai tikrino pigiųjų didžiųjų tinklų linijų (maždaug kaip „Maksimų“ „Favorit“) prekių kokybę – ir VISOS populiarios tokios prekės NĖ KIEK nenusileido pačioms brangiausioms. Skyrėsi tik įpakavimas ir etiketės.

Mes jau daug metų naudojame LABAI daug pigių vokiškų „Kauflando“ prekių ir NĖ KARTO negalėjome NIEKUO nusiskųsti dėl kokybės. (:-) O kiek kartų teko išpilti šiukšlyno sąšlavas primenančias „Favorit“ sorų kruopas! Tiesa, jau kokius 3 metus tokios laimės nebebandėme. :-))

Aišku, aš čia pateikiau gana ribotą sąrašą. Kokias 5 prekes išbraukiau, nes „Maksimose“ jų kainos buvo labai panašios.

Lietuvoje pirkti mėsą – loterija, arba bus valgytina, arba ne (t.y. įdiržusi karviena arba senų kiaulių mėsa). Tuo tarpu didžiuosiose Vokietijos prekybos tinkluose prastos mėsos tiesiog nebūna.

Tačiau kur dar apranga ir avalynė! Minimalų kokybės standartą atitinkantys drabužiai ir batai Vokietijoje kokius 1,5 karto pigesni. Per akcijas – 2-5 kartus.

Prieš paskutinius Naujus Metus buvau nuėjęs apsidairyti po Vilniaus parduotuves. Nenusipirkau nieko – ir su kalėdinėmis nuolaidomis viskas buvo faktiškai tas pats, tik kur kas brangiau, nei Vokietijoje ar Lenkijoje.

Panašiai pasakytina ir apie buitinę chemiją, higienos prekes, elektroniką. Ir automobilius juk ne šiaip sau iš Vokietijos į Lietuvą varo.

Nežinau, kaip su receptiniais vaistais (juos paprastai perkame Lenkijoje, kur šie 2-3 kartus pigesni), bet visokie papildai ir kitos nereceptinės priemonės Vokietijoje 1,5-3 kartus pigesnės

Su šviežia mėsa – šiek tiek kitokia situacija. Ji Vokietijoje šiek tiek brangesnė, tačiau kokybė – NEPALYGINAMA. Lietuvoje pirkti mėsą – loterija, arba bus valgytina, arba ne (t.y. įdiržusi karviena arba senų kiaulių mėsa). Tuo tarpu didžiuosiose Vokietijos prekybos tinkluose prastos mėsos tiesiog nebūna.

Deja, LR žiniasklaidos paistalai apie tai, kad lietuviška mėsa yra geresnės kokybės, nei pas kaimynus, tėra tegul ir patriotinė, bet akivaizdžiai melaginga propaganda. Net ir Lenkijoje reikia gerai paieškoti kietos mėsos, ką jau bekalbėti apie Vokietiją.

Na o švieži vietiniai vaisiai bei daržovės – vienintelė sritis, kur kainomis vokiečių kol kas dar nepasivijome. Tiesiog visur – tik vokiečių ūkininkų produkcija, lenkiškų produktų faktiškai nėra.

Nenorintys daug išleisti Vokietijoje apsiperka beveik dvigubai pigiau

Į kainų lentelę įtraukiau dantų pastą jautriems dantims. Jos standartinė kaina visuose vokiškuose tinkluose – 65 centai už 125 ml, o poveikis (kiek galiu spręsti iš asmeninės patirties) – kur kas EFEKTYVESNIS už garsiojo „Sensodino“.

Speciali pasta – pirmo būtinumo prekė; tie, kieno jautrūs dantys, be jos tiesiog negali gyventi. Neieškantys prabangos vokiečiai už ją moka bent dvigubai mažiau, nei lietuviai.

Panašiai yra su dauguma pirmojo būtinumo prekių.

Vokietijoje pilna brangių ir labai brangių produktų: „bio“, „eko“, žymiausių prekių ženklų (beje, ir jų dauguma paprastai pigesni, nei Lietuvoje). Jei esi nusiteikęs daugiau išleisti – turi iš ko pasirinkti.

Tačiau jei esi priverstas taupyti – AUKŠTOS KOKYBĖS pirmojo būtinumo prekių Vokietijoje gali įsigyti 1,5-2 kartus pigiau, nei Lietuvoje.

Kodėl statistika taip įžūliai apgaulinga?

Vis dėlto, Lietuvos žiniaspauda pastoviai klykauja, kad pagal „Eurostatą“ pas mus kainos kur kas mažesnės, nei Vokietijoje. Kaip tai įmanoma?

Aš manau, kad taip yra dėl 3 priežasčių. Pirmoji, kaip visi suprantame, – oficialios statistikos klastojimas Lietuvoje, antroji – taikos metu Europoje praktiškai nevartotini produktai „Maksimų“ ir kitų tinklų lentynose, su „Optima linija“, „Cento“ ar panašiais ženklais.

Vis tik trečioji priežastis ko gero svarbiausia. Tai – žmogaus vertė. Vokietijoje žmonės gerbiami ir jų darbas labai vertinamas – t.y. gerai apmokamas. Todėl Vokietijoje vis dar kur kas brangesnės paslaugos.

Prekybininkai ko gero nėra patys kalčiausi. Jie, kaip ir mes visi, gyvena toje pačioje „Lietuvos Respublikoje“ – laukinio kapitalizmo, apgaulės ir niekšybės karalystėje, kurioje klesti patys įžūliausieji niekšai, sukčiai, melagiai ir kyšininkai.

Visoks remontas, šiukšlių išvežimas, gydymas ir pan. Vokietijoje kainuoja daug brangiau, nei Lietuvoje. Jei nori, kad vokietis tau skirtų savo laiko – turi susimokėti kokius 5 kartus daugiau, nei analogišką paslaugą suteikiančiam lietuviui. Pavyzdžiui, 26 eurai už paprasčiausią apkirpimą Vokietijoje – itin maža, akcijinė kaina.

Kadangi šiukšlių išvežėjas uždirba ne 350 € per mėnesį, o 5-6 kartus daugiau, tai ir vokiečiui tenka kur kas daugiau mokėti už šiukšlių išvežimą, ir t.t.

Sudėjus visas 3 minėtąsias priežastis, gali pasidaryti, kad oficialus bendrasis kainų lygis Vokietijoje pasirodys gerokai aukštesnis, nei pas mus, tačiau KIEKVIENAS to norintis gali pats įsitikinti (nuvykdamas į Vokietiją ar tiesiog paskaitydamas reklaminius laikraštėlius internete), kad nenorintiems be reikalo išlaidauti vokiečiams kokybiškos pirmojo būtinumo prekės 1,5-2 kartus pigesnės, nei lietuviams.

Kas kaltas?

Kodėl tokia neteisybė? Mes uždirbame 5 kartus mažiau už vokiečius, o parduotuvėje mokame dvigubai daugiau. Laikas sukilti prieš milijardus iš mūsų kraujo sunkiančius prekybininkus?

Manau, kad prekybininkai ko gero nėra patys kalčiausi. Jie, kaip ir mes visi, gyvena toje pačioje „Lietuvos Respublikoje“ – laukinio kapitalizmo, apgaulės ir niekšybės karalystėje, kurioje klesti patys įžūliausieji niekšai, sukčiai, melagiai ir kyšininkai.

Prekybininkai elgiasi pagal vadovėlinius rinkos dėsnius: perka kuo pigiau ir parduoda taip brangiai, kaip įmanoma. Jie pastoviai neša kyšius merams, ministrams ir seimūnams – bet juk be kasdieninių kyšių Lietuvoje joks padorus verslas neįmanomas.

Jau ne viena tarptautinė įmonė yra viešai pareiškusi, kad pasitraukia iš Lietuvos dėl mūsų šalį skandinančios korupcijos, o šimtai tūkstančių besistengiančių išlikti sąžiningais lietuvių skursta, žudosi arba emigruoja.

Jau pats didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių išsidėstymas Lietuvos miestuose – akivaizdus visą mūsų šalį apraizgiusios korupcijos įrodymas.

Vis dėlto, didieji prekybos tinklai buvo ir vieni pagrindinių šios mėšlo krūvos, kuria dabar pavirto Lietuvos Respublika, kūrėjų. Įdomu, ar tik ne prekybininkai vieni pirmųjų pradėjo „ramstyti“ „Sąjūdžiu“ pasivadinusią KGBistų gaują?

Vienu metu žmonės kalbėjo, kad vienas prekybos tinklas finansuoja VISAS Lietuvos partijas. Po to – kad pereita prie konkrečių kyšių (už leidimus statyti parduotuves miestų centruose, nesumokėtus mokesčius ir pan.).

Negali neprisiminti kaip „Maksimos“ ramiai nesumokėjo didžiulių sumų mokesčių su lengvatų neįgaliesiems pagalba, kaip begėdiškai supirkinėjo šimtus tūkstančių bomžų balsų referendumo dėl stojimo į ES metu.

Jau pats didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių išsidėstymas Lietuvos miestuose – akivaizdus visą mūsų šalį apraizgiusios korupcijos įrodymas. Juk ne šiaip sau rašo, kad Nerijus Numavičius – turtingiausias Lietuvos žmogus ir kad jis jau neša muilą į užsienį.

Ką daryti?

Aš jau seniai stengiuosi neturėti nieko bendro su mano šalį griaunančia ir mano tautą naikinančia niekšų gauja. Nedalyvauju begėdiškose „rinkimų“ komedijose. Neturiu nei „Sodros“, nei valstybinio sveikatos draudimo. Apsipirkinėju užsienyje.

Tačiau to per mažai.

Diskusija

1. B. Inokentijus2016 06 03 11:09:20

Kam ta pigi pasta? Mažiau dantų turėsime – mažiau problemų, mažesnis maisto suvartojimas ir t.t.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis