Kæstuèio ðventvagystë ir iðniekintoji Palanga

Didysis kunigaikðtis Kæstutis buvo paskutinis lietuvybæ puoselëjæs Lietuvos valdovas. Deja, bûtent jo gyvenimo klaida tapo lemtinga mûsø tautai.

Metraðèiai ir legendos liudija, kad antroji Kæstuèio þmona Birutë jaunystëje buvo davusi vaidilutës áþadus: likti skaisèia ir savo gyvenimà paðvæsti dievams.

Taèiau pamaèiusiam Birutës groþá Kæstuèiui pasimaiðë protas – kunigaikðtis jà pagrobë ir prievarta padarë savo þmona. Nepaisant romantiðkojo aspekto, vis dëlto tai buvo tiesioginës nepagarbos aktas lietuviðkajam tikëjimui, uþ kurá vëliau brangiai sumokëjo ne tik pats Kæstutis, bet ir visa Lietuva.

Akivaizdu, kad dievai pasiðlykðtëjo Palanga. Vietoj kaþkada tyro Baltijos vandens Palangos pakrantæ ðiandien skalauja sodri ðlapimo, iðmatø ir ðiaip ðiukðliø sriuba. Kaþkada pakrantæ puoðusius gintarus dabar pakeitë rankose pats uþsidegantis fosforas ir jûros iðplaunami þuvø lavonai.

Praradæs dievø paramà, Kæstutis baigë gyvenimà siaubinga mirtimi – buvo pasmaugtas iðgamos savo paties sûnëno.

O Lietuvai prakeikimu tapo ðventvagiðkosios santuokos vaisius – maþasis iðsigimëlis Vytautas, galutinai iðniekinæs lietuviðkàjá tikëjimà, sunaikinæs tautos þiedà prie Vorsklos ir daugeliui ðimtmeèiø pavertæs lietuvius paniekintø vergø tauta. (plaèiau apie Vytautà „didájá“)

Iki ðiol neaiðku – ar tik „stebuklingai“ iðsigelbëjæs Vytautas kaip nors neprisidëjo ir prie savo tëvo mirties?

Deja, ið Kæstuèio likimo mûsø tauta nepasimokë.

Ðvenèiausioji Palangos vieta siaubingai iðniekinta

Palanga visada buvo labai svarbi Lietuvai kaip ðventa vieta – ten stovëjo viena svarbiausiøjø lietuviðkøjø ðventyklø, kurios centre, dabar vadinamame „Birutës kalnu“, degë ðventoji ugnis.

Valdþià Lietuvoje paëmæ iðgamos pusbroliai – Jogaila ir Vytautas – iðniekino ðventyklà ir uþgesino ðventàjà ugná.

Pasiklausius dabartinë valdþios blevyzgø apie „laisvæ“, „nepriklausomybæ“, „nediskriminacijà“ ir pan, paskaièius apie uþ valstybinius pinigus masiðkai restauruojamus krikðèioniø, þydø ir musulmonø kulto pastatus, natûralu tikëtis, kad ir Birutës kalne jau vël liepsnoja ðventoji ugnis.

Tik aklas gali nematyti. Begëdiðkai iðkirtus Gedimino pilá supusius medþius, pradëjo irti ir visas piliakalnis. Tas pats vyksta ir su visa Lietuva. Katalikø þeminamiems lietuviams bëgant ið tëvynës, nebelieka kam palaikyti mûsø tautos.

Toli graþu. Praeità þiemà specialiai uþsukau á Palangà ir savo akimis ásitikinau, kad viena ðvenèiausiø Lietuvos ðventoviø iðniekinta paèiu iðkrypëliðkiausiu bûdu.

Birutës kalno virðûnëje stovi, sprendþiant pagal kryþiø, koplyèia kruvinajam Jëzui – mirtimi uþ Jeruzalës ðventyklos iðniekinimà nubaustam nusikaltëliui – kurio vardu katalikai ne tik iðniekino Palangos ðventovæ, bet ir daugelá ðimtmeèiø þemino, persekiojo, kankino ir þudë mano tikëjimo lietuvius.

Katalikø iðniekinta Palangos ðventovë

Na o paèioje ðvenèiausioje vietoje, kurioje tikëjausi pamatyti ðventàjà ugná, stovi stabas anksèiau minëtàjá nusikaltëlá pagimdþiusios moteriðkës, kuri iðgarsëjo, savo ir Romos legionieriaus vaikelá (kaip liudija istoriniai ðaltiniai ir „Discovery“ kanalas ) paskelbusi kruvinojo Jahvës sûnumi.

Dievø prakeikta Palanga

Nelengva sugalvoti, kaip dar labiau áskaudinti mane ar kità lietuvietá, nei taip begëdiðkai iðniekinant mums brangià ðventovæ.

Mes, þinoma, jau ápratome, kad Lietuvoje esami laikomi þemesnio lygio þmonëmis, pusiau gyvuliais. Netgi neprotestuojame, kai Lietuvà valdantys katalikai visaip gelbsti ir puoselëja viskà, kas, pavyzdþiui, þydiðka, ir tuo pat metu kaip ágalëdami dergia ir naikina viskà, kas ðventa mums, lietuviams.

Taèiau akivaizdu, kad dievai pasiðlykðtëjo Palanga. Vietoj kaþkada tyro Baltijos vandens Palangos pakrantæ ðiandien skalauja sodri ðlapimo, iðmatø ir ðiaip ðiukðliø sriuba. Kaþkada pakrantæ puoðusius gintarus dabar pakeitë rankose pats uþsidegantis fosforas ir jûros iðplaunami þuvø lavonai.

Arðiems katalikams tokie dalykai ne motais, taèiau daugeliui lietuviø Palanga pavirto lietuvybës paþeminimo, iðniekinimo ir apdergimo simboliu. Að, pavyzdþiui, kuo toliau, tuo labiau stengiuosi laikytis kaip galima toliau nuo ðventvagystës simboliu tapusios, prakeiktos vietos.

Dievø apleista Lietuva

Deja, Palanga nëra iðimtis. Visoje Lietuvoje katalikai naikina ir visaip dergia ðvenèiausiàsias mûsø vietas.

Vis daugëja kruvinojo Jëzaus ir jo þvitriosios mamytës stabø, o mûsø netgi ðventieji medþiai be perstojo kertami. Lietuvos dievai negali mumis nenusivilti.

Tik aklas gali nematyti. Begëdiðkai iðkirtus Gedimino pilá supusius medþius, pradëjo irti ir visas piliakalnis.

Tas pats vyksta ir su visa Lietuva. Katalikø þeminamiems lietuviams bëgant ið tëvynës, nebelieka kam palaikyti mûsø tautos.

O persekiojimai nesiliauja. Prieð kelias dienas, svarstant dirbtinio apvaisinimo ástatymà, Seimo padugnës netgi neslëpë, kad vykdo katalikø vyskupø ásakymà eiliná kartà primesti katalikiðkàjà niekðybæ VISIEMS lietuviams, tame tarpe ir tiems, kuriems, kaip, pavyzdþiui, man, vemti norisi nuo katalikiðkøjø „vertybiø“.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas