.

2016 m. spalio 13 d.

Košmaras Vilniaus miesto apylinkės teisme

Skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Jau seniai nebeslepiu pasišlykštėjimo LR teismais. Manau, kad skaičiusieji šį mano interneto dienoraštį turėtų suprasti kodėl.

Taip pat yra tekę girdėti nemažai pasibaisėjusių tautiečių pasakojimų apie stulbinančius apylinkės teismų teisėjų nekompetenciją, įžūlumą bei įsitikinimą savo nebaudžiamumu.

Teismo salėje kabojo begėdiška valstybinio Lietuvos herbo parodija – istorinės katalikiškosios niekšybės simbolis
Vyčio parodija teismo salėje

Vis tik viena – išgirsti, o kita – pačiam patirti. Tai, kas nutiko rugpjūčio 19 dieną Vilniaus miesto apylinkės teisme (už Ukmergės g. „Senukų“), mane daugiau nei mėnesiui visiškai išmušė iš vėžių.

Susidarė įspūdis, kad teisėja nebuvo iš viso girdėjusi apie teisėjų etiką. Ji daug kartų mane pažemino, vertė stotis prieš ant sienos kabėjusį katalikybės simbolį, diskriminavo ir netgi įžūliai ŠANTAŽAVO mane Konstitucijoje TIESIOGIAI UŽDRAUSTU būdu – grasindama paskirti man PSICHIATRINĘ EKSPERTIZĘ, jei neduosiu parodymų prieš save.

Tokie dalykai pribloškė :-) netgi mane – nors jau ne kartą buvau dalyvavęs teismuose ir prisižiūrėjęs įvairiausių absurdų. Juokai juokais, o jei nebūčiau pasidavęs šantažui ir neatsisakęs savo konstitucinės teisės arba prokuroras būtų pasidavęs teisėjos provokacijoms, ko gero dabar jau būčiau ilgam uždarytas į „psichuškę“, kaip sakoma, „tyrimams“.

Čia – straipsnis „Karštame Komentare“ apie tai, kaip LR teisėderga susidoroja su neparankiais žmonėmis, nutildo juos ar ir (faktiškai) nužudo su psichiatrų pagalba. (Ta proga :-) netgi nusprendžiau pagaliau pasižiūrėti kažkada garsiai nuskambėjusį „Skrydį virš gegutės lizdo“.)

Todėl, kai iškart po to dar sutikau savo pažįstamą :-) prokurorą su geltonais marškinėliais, ant kurių buvo pavaizduotas namas, iki stogo prigrūstas liežuvius iškišusių bepročių, supratau tai kaip įsakmų :-) likimo ženklą.

Apibendrinant, psichiatrinė ekspertizė dabartiniu metu yra tapusi standartiniu LR valdžios institucijų įrankiu susidorojant su neparankiais asmenimis, ypač drįstančiaisiais sakyti ar rašyti tiesą apie vyriausybę, teismus, prokuratūrą ar policiją. Jei teisėja tada būtų neapsiribojusi grasinimais ir man ją paskyrusi, dabar aš jau būčiau visų mažiausiai skaudžiai pažemintas, morališkai ir fiziškai išniekintas, ko gero (sprendžiant pagal panašius atvejus) būtų apribota mano laisvė prievarta uždarant mane į kokią nors psichiatrinę ligoninę, man būtų prieš mano valią leidžiami sveikatą žalojantys cheminiai preparatai. Mano reputacija būtų sudergta visam likusiam gyvenimui, o gal man netgi būtų pasibaigę kaip policijos automobilio bagažinėje nužudytam Gintarui Beresnevičiui ar ko gero jau būčiau kur nors rastas ir oficialiai pripažintas „nusižudęs“, kaip Vladas Bieliauskas ar daugelis kitų LR teismų bei policijos aukų, arba „netikėtai“ miręs, kaip K.V.Žaltauskas ar nuo kokios nors ūmios ligos, ar pan.

Susiradau internete teisėjų etikos kodeksą bei jo komentarus ir prisiverčiau (vos neapsivemdamas iš pasišlykštėjimo) išanalizuoti teismo posėdžio garso įrašą bei šiaip ne taip parašyti skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Manau, kad iš šio skundo galima susidaryti adekvatų įspūdį apie tai, kas iš tikrųjų dedasi LR teismuose, kai vis labiau įžūlėjantys prokurorai persekioja negalinčius sau leisti advokato neturtinguosius.

Šis skundas turėtų padėti suprasti, kodėl teisėjai ir prokurorai taip brangina savo „teisę“ begėdiškai diskriminuoti mus, lietuvius, nesuteikdami praktiškai visiems kitų tautybių žmonėms priklausančio nemokamo advokato – turbūt smagu nebaudžiamai išsityčioti iš bejėgių tautiečių?

Gal šiuo skundu netgi pavyks išvengti skrydžio pas gegutę? :-)

Skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

Giedrius Šarkanas

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

PRAŠYMAS (TEIKIMAS) IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ
2016-10-13
Vilnius

Šiuo metu aš, Giedrius Šarkanas, esu persekiojamas kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje, kurios vienas iš mano matytų numerių – 38-00030-13. Šių metų rugpjūčio 19 d. 9:15-12:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 506 salėje įvyko pirmasis teismo posėdis. Mane pribloškė teisėjos Ingos Štuopienės elgesys, nes ši mane daug kartų pertraukinėjo, absurdiškai moralizavo kaip mažą vaiką ar protiškai neįgalųjį, diskriminavo kitų proceso dalyvių atžvilgiu, šnekėjo mano nuomone teisėjams nederamas nesąmones, pažeidinėjo mano teises ir nevykdė teisėtų mano reikalavimų bei pagaliau privertė mane duoti parodymus tiesiogiai mane šantažuodama ir naudodamasi mano nežinojimu.

Mano nuomone, toks elgesys nederamas teisėjui, todėl susiradau internete Teisėjų etikos kodeksą (toliau – Kodeksas) su komentarais ir, jį išstudijavęs, nusprendžiau, kad turiu kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (toliau – Komisija), kad būtų kuo greičiau įvertinta ir, žinoma, ištaisyta man bei LR teismų autoritetui padaryta žala. Noriu pastebėti, kad teisėja nepatenkino mano argumentuoto prašymo suteikti man akivaizdžiai priklausantį valstybės apmokamą advokatą, todėl buvau priverstas pats analizuoti teismo posėdžio įrašus bei rašyti šį skundą – nors ir neturiu teisinio išsilavinimo ir nemoku teisininkų žargono. Iš karto noriu pastebėti, kad mano tikėjimas bei religija (esu lietuvietis) įpareigoja mane sakyti tiesą nevyniojant jos į vatą – todėl be kita ko nevadinu LR prokuratūros, policijos ar teismų „teisėsauga“. Vis dėlto, tai, kad esu religinis ir politinis disidentas, formaliai nesuteikia teisės persekiojantiesiems mane dėl mano religijos bei tikėjimo, socialinės padėties ir politinių pažiūrų LR policijai, prokuratūrai ir teismams nepaisyti mano teisių ir pagrindinių laisvių. Kiek suprantu pagal formaliai LR galiojančią konstitucinę bei tarptautinę teisę, susidorodama su manimi, LR teisėderga turėtų bent jau stengtis sudaryti procesinio teisėtumo ĮSPŪDĮ grubiai nepažeidinėdama mano procesinių teisių ir susilaikydama nuo tiesioginio tyčiojimosi iš manęs ir mano tikėjimo.

Taigi toliau aptarsiu teisėjos padarytus mano nuomone akivaizdžius Kodekso pažeidimus chronologine tvarka, o pabaigoje juos susumuosiu pagal Kodekso punktus. Mano nuomone, teisėja daug kartų akivaizdžiai pažeidė šiuos konkrečius Kodekso principus:

6 straipsnis. Pagarba žmogui
Vadovaudamasis pagarbos žmogui principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) gerbti žmogų, jo teises ir laisves;
2) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai;
3) pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; tačiau teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams;
5) atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, jokia forma ar būdu neskatinti jų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti.

7 straipsnis. Pagarba ir lojalumas valstybei
Vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) laikytis duotos teisėjo priesaikos;

8 straipsnis. Teisingumas ir nešališkumas
Vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) kalba, veiksmais, priimamais sprendimais nediskriminuoti atskirų asmenų ar visuomenės grupių dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, rasės, religijos ar įsitikinimų, odos spalvos, tautybės ar etninės priklausomybės, šeimyninės padėties ir imtis teisėtų priemonių pastebėtai diskriminacijai pašalinti;
3) nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims;

12 straipsnis. Sąžiningumas ir nesavanaudiškumas
Vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
2) nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus.

13 straipsnis. Padorumas
Vadovaudamasis padorumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;
2) nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu;
3) darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai;
4) netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo;
5) nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti smurto;
7) kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardą.

14 straipsnis. Pavyzdingumas
Vadovaudamasis pavyzdingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo;
2) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą;
3) būti tolerantiškam, punktualiam ir paslaugiam;
4) teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo;
5) nemoralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų;
6) posėdžio metu būti oficialiu, kantriu ir mandagiu;
7) visada veikti profesionaliai ir humaniškai;
8) pripažinti savo klaidas ir jas taisyti;
10) tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą;

15 straipsnis. Pareigingumas
Vadovaudamasis pareigingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų;
3) savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai;
5) reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus.

Toliau, nurodydamas konkretų Kodekso reikalavimą, aš nurodysiu tik straipsnio ir to reikalavimo numerius. Pvz, „13.2,3“ reikš iš „Padorumo“ principo išplaukiančius reikalavimus: „2) nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu“; bei „3) darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai“. Teisėjos kalbą posėdžio metu atstačiau iš garso įrašų, nes mano matytas oficialus posėdžio protokolas ne tik perteikia grubiai iškraipytą posėdžio vaizdą, bet ir nuslepia teisėjos akivaizdžiai padarytus Kodekso pažeidimus.


Taigi posėdžio pradžioje aš paprašiau teisėjos suteikti man valstybės apmokamą gynėją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nemokantiesiems lietuvių kalbos, kadangi 31 Konstitucijos straipsnis bei 6 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) straipsnis garantuoja man teisę į advokatą, o 29 Konstitucijos straipsnis bei 14 Konvencijos straipsnis garantuoja teisę į nediskriminavimą dėl mano socialinės padėties, kalbos ir tautybės. Netenkindama šio mano teisėto reikalavimo, teisėja vadovavosi šio metu LR priimtais įstatymais, numatančiais begėdišką lietuviškai kalbančiųjų diskriminavimą ir žeminimą, tačiau tiesiogiai pažeidė Konvenciją bei aukščiausiąjį LR teisės aktą – Konstituciją. Tuo būdu teisėja akivaizdžiai pažeidė ir teisėjo priesaiką (kiek suprantu, visi teisėjai prisiekia visų pirma vadovautis Konstitucija, tad ir 6, 7 bei 110 jos straipsniais), taigi ir 6.2, 7.1 bei 15.1 Kodekso punktus.

Be to, teisėja ignoravo 2 mano svarbias teises: į advokatą ir nediskriminavimą dėl mano kalbos bei tautybės, taigi akivaizdžiai grubiai pažeidė ne tik šias teises įtvirtinančias Konstituciją bei Konvenciją, bet ir 6.1 bei 8.1 Kodekso punktus. Konkrečiai teisėja kalbėjo taip:

13:30 Teisėja: O gerai, o dabar Jūs skirtumo tarp to žmogaus, kuris supranta proceso kalbą ir kuris nesupranta proceso kalbos, nu vat jo dalyvavimo procese Jūs nematote jokio skirtumo? : Jam vertėjas priklauso, pripažįstu.
Teisėja: O Jūs kada nors dalyvavote kada nors svetimoj valstybėje per vertėją svetimam procese?

16:20 Teisėja Bet gramatinis įstatymų aiškinimas, taip pat ir Konstitucijos aiškinimas, ką daro kaltinamasis, nėra vienintelis įstatymų aiškinimo būdas. Yra ir kitų būdų: sisteminis, istorinis, teleologinis ir t.t. O gramatinis aiškinimas tai yra tikrai paraidžiui, pagal pagal prasmę skaityti kodekso ar, sakysim, kito teisės akto formuluotę, tai. Aš kaip sakau visą laiką populiariai, paprastai: nei Konstitucija, nei kodeksas yra nėra laikraštis, todėl jie negali būti skaitomi kaip laikraštis. Tos nuostatos, kurios sako, kad nediskriminuojama, jos turi omeny visai ką kita. Nes asmuo, kuris nemoka kalbos procese, yra visoj kitokioj padėty, negu tas asmuo, kuris supranta kalbą procese. Todėl sakysim turėti tokią situaciją, kai žmogus neturi kojų ir negali vaikščioti. Jei valstybė jam suteikia paramą – duoda jam invalido vežimėlį, bet tam žmogui, kuris moka vaikščioti ir turi kojas, neduoda invalido vežimėlio, tai nereiškia, kad jinai diskriminuoja tą asmenį, neduodama, nesuteikdama jam to invalido vežimėlio. Tai šiuo atveju yra, na analogijos tarp šitų 2 situacijų, kad pripažįstamas gynėjo dalyvavimas asmeniui, nemokančiam kalbos, ir kada įstatymas sako, kad nėra pagrindo pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu tuo atveju, kai asmuo supranta kalbą, kuria vyksta procesas. Tai vat šiuo atveju aš darau, teismas nutarė, kad pagrindo pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nėra ir to prašymo netenkina. Jums buvo išsiųsta nutartis ir išaiškinta galimybė pasirūpinti teisiniu atstovavimu byloje, tai yra gynėju, kad Jūs šiuo atveju tą nuostatą Konstitucijoje ir taip pat Baudžiamojo proceso kodekse, kurioje, tos nuostatos, kurios įtvirtina kaltinamojo teises, kad kaltinamasis turi teisę turėti gynėją procese, šiuo atveju reiškia tai, kad Jūs aplamai turite teisę ateitį į šitą bylą su gynėju, o ne tai, kad teismas privalo užtikrinti Jums gynėja, paskirti Jums tą gynėją. Nes jeigu, sakysim, Jūs neturėtumėte tokios teisės, aš net negalėčiau leisti tam gynėjui dalyvauti procese. Tai šiuo atveju Jūsų teisė į gynėją užtikrinama tuo, kad Jūs turite teisę pats nusisamdyti gynėją, advokatą ar advokato padėjėją, o jeigu neturite pakankamai lėšų, turite teisę kreiptis į valstybę dėl valstybė garantuotos teisinės pagalbos suteikimo, apmokamos visiškai ar iš dalies valstybės lėšomis.

Uždavinėdama man logiškai beprasmiškus retorinius klausimus, teisėja akivaizdžiai bandė mane psichologiškai sugniuždyti akivaizdžiai neetišku ir neteisiniu būdu, paprastai bendrai vadinamu demagogija. Kai tai nepavyko, teisėja griebėsi teise mažai ką bendro turinčių emocinių paistalų. Iš pradžių pradėjo aiškinti, kad semantinis teisės aktų (Konstitucijos ir, matomai, BPK) aiškinimas neteisingas („todėl jie negali būti skaitomi kaip laikraštis“) – iš ko logiškai seka, kad visos mano konstitucinės ir kitos teisės tėra tušti žodžiai, kuriuos įžūlūs teisėjai kiekvienu atveju interpretuoja taip, kaip jiems šauna į galvą. Po to teisėja dėstė savo sugalvotą analogiją su vežimėliu invalidams, kuri šiuo atveju akivaizdžiai yra absurdiška, kadangi aš rėmiausi Konstitucijos ir Konvencijos straipsniais, draudžiančiais diskriminavimą konkrečiais pagrindais (mano atveju – kalbos bei tautybės), tarp kurių nebuvo sveikatos ar įgalumo – kaip teisėjos išgalvotame šiuo atveju visiškai neadekvačiame pavyzdyje. Akivaizdu, kad šiuo būdu (psichologiškai mane spausdama ir akivaizdžiai nusišnekėdama) teisėja pažeidė 6.3, 13.7, 14.1,5,7,10 bei 15.3 Kodekso punktus.

Pagaliau kategoriškas teisėjos tvirtinimas, kad nemokamas advokatas man nepriklauso (vėliau teisėja dar kartą pakartojo šį savo teiginį), akivaizdžiai liudija arba kad teisėja nebuvo susipažinusi su Konstitucija, įstatymais ir oficialiais BPK komentarais šia tema, arba kad ji specialiai demagogizavo mane naudodamasi mano teisiniu neišprusimu. Taigi, arba teisėja dar kartą pažeidė Kodekso reikalavimus profesionaliai atlikti savo pareigas, arba specialiai mane klaidino, tuo būdu pažeisdama 6.1,3 bei 13.1-3 Kodekso punktus.

21:08 : Aš turiu kitą prašymą
Teisėja: Ačiū, sėskite prašau, dėl šito mano sprendimo galėsite pasisakyti apeliaciniame teisme. Ačiū, sėskitės, diskusijų čia nebus. Ar bus kitų prašymų.
: turiu, taip, aš turiu prašymą. Konstitucijos 110 straipsnis...
Teisėja: (pertraukdama) prašau suformuluoti prašymą. Aš Jums neleisiu daryti betvarkės...

Čia teisėja mane du kartus iš eilės pertraukė, neleisdama man suformuluoti eilinio teisėto prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą. Aš nesu įpratęs būti taip įžūliai pertraukinėjamas ir žeminamas absurdiškomis pastabomis (kaip kad „prašau suformuluoti prašymą“ kaip tik man pradėjus jį formuluoti). Nesu pratęs ir daug kalbėti viešumoje; absurdiški teisėjos kabinėjimaisi ir nutraukinėjimai išmušė mane iš vėžių, privertė daryti klaidas, pasidarė sunku išreikšti savo mintis. Nuo šio momento teisėja pradėjo mane pastoviai pertraukinėti ir aiškinti apie savo viršenybę, taip vis didindama psichologinį spaudimą, ko pasekmėje posėdis praktiškai tapo manęs kankinimo priemone, padariusia rimtą žalą mano sveikatai. Akivaizdu, kad čia teisėja pažeidė 6.1,3,5, 8.,3 ir 13.3-7,10 Kodekso reikalavimus.

27:22 Teisėja: Tas sakysim kaltinamojo įsitikinimas, kad tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ir prašyti paaiškinti šio objekto kažkokį atitikimą ar neatitikimą, nes na aš nematau jokių motyvų šiuo atveju. Jei mes duodame invalido vežimėlį duodame asmeniui be kojų, tai nereiškia, kad mes diskriminuojame tuos, kurie turi kojas ir gali vaikščioti patys. Tai va taip va...

O čia teisėja akivaizdžiai ironiškai pasišaipė (naudodama akivaizdžiai pašiepiamą toną) iš mano konstatavimo akivaizdaus teisinio fakto, kad diskriminavimas dėl kalbos yra draudžiamas 29 Konstitucijos straipsnyje, o po to dar kartą pakartojo savo absurdišką analogiją su invalido vežimėliu, tuo būdu akivaizdžiai dar kartą pažeisdama 6.1,3, 8.3, 13.3–5, 14.1,4,6,7,10 ir 15.3 Kodekso punktus.

Akivaizdu, kad teisėja neteisėtai atmetė mano prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl grubaus valstybės apmokamo gynėjo skyrimo tvarką nustatančių teisės aktų prieštaravimo 31 ir 29 Konstitucijos straipsniams bei 6 ir 14 Konvencijos straipsniams. Tuo būdu ji grubiai pažeidė 6, 7 ir 110 Konstitucijos straipsnius bei 13 Konvencijos straipsnį. Kiek žinau, LR teismai kartais tenkina turtingų asmenų nusamdytų brangiai apmokamų advokatų prašymus kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jų klientų teisių pažeidimų. Todėl atsisakymas tenkinti mano prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl AKIVAIZDAUS mano konstitucinių teisių pažeidimo yra akivaizdus manęs diskriminavimas dėl mano socialinės padėties, nes tiek 29 Konstitucijos straipsnis, tiek 8.1 Kodekso punktas, tiek 169 BK straipsnis griežtai draudžia ignoruoti mano konstitucines teises dėl to, kad esu toks neturtingas, kad net neturiu iš ko nusisamdyti advokatą ar padovanoti teismui patrauklų kyšį. Apibendrinant, atsisakydama kreiptis į Konstitucinį teismą, teisėja akivaizdžiai grubiai pažeidė minėtuosius penkis Konstitucijos straipsnius, taigi ir 6.1,2, 7,1, 8,1 ir 15.1 Kodekso punktus.

35:26 Teisėja: Ar prašymų dar yra? : Taip, yra. Dabar mano nuomone Jūs, nesuteikdama man advokato, man atrodo, yra akivaizdu, kad Jūs įvykdėte nusikaltimą, nustatytą Baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje. Mano nuomone, kad teisėja, kuri akivaizdžiai įvykdė nusikaltimą, turėtų nusišalinti. Turėčiau Jus nušalinti.
Teisėja: Prašau, nušalinimo pareiškimas. Prašau, išdėstykite motyvus. Motyvas numeris vienas. : Mano nuomone, Jūs ką tik įvykdėte nusikaltimą mano atžvilgiu. Apribojote mano teisę dėl mano kalbos. Teisėja: Dabar taip, išdėstykite visus argumentus dėl nušalinimo, nes aš dar kartą, jeigu Jūs na taip vat elgsitės ir vis taip iš po stalo vis kažką ištraukiate, ištraukiate ir vis po to vis nušalinimus, nušalinimus, prašau išdėstyti visus motyvus, kuriuos turite teismui pareikšti grįsdamas teiginį, kad teismas yra šališkas Jūsų atžvilgiu. Išdėstykite visus motyvus, nes teismas tokį elgesį gali įvertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Asmens teisei galioja principas, bendrasis teisinis principas: asmens, piktnaudžiaujančio savo teisėmis, teisė nėra ginama. Taigi aš noriu išgirsti visus Jūsų argumentus, kad teismas yra šališkas. (pertraukdama) padarė nusikaltimą.
: Aš nesu teisininkas. Aš nesigaudau, nesigaudau visoje šitoje niekšybėje. Aš prašiau, kad man būtų suteiktas advokatas taip kaip tiems, kurie nemoka lietuvių kalbos. Jūs atsisakėte tai padaryti ir 169 straipsnis...
Teisėja (nutraukdama): Gerai, aš atsisakiau tai padaryti aš netenkinau prašymo paskirti Jums advokatą.
: Taip, mano nuomone Jūs įvykdėte nusikaltimą.
Teisėja: ir atmečiau eilę visų kitų Jūsų prašymų. Tai dabar Jūs nušalinimą man pareikšite dėl to, kad aš advokato netenkinau prašymo dėl advokato, po to dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą ir taip mes žaisim ar ne? Aš dar kartą sakau prašau dabar išdėstyti visus argumentus, jeigu Jūs manote, kad aš esu nešališka procese, nes aš Jums neleisiu žaisti procesu, aš Jus perspėju.
: Aš Jums skelbiu pirmą nušalinimą. Aš nesuprantu, kas čia vyksta. Man atrodo, kad Jūs iš manęs tyčiojatės.
Teisėja: Sėskitės, prašau. Aš manau, kad Jūs iš manęs tyčiojatės.

Man pasinaudojus savo procesine teise paskelbti nušalinimą, kadangi teisėja akivaizdžiai pažeidė 169 BK straipsnį – apribodama mano Konstitucijoje bei Konvencijoje įtvirtintą teisę į advokatą dėl mano kalbos – teisėja nesivadovavo 6.3 Kodekso punkto nurodymais, o puolė mane gąsdinti, spekuliuoti kažkokias nesąmones („iš po stalo vis kažką ištraukiate, ištraukiate ir vis po to vis nušalinimus, nušalinimus“ ir pan.) ir grasinti („neleisiu žaisti procesu“). Toks teisėjos elgesys būtų suprantamas, jei tai būtų buvęs nebe pirmas nušalinimas, tačiau šiuo atveju tai buvo pirmasis mano bandymas pasinaudoti savo procesine teise. Akivaizdu, kad taip emociškai reaguodama į mano normalų procesinį veiksmą, mane moralizuodama ir gąsdindama, teisėja grubiai pažeidė 6.1-3,5, 13.2-5, 14.3-7 bei 15.3 Kodekso reikalavimus. Be to, taip audringai reaguodama į mano naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis, teisėja mane dar labiau psichologiškai įbaugino, davė suprasti, kad aš esu kažkoks žemesnis proceso dalyvis, kuriam vertėtų patylėti pasyviai klausantis ką nuspręs teisėja su prokuroru.

55:45 : Bus prašymų, prašau išnešti šitą ženklą (Vyčio parodiją ant sienos). Lietuvos herbe Konstitucijoje nėra nurodytas krikščionybės simbolis. Aš turiu pagrindo, esu įsitikinęs, kad esu persekiojamas dėl savo tikėjimo ir religijos, ir teisti mane su krikščionybės simboliu, dvigubą kryžių turiu omenyje...

56:45 : Konstitucijoje numatytas simbolis yra baltas Vytis raudoname fone. O čia yra / Teisėja: supratau, netenkinu prašymo, netenkinu. Dar norėčiau pateikti susijusį straipsnį, kuris yra iš „Mokslo Lietuvos“, mokslinio leidinio apie tai, ką reiškia šitas va simbolis.
Teisėja: Tai nesusiję su byloje įrodinėtom aplinkybėmis.
: Tai yra. Aš esu / Teisėja (pertraukdama): Prokurore, susipažinkite, tai nesusiję, viso Jūsų gyvenimo mes nenagrinėjame. Neįdomus mums irgi tas Jūsų gyvenimas. Mes nagrinėjame Jums pareikštą kaltinimą, ar jis pagrįstas, ar nepagrįstas.
: Bet aš turiu teisę, kad tai nagrinėt.. / Teisėja (pertraukdama): Taip, bet tai ne Jūsų virtuvė, suprantate, kad čia ne Jūsų virtuvė? Jūs atėjote į valstybinę įstaigą, į teismą, (pertraukdama) Vat savo virtuvėje Jūs galite paimti ir dėlioti ten: pasikabinti tą, nukabinti, persigalvoti, vėl perkabinti ir taip toliau. O čia, deja, taip nėra.
: Čia yra Lietuvos Konstitucija, kuri nustato, kaip turi atrodyti Lietuvos valstybė / Teisėja (pertraukdama): tai prašymo prijungti … aš netenkinu, nesusiję su byla.

Ant teismo posėdžių salės sienos kabėjo Lietuvos valstybinio herbo parodija – auksinės spalvos reljefinis raitelis bordiniai rudame fone, su dvigubu kryžiumi ant skydo. (Nuotrauka – 1. priedas) Visų pirma, Konstitucijoje vienareikšmiškai nustatyta, kad herbas yra baltas Vytis raudoname fone. Taigi, ant sienos kabėjusi geltonai – rudai bordinė šlykštynė negalėjo būti LR valstybinis herbas. Antra, ant raitelio skydo aiškiai matėsi dvigubas Jogailos kryžius. Taigi raitelis simbolizavo krikščionybę ir Jogailą, o kartu ir vadinamąjį „šventąjį“ Jurgį.

Noriu priminti, kad esu lietuvietis, taigi garbinu lietuviškuosius dievus. Kaip visuotinai žinoma, mano tikėjimo žmones krikščionys ir ypač katalikai persekioja jau daugiau, kaip pusantro tūkstančio metų, o Lietuvoje – daugiau, kaip 700 metų. Ir dabar Lietuvoje viešpataujantys katalikai viešai skelbia, kad yra tik vienas „tikras“ dievas, o visi kiti (t. y. ir mano dievai) – netikri, „stabai“ ir pan, paniekinamai vadina mano tikėjimą ir religiją „pagonybe“, mane ir kitus jiems nepatinkančiuosius „pagonimis“; politikai, valstybės pareigūnai ir žiniaspauda beveik visada vadina būtent ir tik katalikus „tikinčiaisiais“, Katalikų bažnyčią – „Bažnyčia“ iš didžiosios raidės, ir t.t.

Kaip visuotinai žinoma (pavyzdžiui, žiūr. 2. priede pateiktą straipsnį: Gediminas Zemlickas Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? / Mokslo Lietuva (Lietuvos mokslininkų laikraštis) – 2009 m. kovo 12 d. (Nr. 5)), raitelis su dvigubu kryžiumi simbolizuoja krikščionybę ir krikštą, o taip pat Jogailą, kaip Lietuvos krikštytoją (taigi mano tikėjimo persekiotoją ir išniekintoją) ir vadinamojo „šventojo“ Jurgio ordino riterį. Noriu pastebėti, kad dvigubas kryžius simbolizuoja mano tikėjimą ir religiją dar ir dabar, kaip jau minėjau, žeminančią ir persekiojančią krikščionybę. Būtent Jogaila, akivaizdžiai vienas didžiausių niekšų ir išsigimėlių Lietuvos istorijoje, įsakė išniekinti mano tikėjimą bei religiją ir jėga pavergti mano tautiečius bei primesti jiems to meto katalikiškąją niekšybę. Būtent Jogailos įsakymu buvo išniekintos ir šiandien katalikų vis dar tebeniekinamos visos pagrindinės mano religijos šventovės. O vadinamasis „šventasis“ Jurgis yra krikščionių begėdiškai garbinamas kaip slibino žudikas. Tuo tarpu slibinas simbolizuoja tai, ką aš, kaip lietuvietis ir žmogus, labai gerbiu – žinias ir išmintį – tai, ko krikščionys ir ypač katalikai visais laikais labiausiai nekentė ir bijojo, persekiojo, degino ir žudė. Iš kitos pusės, slibinas arba žaltys paprastai yra krikščionių interpretuojamas kaip simbolis mano tikėjimo ir religijos, kurių sunaikintoju „šventasis“ Jurgis labai dažnai oficialiai pristatomas.

Apibendrinant, teismo posėdžių salėje buvo pakabinta manęs ir mano tikėjimo bei religijos pažeminimą, persekiojimą ir istorinį sunaikinimą simbolizuojanti šlykštynė. Teisti mane su tokiu ženklu ir dar versti mane vis stotis prieš jį ir rodyti formalią „pagarbą“ išsigimimo, mano tikėjimo, religijos, taip pat mano protėvių ir manęs asmeniškai pažeminimo ir išniekinimo simboliui – ypač didelė niekšybė, ciniškas manęs įžeidimas ir mano tikėjimo ir religijos pažeminimas bei išniekinimas.

LR teismai jau daugiau kaip 20 metų visoje Europoje garsėja savo nepagarba lietuviams, ypač neturtingiems ir ne katalikams, ciniška panieka žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Visi dabartinės LR organai yra persisunkę prastai slepiama panieka ne katalikams. Istorinės katalikiškosios niekšybės simboliką vietoj valstybinio herbo teko stebėti ne tik daugelyje LR teismų salių, bet ir ant policininkų uniformų rankovių, LR ambasadų užsienyje bei daugelyje kitų akivaizdžiai katalikybės propagandai nederamų vietų. Beje, Vilniaus apygardos teisme netgi teko matyti specialiai įrengtas katalikiškajam kultui skirtas patalpas. Matomai LR teismų administracija ar/ir katalikai teisėjai jaučia pasitenkinimą tokiu būdu niekindami nekatalikus, versdami juos žemintis stoviniuojant prieš katalikybės simboliką ir kontempliuojant atvirą panieką sau ir savo tikėjimui.

Vis dėlto, mano reikalavimas išnešti ant sienos kabėjusią šlykštynę ir pakabinti konstitucinį Lietuvos herbą, sprendžiant pagal galiojančią Konstituciją, jos 15, 29 ir teismų bešališkumą įtvirtinančius straipsnius bei dabartinę Teismų įstatymo redakciją, buvo akivaizdžiai teisėtas ir pagrįstas, taip pat kaip ir mano principinis prašymas nežeminti manęs ir nesityčioti iš mano religinių jausmų verčiant stoviniuoti prieš mano tikėjimą jau 700 metų persekiojančio religinio kulto simbolį. Tačiau teisėja netgi neišklausė mano argumentų, daug kartų mane pertraukė ir atsisakė ne tik užtikrinti mano teisę nebūti žeminamam ir įžeidinėjamam, bet ir įvykdyti Teismų įstatyme numatytą reikalavimą, kad teismo salėje būtų Lietuvos valstybinis herbas, tuo būdu eilinį kartą šiurkščiai pažeisdama 6.1-3,5, 8.1, 13.3-5, 14.1,3-7,10 bei 15.1 Kodekso reikalavimus.

Be to, teisėja tiesiogiai mane pažemino pertraukinėdama ir iš aukšto neleisdama man išaiškinti savo religinės priklausomybės, dėl kurios stoviniuoti prieš katalikybės simbolį man buvo ypač šlykštu ir žeminama: „Tai nesusiję, viso Jūsų gyvenimo mes nenagrinėjame. Neįdomus mums irgi tas Jūsų gyvenimas.“ Nors panieka lietuviams ne katalikams būdinga daugeliui šiuo metu Lietuvą okupavusio politinio režimo institucijų, mano nuomone Kodeksas tokį tiesioginį tyčiojimąsi draudžia. Be to, teisėja mane įžeidė ir pažemino pakeltu ir moralizuojančiu balsu postringaudama, kad teismas – „ne mano virtuvė“. Visų pirma, aš neturiu jokio nekilnojamo turto, taigi ir virtuvės, kurioje galėčiau šeimininkauti kaip noriu. Antra, tokiu būdu teisėja akivaizdžiai davė man suprasti, kad teismas – tai jos „virtuvė“, kur ji gali daryti ką tik užsinorėjusi, o aš teisme netgi neturiu teisės reikalauti, kad būtų laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, nes tai – „ne mano virtuvė“, nes aš teisme neturiu jokių teisių, nebent tas, kurias teisėja su prokuroru man teikiasi suteikti. Akivaizdu, kad šitaip teisėja mane dar kartą bjauriai pažemino, grubiai pažeisdama 6.1,3,5, 13.4,5 ir 14.1,5,7 Kodekso punktus.

01:17:31 Teisėja: Ar sutinkate paaiškinti tas aplinkybes nurodytas? Ar sutinkate duoti parodymus byloje?
: Aš norėčiau gintis, o būti apklausinėjamas aš nenoriu.
Teisėja: O kuo Jūs norite gintis?
: Aš noriu įrodinėti absurdas, nesąmonės.. / Teisėja (pertraukdama): O tai kokiu būdu Jūs įrodinėsite?
: Logiškai, logiškai.
Teisėja: Tai aš klausiu, ar Jūs sutinkate duoti parodymus?
: Parodymų ne. Aš norėčiau, kad mane gintų advokatas, bet kadangi to advokato nėra, tai aš atliksiu jo vaidmenį ir ginsiu save. Bet duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus nesiruošiu. Tokiam nusikalstamam režime../ Teisėja (pertraukdama): Tai Jūs pasirenkate teisę tylėti procese?
: Ne, tylėti aš nesiruošiu. Aš ruošiuosi gintis, bet atsakinėti į klausimus aš nesiruošiu. Aš ruošiuosi pats uždavinėt klausimus.
Teisėja: Aš tada žinot ką padarysiu, man atrodo tuoj nutrauksiu procesą, pasikreipsiu į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir paprašysiu advokato žinot kurio punkto pagrindu? Nes aš su Jumis nesusišneku.
: Aš nesiruošiu duoti parodymus ir aiškinti, ką aš dariau.
Teisėja: Ir nereikia, mes tik klausiame, ar Jūs pasinaudosite savo teise teikti byloje paaiškinimus.
: Nu taip, teikti paaiškinimus, bet ne atsakinėti į klausimus.
Teisėja: Tai aš Jums ir aiškinu, kad Jūs tuos paaiškinimus galite atsakyti į visus klausimus, galite tiktai savo paaiškinimus pateikti, galite nieko nesakyti.
: Taip, aš nuspręsiu konkrečiai kiekvienu atveju.
Teisėja: Bet jei Jūs sakote, kad aš nesutinku duoti parodymų, tai aš Jus sodinu ir keliauju toliau su savo procesu ir Jums nesuteiksiu jokio žodžio, nes suprantate, Jūs neduodate parodymų, tai čia Jūsų problema, tiktai sėdit ir tylit.
: Aš galiu duoti paaiškinimus, o ne parodymus. Į klausimus, ar aš rašiau, aš nesiruošiu atsakinėti.
Teisėja: Antro punkto pagrindu, žinokit, nes ir aplamai, sakykite, noriu paklausti, ar Jūs kada nors gyvenime esate kreipęsis į psichologą, psichiatrą kokių nors konsultacijų ar dar kažko?
: Aš esu skaitęs Foucault tokį tenais, kai režimui kas nors netinka, tai padaro arba nusikaltėliu, arba bepročiu, tokią paskaitą.
Teisėja: Na aš Jums užduodu klausimą, o Jūs jo akivaizdžiai nesuprantant.
: Aš nesuprantu, kadangi yra terminas. Teisėja (pertraukdama): neduosiu parodymų, bet ginsiuos, tai kuo Jūs čia ruošiatės gintis?
: Duosiu paaiškinimus, įrodymus, apklausinėsiu, bet liudyti visiškai nesiruošiu nieko, nes aš šlykščiuosi Lietuvos valstybe, šlykščiuosi Lietuvos teismais.
Teisėja: Turite tokią teisę, turite tokią teisę.
: Taip, turiu. Reikalauju advokato tokiomis sąlygomis, kaip su Jūs man atmetėte, o atsakinėti į klausimus, ką aš dariau ar nedariau, aš tikrai nesiruošiu.
Teisėja: Aha, gerai. Tada taip dabar sėskite prašau. Dėl įrodymų tyrimo tvarkos, prokurore, pasisakykite.
Prokuroras: Tai manyčiau galbūt būtų standartine tvarka, kad pradėtume nuo kaltinamojo apklausos, po to apklausti asmenis, po to rašytinę bylos medžiagos. Toks būtų.
Teisėja: O vis tiktai nežinau dėl to advokato. Ką daryti?
Prokuroras: O pats Jūs nesiruošiate nusisamdyt ar dar?
: Aš asmeniškai.. / Teisėja (pertraukdama): Nes jei aš Jums advokato, žinokit, skirsiu specialisto tyrimą, nes aš – ne specialistė nuspręsti, ar čia mes galim su šiuo žmogum normalų pilnavertį procesą turėti, ar negalime.
: Aš asmeniškai ruošiuosi gintis. Aš manau, darau ką galiu: ginuosi, teikiu prašymus, bet atsakinėti į klausimus aš nesiruošiu.. / O advokato pasiieškoti neįeina į Jūsų gynybos planą?
: O kodėl? Aš neturiu pinigų.
Teisėja: Kreipkitės. Nueikite į Odminių gatvę 3.
: Kodėl aš turėčiau žemintis, kai dabar rusas mano atžvilgiu pasakytų op, nie ponimaju ir iš karto jam duotų... nesuprantu.
Teisėja: Tiesiog nenorite žemintis?
: Žemintis nenoriu.
Teisėja: Nesižeminsit. Supratau, neisit. Okej, situacija tada yra tokia. Sėskit prašau. Ką dabar daryt? Nes yra du variantai: mes dabar atidedam bylos nagrinėjimą, pasiimam advokatą, bet tada turėsim skirti specialisto išvadą, nes aš to punkto pagrindu skirsiu, skirčiau advokatą. Nes aš.. / Aš (pertraukdamas): Jei Jūs taip darysit, aš tada pradėsiu kreiptis į tarptautines institucijas, sakysiu, kad jūs susidorojate su manim.
Teisėja: Tai joks čia susidorojimas, tiesiog.. / Aš (pertraukdamas): tai yra susidorojimas. Aš.. Teisėja (pertraukdama): tai kame čia yra susidorojimas? Jeigu specialistas atlieka tyrimą ir pasako: viskas gerai, šitas žmogus gali būti pilnaverčiu proceso dalyviu, tai kas čia, koks čia yra susidorojimas?
: Tai yra susidorojimas, tai yra žmogaus pažeminimas. Teisėja: Bet aš suprantate, aš su Jumis nesusišneku. Aš Jūsų klausiu, ar duosit parodymus – aš nieko neatsakinėsiu, bet aš ginsiuos. Tai kaip Jūs ginsitės, jei Jūs nieko nekalbėsit?
: Aš kalbėsiu, teiksiu argumentus, kodėl yra kaip sakoma bullshit visa šita, šitas kaltinamasis aktas. Bet yra tai, ko aš tikrai nesiruošiu, man neapsimoka. Jei bus advokatas, vis tiek aš neduosiu šių nurodymų. Bet jei Jūs mane pažeminsite, aš, aišku, kelsiu skandalus. Aš reikalavau, kad man būtų suteiktas advokatas tuo pagrindu, kaip nemokantiems , o ne mane žeminant.
Teisėja: Jums nepriklauso toks advokatas.
: Nepriklauso pagal įstatymus, bet įstatymai yra antikonstituciniai. Už tai, kad Lietuvos teismai.. / Teisėja (pertraukdama): Ir pagal Konstituciją irgi nepriklauso, pagal Žmogaus teisių konvenciją irgi nepriklauso.
: Na aš bandysiu su tuo ginčytis.
Teisėja: Galėsit ginčyti apeliaciniame skunde kiekvieną teismo sprendimą, bet šiuo metu tikrai situacija yra tokia. Gerai. Tada teismas tęsia įrodymų tyrimą, teismas nutarė suteikti taip ir padarysim, čia nurodyta, 248, ar ne? Suteiksim galimybę duoti parodymus kaltinamajam, apklausime atvykusį liudytoją ir specialistus ir darysime pertrauką. Ar tinka tokia tyrimų tvarka?
Tada aš išsigandau ir vis dėlto daviau parodymus.

Mano nuomone, šiame epizode teisėja peržengė visas ne tik teisėjų etikos, bet ir paprasčiausio padorumo, o ko gero ir BK nubrėžtas ribas. 31 Konstitucijos straipsnyje labai kategoriškai suformuluota: Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Aš dar prieš teismo posėdį buvau nusprendęs pasinaudoti savo konstitucine teise neduoti parodymų prieš save ir apie tai iš karto pareiškiau, tačiau teisėja, akivaizdžiai neteisėtai pasinaudojusi savo dominuojama padėtimi, privertė mane duoti parodymus tiesiogiai man GRASINDAMA ir mane ŠANTAŽUODAMA.

Po jau valandą teisėjos vykdyto psichologinio spaudimo, begėdiško manęs žeminimo ir absurdiško moralizavimo aš jau ir taip buvau psichologiškai išsekęs, o teisėja pradėjo iš manęs visiškai tiesiogiai tyčiotis. Teisėja ėmė grasinti, kad, jei neduosiu parodymų, paskirs man advokatą kaip bepročiui. ( „Antro punkto pagrindu, žinokit, nes ir aplamai, sakykite, noriu paklausti, ar Jūs kada nors gyvenime esate kreipęsis į psichologą, psichiatrą kokių nors konsultacijų ar dar kažko?“; „Nes jei aš Jums advokato, žinokit, skirsiu specialisto tyrimą, nes aš – ne specialistė nuspręsti, ar čia mes galim su šiuo žmogum normalų pilnavertį procesą turėti, ar negalime.“; „Ką dabar daryt? Nes yra du variantai: mes dabar atidedam bylos nagrinėjimą, pasiimam advokatą, bet tada turėsim skirti specialisto išvadą, nes aš to punkto pagrindu skirsiu, skirčiau advokatą.“; „Aš: Tai yra susidorojimas, tai yra žmogaus pažeminimas. Teisėja: Bet aš suprantate, aš su Jumis nesusišneku. Aš Jūsų klausiu, ar duosit parodymus – aš nieko neatsakinėsiu, bet aš ginsiuos. Tai kaip Jūs ginsitės, jei Jūs nieko nekalbėsit?“) Noriu pastebėti, kad nors teisėja turi teisę paskirti psichiatrinę ekspertizę, praktiškai tokios ekspertizės yra tapusios susidorojimo su LR valdžios ar teisėdergos kritikais ar net jų fizinio nužudymo priemone.

Visų pirma, dabartinėje akivaizdžiai teisiškai išsigimusioje Lietuvos valstybėje teismo skirta psichiatrinė ekspertizė reiškia tiesioginį ir esminį asmens pažeminimą praktiškai visam gyvenimui. Žmogus turi vykti į kažkokią įstaigą (t. y. skirti daug savo laiko, sveikatos, energijos ir t.t.), leistis visaip niekinamas šiurpios reputacijos LR teismo psichiatrų, jam greičiausiai leidžiami sveikatai ir psichikai žalingi psichotropiniai preparatai ir tenka atsakinėti į žeminamus greičiausiai jau su ne vienu atsisakiusiu nusižeminti žmogumi susidorojusių specialistų su baltais chalatais klausimus. Be to, tokia ekspertizė reiškia įrašymą į psichiatriškai tirtųjų registrus, kas per visą Europą pagarsėjusioje panieka žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms Lietuvos Respublikoje visam gyvenimui paverčia teisėjų pažemintą žmogų oficialiu bepročiu, turinčiu pastoviai įrodinėti savo pilnavertiškumą (pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimui gauti ar prasitęsti). O ką jau bekalbėti apie asmens reputaciją ar prestižą – Lietuvoje po tokios ekspertizės žmogus tampa viešu bepročiu visam likusiam gyvenimui.

Antra, su tragiška Vlado Bieliausko mirtimi 2006 m. teisminė psichiatrija tapo plačiosios visuomenės suvokiama kaip įteisinta režimo ir ypač teisėdergos priemonė nepatogiam asmeniui nužudyti. 3. priede pateiktas Valdo Valiūno 2015 m. sausio 16 d. straipsnis „Karštame Komentare“ Atsargiai – sugrįžta baudžiamoji psichiatrija. Šiame straipsnyje, be daugelio kitų psichiatrų susidorojimo su Vyriausybei, policijai, prokuratūrai ir teismams nepatogiais žmonėmis atvejų, detaliai aprašyta, kaip Kauno policija su teismo psichiatrų pagalba praktiškai nužudė kaunietį dailininką K.V. Žaltauską.

Apibendrinant, psichiatrinė ekspertizė dabartiniu metu yra tapusi standartiniu LR valdžios institucijų įrankiu susidorojant su neparankiais asmenimis, ypač drįstančiaisiais sakyti ar rašyti tiesą apie vyriausybę, teismus, prokuratūrą ar policiją. Jei teisėja tada būtų neapsiribojusi grasinimais ir man ją paskyrusi, dabar aš jau būčiau visų mažiausiai skaudžiai pažemintas, morališkai ir fiziškai išniekintas, ko gero (sprendžiant pagal panašius atvejus) būtų apribota mano laisvė prievarta uždarant mane į kokią nors psichiatrinę ligoninę, man būtų prieš mano valią leidžiami sveikatą žalojantys cheminiai preparatai. Mano reputacija būtų sudergta visam likusiam gyvenimui, o gal man netgi būtų pasibaigę kaip policijos automobilio bagažinėje nužudytam Gintarui Beresnevičiui ar ko gero jau būčiau kur nors rastas ir oficialiai pripažintas „nusižudęs“, kaip Vladas Bieliauskas ar daugelis kitų LR teismų bei policijos aukų, arba „netikėtai“ miręs, kaip K.V.Žaltauskas ar nuo kokios nors ūmios ligos, ar pan.

Todėl teisėjos grasinimas paskirti man psichiatrinę ekspertizę jei neduosiu parodymų praktiškai buvo grasinimas mane viešai pažeminti, žiauriai su manimi susidoroti ar gal netgi nužudyti. Tai mane galutinai morališkai sutriuškino ir, gelbėdamas savo reputaciją, sveikatą bei gyvybę, aš vis dėlto daviau parodymus, nors to daryti nenorėjau ir nesiruošiau. Ko gero už tai, kad vis dar esu gyvas ir sveikas, turiu būti dėkingas prokurorui. Nors ilgą laiką vysčiusi „specialisto konsultacijos“ temą teisėja garso įraše gerai girdimų pauzių metu varstė jį reikšmingais žvilgsniais, prokuroras vis dėlto nepasidavė teisėjos provokacijoms susidoroti su manimi ir nepalaikė psichiatrinės ekspertizės idėjos, nepaisydamas nedviprasmiškų teisėjos insinuacijų, kaip pavyzdžiui, „O vis tiktai nežinau dėl to advokato. Ką daryti?“ – ir pan.

Be to, teisėja man grasino dar vienu būdu – kad, jei neduosiu parodymų, neleis man iš viso pasisakyti ar kaip nors gintis, kitaip sakant vertė mane, kad aš arba duočiau parodymus, arba tylėčiau proceso metu („O kuo Jūs norite gintis? […] Tai Jūs pasirenkate teisę tylėti procese?“; „Bet jei Jūs sakote, kad aš nesutinku duoti parodymų, tai aš Jus sodinu ir keliauju toliau su savo procesu ir Jums nesuteiksiu jokio žodžio, nes suprantate, Jūs neduodate parodymų, tai čia Jūsų problema, tiktai sėdit ir tylit.“). BPK nesuteikia teisėjai teisės taip daryti, tai buvo eilinis šiurkščiai neetiškas ir neteisėtas jos poelgis; akivaizdu, kad teisėja grubiai viršijo savo įgaliojimus ir siekė eilinį kartą pasinaudoti mano teisiniu neišsilavinimu ir, begėdiškai gąsdindama bei šantažuodama, išprievartauti mane duoti parodymus.

Apibendrinant šį epizodą, šitaip mane žemindama, gąsdindama ir šantažuodama, teisėja grubiai pažeidė mano konstitucinę teisę neduoti parodymų prieš save ir nebūti verčiamam tai daryti, taip pat 21 Konstitucijos bei 3 Konvencijos straipsniuose įtvirtintą teisę, kad nebūsiu kankinamas, su manimi nebus žiauriai elgiamasi ir nebus žeminamas mano orumas, tuo būdu eilinį kartą grubiai pažeisdama Konstituciją, savo teisėjo priesaiką, Konvenciją ir 6.1-3,5, 7.1, 12.2-4 bei 15.1,2 Kodekso reikalavimus. Pertraukinėdama mane, teisėja eilinį kartą pažeidė anksčiau jau ne kartą minėtus Kodekso punktus. Grasindama neleisti man iš viso kalbėti proceso metu, jei neduosiu parodymų, tokiu būdu klaidindama mane, teisėja akivaizdžiai grubiai pažeidė 13.2,3 ir 14.1,2,6 Kodekso punktus.

Pagaliau grasinimas man psichiatrine ekspertize jei neduosiu parodymų mano nuomone yra ne tik teisėjo vardą žeminantis poelgis, bet ir akivaizdi NUSIKALSTAMA VEIKA pagal 228 BK straipsnį. Nors teisėja turėjo formalią teisę paskirti man psichiatrinę ekspertizę, tačiau ne tokiu pagrindu, kokiu grasino. Taip grasindama, ji ne tiktai akivaizdžiai grubiai viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, bet ir padarė man didelę žalą. Aš buvau morališkai, psichologiškai bei fiziologiškai palaužtas ir priverstas elgtis prieš savo teisėtą valią (kaip jau minėjau, nenorėjau duoti parodymų, bent jau tame teismo posėdyje). Šio teisėjos grasinimo ir pažeminimo pasekmes aš jaučiau visą mėnesį: man buvo rimtai pašlijusi sveikata, buvau prastos formos ir dėl to patyriau apčiuopiamų materialinių ir kitokių nuostolių. Nors jau daug metų buvau labai prastos nuomonės apie LR teismus, po šio mane pašiurpinusio ir prislėgusio teismo posėdžio dar ir dabar jaučiu organišką pasišlykštėjimą klausydamasis garso įrašo ir rašydamas šį skundą. Mano nuomone, toks teisėjos elgesys kvalifikuotinas ne tiktai kaip ypač didelis mano teisių pažeidimas, bet ir kaip tiesioginis manęs žeminimas, niekinimas ir kankinimas.

Kaip politologas, esu įsitikinęs, kad šiuo istoriniu laikotarpiu taip besielgiantys asmenys neturėtų galimybės eiti teisėjo pareigas kitose Europos valstybėse.

01:35:33 (Man neišlaikius pasipiktinimo atsakinėjant į akivaizdžiai absurdiškus klausimus ir prisėdus) Teisėja: Dabar taip, aš tada pacituosiu Jums straipsnį dėl tvarkos posėdyje. Šiaip ar taip visiems galioja ir visiems reikalavimas tas pats. (: atsiprašau), kad taip sakant sudėlioti viską į savo vietas: teismui einant į posėdžių salę, taip pat išeinant iš jos, visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys atsistoja, 258 straipsnis. Proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimu duoda stovėdami. Jeigu kas nors iš proceso dalyvių yra ligotas, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali leisti jam kreiptis į teismą, duoti parodymus ar paaiškinimus sėdint. Tai va, ar esate Jūs ligotas, ar norite parodymus duoti sėdėdamas?

01:37:12 (Prokurorui ir vėl kalbant su teismu sėdint) Aš (pertraukdamas prokurorą) Griežtai protestuoju, Prašau.. / Teisėja (nutraukdama mane) Palauk, jisai turi teisę pasakyti. Kai Jūs kalbėjot, mes.. / Aš (nutraukdamas): Atsisėdęs jis turi.. / Teisėja: Gerai, atsisėskite, prašau. Kai Jūs kalbėjote, mes tylėjome. Kai kiti žmonės kalba, Jūs pradedat rėkti.
Prokuroras: tai yra straipsnio apie Lietuvos vyrus ir moteris tokie kaip skyrelių pavadinimai, kurie specialisto išvadoje kaip ir susistemino …

01:42:37 : bet aš turiu vieną prašymą vis dėlto. Kitą kartą, kai ponas prokuroras sėdėdamas kalbės, perskaitykite ir jam tą patį, ką man.
Teisėja: Perskaitysiu. Aš tiesiog nesureagavau, žinote. Buvau susikoncentravusi į tekstą. Aš esu žmogus, ne robotas ir, žinokit, ir Jūs kartais atsisėdat ir ne iš karto sureaguoju ir elgiatės ne visada tinkamai ir praleidžiu pro ausis, labai daug praleidžiu pro ausis, taip, kad, žinokit. Pirštais badyti į kitus tai yra čia labai lengvas užsiėmimas, sakyčiau ir gana malonus. : Aš labai nemėgstu būti diskriminuojamas.

01:44:52 (Prokurorui ir vėl kalbant su teismu sėdomis) : Aš dar kartą labai primygtinai prašau: prokuroras sėdi su Jumis šnekėdamas, o aš jau pradėjau bijoti, nes Jūs mane prigąsdinote.
Teisėja: Atsistokite, prokurore, kitą kartą, kai kalbate.

: Tada prašyčiau, jei dar kartą taip atsitiktų.. / Prokuroras: baudą.

Pagaliau paskutiniuose epizoduose – dar vienas manęs diskriminavimo ir žeminimo pavyzdys. Man netyčia prisėdus iš natūralaus pasimetimo ir pasipiktinimo atsakinėjant į absurdiškai formuluojamus teisėjos klausimus, pastaroji man atskaitė visą pamokslą apie tai, kaip dera elgtis teisme, netgi specialiai pabrėždama: „visiems galioja ir visiems reikalavimas tas pats“. Tuo tarpu, kai, prokurorui visiškai nesiteikiant atsistoti ir ilgą laiką kalbant su teismu sėdint, aš pradėjau protestuoti ir reikalauti, kad ir šiam būtų taikomas BPK, teisėja tuoj pat mane nepagarbiai pertraukė kaip į aukšto statuso teisininkų pokalbį įsikišusį kokį nors žemiausiojo statuso gyvulį. („Palauk“)

Kai aš vėl pradėjau reikalauti, kad ir su sėdinčiu prokuroru būtų elgiamasi taip pat, kaip ir su manimi, teisėja puolė pamokslauti ne BPK įžūliai pažeidusiam prokurorui, o būtent man ir netgi priekaištauti, įžeidžiančiai moralizuodama mane už tai, kad nenusižeminu ir drįstu iš jos reikalauti nediskriminavimo ir proceso tvarkos užtikrinimo: „Pirštais badyti į kitus tai yra čia labai lengvas užsiėmimas, sakyčiau ir gana malonus.“ Nors teisėja pažadėjo ir prokurorui perskaityti tą patį BPK straipsnį („perskaitysiu“), vėliau paaiškėjo, kad ji man tiesiog pamelavo, nes prokuroras ir toliau kalbėjo sėdėdamas, o teisėja ir toliau visiškai į tai nereagavo ir, tik man vėl pradėjus energingai protestuoti, viso labo pagarbiai paprašė jo atsistoti „kitą kartą, kai kalbate.“

Ponia Štuopienė – nebe pirma teisėja, kuri mano akivaizdoje panašiai elgėsi su irgi nebe pirmu sėdomis su teismu ramiai sau kalbančiu prokuroru – todėl man jau susidarė tvirtas įspūdis, kad LR teisėjai yra įpratę nuolat begėdiškai pataikauti akivaizdžiai save viršteisiniais visagaliais laikantiems ir atitinkamai besielgiantiems prokurorams. Žinoma, tai natūralu tokioje šiurpiai neteisinėje valstybėje, kaip šiuo metu Lietuvą okupavęs režimas. Akivaizdu, kad LR prokuratūra šiuo metu faktiškai yra tapusi nebaudžiamų nusikaltėlių gauja – prokurorai įžūliai dangsto didžiausius režimo, o taip pat matyt ir įvairių savo bendrininkų, teisėjų ir pan. nusikaltimus, be ceremonijų susidoroja su savo, kitų teisėdergos institucijų ar bendrai valdžios kritikais. Kaip matyti iš minėtojo Valdo Valiūno straipsnio, prokurorai turi niekieno neribojamą teisę susidoroti su kiekvienu savo persekiojamu asmeniu tiesiog uždarydami jį į „psichuškę“ ir neretai šia teise naudojasi tildydami disidentus ar savo asmeninius nedraugus. Matyt todėl neteko girdėti, kad LR teismai skirtų prokurorams realias bausmes net už pačius baisiausius ir akivaizdžiausius nusikaltimus. Matomai teisėjai yra tiesiog įpratę užmerkti akis prieš prokurorų vykdomus akivaizdžius teisės pažeidimus, nors taip besielgdami tampa jų bendrininkais, natūralaus visuomenės nepasitikėjimo ir, sprendžiant pagal daugelį komentarų, pasišlykštėjimo objektu.

Vis dėlto, kokios bebūtų LR teismų teisės niekinimo tradicijos, formaliai, kaip pabrėžė pati teisėja, BPK be sveikatos būklės nenumato jokių išimčių reikalavimui atsistoti kalbant su teismu. Todėl, bent jau teisine prasme, žeminančiai man pamokslaudama, nors aš tik truputį prisėdau ir iš karto atsiprašiau, kreipdamasi į mane 2 vienaskaitos asmeniu (kaip, beje, anksčiau į teismo sekretorę – „parašyk, kokį ženklą,“) bei absurdiškai moralizuodama mane, kai paprašiau reaguoti į prokuroro prasižengimą, ir kartu visiškai nereaguodama į atsipalaidavusio prokuroro sėdėjimą kalbant su teismu bei jo ne tik neatsiprašymą dėl savo įvykdytų daugybinių teisės pažeidimų, bet netgi ironiją reaguojant į mano reikalavimą manęs nediskriminuoti, teisėja akivaizdžiai eilinį kartą grubiai pažeidė Kodeksą, konkrečiai jo 6.2,3,5, 8.1,3, 14.5,8 ir 15.1,5 punktus.


Dar norėčiau pastebėti, kad 5 Konstitucijos straipsnis įtvirtina, jog Teismas vykdo Valstybės valdžią, o valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Taigi pagrindinė teismų misija yra tarnauti žmonėms. Aš nesuprantu, kodėl Lietuvos teisėjams teismų prestižas visada svarbiau už tai, ką žmonės juose patiria. Mano nuomone, nuo čia aprašytų akivaizdžiai daug kartų Kodeksą pažeidusių teisėjos veikų labiausiai nukentėjau ir dar dabar kenčiu aš, o žala LR teismų reputacijai ir prestižui turėtų būti laikoma antraeiliu dalyku. Norėčiau paprašyti Komisijos pripažinti ir mano patirtą žalą.


Todėl prašau iškelti teisėjai Ingai Štuopienei drausmės bylą Teismų įstatymo 83 straipsnyje numatytais pagrindais. Prašau pripažinti, kad teisėja 1) savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir 2) daug kartų pažeidė daugelį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

1) Mano nuomone, tai, kad teisėja ciniškai ignoravo 31 Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą griežtą draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“, o taip pat 21 Konstitucijos straipsnio draudimą „žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis“ ir analogišką Konvencijos 3 straipsnio draudimą, tiesiogiai versdama mane duoti parodymus kaip kaltinamąjį, agresyviai mane klaidindama, gąsdindama ir šantažuodama, kad, jei neduosiu parodymų, turėsiu tylėti viso proceso metu ir kad paskirs man psichiatrinę ekspertizę (kuri, kaip visuotinai žinoma, šiuo metu Lietuvos Respublikoje praktiškai yra ne tik pažeminimas visam gyvenimui, bet ir rimta grėsmė sveikatai ar netgi gyvybei), užuominomis kelis kartus ragino prokurorą pasiūlyti tokią ekspertizę, taip mane visiškai psichologiškai sugniuždydama, įbaugindama ir priversdama mane duoti parodymus prie savo valią iš baimės dėl savo reputacijos, sveikatos bei gyvybės, yra laikytina teisėjo vardą žeminančiu poelgiu. Manau, kad tai – akivaizdi nusikalstama veika pagal 228 BK straipsnį, nes aš dėl to patyriau ir dar dabar patiriu didelę žalą.


2) Taip pat akivaizdu, kad teisėja daug kartų grubiai pažeidė dar bent 27 Kodekso reikalavimus. Visų pirma, teisėja daug kartų tiesiogiai pažeidė 6, 7, 15, 21, 29, 31 ir 110 Konstitucijos straipsnius. Tai ji padarė: atsisakydama tenkinti mano prašymus vadovautis Konstitucija, o ne jai prieštaraujančiais įstatymais; atsisakydama skirti man akivaizdžiai priklausantį valstybės apmokamą advokatą dėl mano kalbos, t.y. diskriminuodama mane dėl tautybės ir socialinės padėties; atsisakydama kreiptis į Konstitucinį teismą dėl mane diskriminuojančių įstatymų konstitucingumo, nors LR teismai yra taip kreipęsi gindami turtingesnių už mane asmenų teises; netenkindama mano prašymo pakeisti salėje kabojusį istorinį katalikybės simbolį Konstitucijoje nustatytu Lietuvos Valstybės Herbu ir taip mane skaudžiai pažemindama; baugindama mane ir grasinimais versdama mane duoti parodymus prieš save patį, įžūliai diskriminuodama mane sėdomis su teismu kalbėjusio prokuroro atžvilgiu; ir t.t. Taigi teisėja daug kartų grubiai pažeidė savo teisėjo priesaiką, o tuo pačiu – ir 6.2, 7.1 bei 15.1 Kodekso reikalavimus.

6.1 Kodekso punkto reikalavimą gerbti žmogų, jo teises ir laisves teisėja pažeidė daug kartų mane pertraukinėdama, darydama absurdiškas pastabas, keldama balsą ir ironizuodama (dėl mano argumentuoto teiginio, kad mane diskriminuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai), trukdydama suformuluoti prašymą absurdiška pastaba „suformuluokite prašymą...“, neleisdama paaiškinti, kad mano tikėjimui priešiško religinio kulto simbolis ant teismo salės sienos įžeidžia mano religinius jausmus, grasindama skirti psichiatrinę ekspertizę, jei neduosiu parodymų, postringaudama, kad teismas – ne mano virtuvė, kreipdamasi į mane vienaskaitos 2 asmeniu, tiesiog šiaip sau žemindama (pav, „ Neįdomus mums irgi tas Jūsų gyvenimas“) ir kitais mano jau minėtais ir neminėtais atvejais.

6.2,3,5 ir 8.1,3 punktai čia, deja, techniškai netilpo į šį puslapį, nes gavosi :-) per ilgas tekstas.

12.2 punktą – nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus – teisėja pažeidė versdama mane duoti parodymus prieš save klaidinančių grasinimų ir šantažo pagalba, o taip pat emociškai užsipuldinėdama mane, kai pareiškiau jai nušalinimą. Teisėjai pavyko mane įbauginti, priversti bijoti naudotis savo procesinėmis teisėmis ir duoti parodymus prieš savo valią. Neabejoju, kad mano vietoje nedidelio išsilavinimo ir nelabai stiprios psichikos žmogus būtų buvęs galutinai sugniuždytas.

13.1 punktą – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti – teisėja mano nuomone pažeidė uždavinėdama beprasmiškus retorinius klausimus ir kitaip demagogizuodama, ypač samprotaudama apie vežimėlius neįgaliesiems ir virtuvę, kitaip sakant, visiškai ne vietoje, nekorektiškai ir neteisiškai nusišnekinėdama, lyg būtų ne teisėja, o tiesiog buitiškai plepantis privatus asmuo.

13.2-5, 7 punktai, deja, :-) netilpo.

14.1-8 ir 14.10 punktus – 1) profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo; 2) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; 3) būti tolerantiškam, punktualiam ir paslaugiam; 4) teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo; 5) nemoralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų; 6) posėdžio metu būti oficialiu, kantriu ir mandagiu; 7) visada veikti profesionaliai ir humaniškai; 8) pripažinti savo klaidas ir jas taisyti; 10) tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą; – teisėja pažeidė daug kartų akivaizdžiai nederamai mane pertraukinėdama ir darydama absurdiškas pastabas; įžeisdama mano religinius jausmus; akivaizdžiai psichologiškai mane baugindama beprasmiškais reikalavimais; emociškai ir destruktyviai reaguodama į nušalinimą; daug kartų mane moralizuodama; naudodama idiotišką analogiją su vežimėliais neįgaliesiems ir samprotaudama apie virtuvę; ironizuodama mano logiškus teisinius argumentus; samprotaudama apie semantinio teisės aktų aiškinimo klaidingumą, atsisakydama kreiptis į Konstitucinį teismą dėl savo neadekvataus sprendimo; kreipdamasi 2 vienaskaitos asmeniu; nekreipdama dėmesio į įžūlius daugybinius prokuroro BPK nustatyto proceso pažeidimus, mane įžūliai šantažuodama ir klaidindama.

15.1,3 punktai, deja, :-) netilpo.

15.5 punktą – reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus – teisėja grubiai pažeidė visiškai nereaguodama į prokuroro parodytą nepagarbą teismui (kalbant su juo sėdint), netgi po to, kai aš kelis kartus to jos pareikalavau.


Dar prašau oficialiai pripažinti, kad tokie šiurkštūs ir daugybiniai teisėjos pažeidimai padarė ir dabar VIS DAR daro didelę žalą ir asmeniškai man, o ne tik teismų autoritetui. Beje, tai buvo tik pirmas posėdis mane persekiojant, ir dabar jaučiuosi turįs nuspręsti, ką darysiu, jei kitame posėdyje teisėja vienaip ar kitaip pagrasins, kad pateksiu į „psichuškę“, jei, pavyzdžiui, neprisipažinsiu įvykdęs jos nurodytus nusikaltimus ar pan. Taip pat neaišku, ar prokuroras nenuspręs pakeisti savo sprendimo nepalaikyti teisėjos grasinimų.

Giedrius Šarkanas



Pridedama:

1) Nuotrauka ant teismo posėdžių salės sienos kabojusios Lietuvos valstybinio herbo parodijos su katalikiškojo kulto simboliu;

2) Straipsnio tekstas: Gediminas Zemlickas / Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? / Mokslo Lietuva (Lietuvos mokslininkų laikraštis) – 2009 m. kovo 12 d. (Nr. 5))

3) Straipsnio tekstas: Valdas Valiūnas / Atsargiai – sugrįžta baudžiamoji psichiatrija / Karštas Komentaras – 2015 m. sausio 16 d.

Diskusija

13. zh0gRulYL2017 03 18 10:15:01

Your story as really iniemratfvo, thanks!

12. Marius2016 10 25 14:05:12

Ir niekur, absoliučiai NIEKUR neteigia, kad Rusija yra tobulybė. Jums jau vaidenasi. Ko gero nuo per didelės patriotystės. Aš dar nuo savęs pridėsiu, manau Giedrius iš esmės sutiks su tokiu apibendrinimu: jei dabartinė Lietuva yra mėšlo krūva, tai dabartinė Rusija išvis – mėšlo kalnas, mėšlo Everestas. Korupcijos, banditizmo, „bespredielo“, siautėjančių vatnikų, ura patriotų Rusijoje yra žymiai, kelis kart, keliolika kartų daugiau nei Lietuvoje. Ar tinka?

11. Marius2016 10 25 14:00:12

Tamsta Obojau, prašau nerašykite to ko nežinote. Apie Vytautą aš puikiai žinau, kaip ten buvo, net geriau nei kai kurie lietuvių istorikai–propagandistai. Jokio plano nebuvo susigrąžinti Žemaitijos. Tai tik post factum istorikų sugalvotas apibendrinimas. Žematijos dovanojimai buvo galutiniai, patvirtinti net įkaitais, jei netyčia pats Vytautas persigalvotų. Tai kad sėkmingai pavyko – atsitiktinumas. Pats Vytautas niekaip negalėjo žinoti kaip bus, ateities jis negalėjo žinoti.
Bibliją, Naująjį testamentą perskaičiau nekartą. Vienas yra rašoma, kitas yra realybėje. Komunizmas taip pat gera ideologija, bet ja prisidengiant daug žmonių buvo taip pat nužudyta. Tad jei komunizmas Lietuvoje yra draudžiamas, kodėl leidžiama klestėti katalikybei, jei prisidengiant šita religija lietuvių neabejotinai buvo daugiau nužudyta nei nuo komunizmo?
Niekur Rusijos Giedrius Šarkanas nešlovina. Jei kur ir užsimena, tai tik parodo kokie dvigubi standartai taikomi prieš Rusiją. Ir nieku...

10. Obojus2016 10 24 20:09:00

Matau, neperskaitėte žodžio,,net“„.Man sunku ir įsivaizduoti, kiek gali per iškilmes susrinkti į Lietuvos didesnę šventovę.Ir labai klystate, manydami, kad tokios brošiūros–puslapėliai daug žmonių suvilios.Anei vieno jaučiu.Matai, lygina popiežių su Hitleriu...Šlykštu...
Visus tuos blogus darbus darė žmonės, o ne Dievas.Praverskit katekizmą–ten jokių žudymų ar panašaus žodžio nesutiksit.Kita vertus, derėtų paskaityti ir Lietuvos istoriją, nes viską, ką Vytautas darė, turėjo planą.Žemaitija atsigrąžinta, LDK stipri kaip niekad.
O kodėl antivalstybinė veikla?Jau minėjau.Tik visiškas aklas nematytų.Ne dèl tyčiojimosi iš krikščionybės, tuo labiau, lokit toliau, niekam nerūpi.Problema tame, jog kebabinis Šarkanas, dar kažkada lyg buvęs partijos narys, įtartinai piktinasi LR santvarka, teismais, viskuo, kas su LR, tik kažkodėl Rusija čia tobulybė.Trumpiau tariant, NETIKĘS PUSLAPIS, PRITVINKĘS RUSIJOS PROPOGANDOS.Ginčytis beprasmiška.

9. Marius2016 10 23 21:26:13

„Obojau“ kaimuose gyvena mažuma Lietuvos gyventojų. Faktas.
Žygimantui: kur jūs matote šiame tinklapyje antivalstybinę veiklą? Kur? Pasišlykštėjimas krikščionybe? Man ji taip šlykštoka. Niekas kitas tiek daug nenužudė žmonių kaip krikščionys prisdengdami Kristaus mokymu. Ištisi žemynai buvo nukariauti. Faktas. Šventojo Vytauto niekinimas? Didesnio išverstakurio, kuris kiek ten 2 ar 3 kartus dovanojo Žemaitiją, Lietuvos istorijoje nėra buvę. Net savo brolį, jūsų bendravardį, paliko kryžiuočiams kaip įkaitą.

8. Žygimantas Zabieta2016 10 22 17:59:43

ispeju puslapio admina as jus perdaviau i vsd greitu laiku busit suimti uz antivalstybine veikla nes parasiau i vsd pareiskima ant sio puslapio

7. Obojus2016 10 22 00:00:47

Net ir bažnytkaimiuose susirenka palyginus normaliai žmonių, vaikai norom ar nenorom eina priimti sakramentų ir vistiek gyvenime kažką prisimins iš to.
O čia...,,Vytautas Didysis Išgama“„,,,Baranauskas–Lietuvos išgama?„„,,,Katalikybė–išgama“„ ... Kaip ir sakiau, katalikybė visiškai neišnyks, o Jūsų pagonybė...(nors jau galvoju kad jūs garbinte Lenino Dievą Po visokių,,Apsimokėjimų stoti į Tarybų sąjungą“„.

6. Marius2016 10 21 22:44:03

„Obojau“ Lietuva nėra katalikikška šalis, tai tik veidmainiška deklaracija. Katalikiška... nebejuokinkit, daugumas lietuvių bažnyčioje lankosi tik per vestuves, krikštynas ir laiduotuves. Na dar kartais jei vyksta atlaidai miestelye, tai tas kas yra kilimo iš miestelio atlaidus naudoja tik kaip priežastį susitinkti su jaunystės draugais. Apie tikėjimo tiesas ir dogmas, net nerašau, vargiai kas jas žino. Va tokios realijos.

5. Obojus2016 10 21 16:42:57

Tik jau nesijausk viršesnis už visus su ta savo,,religija“„...Nes ponuli labai jau susireikšminęs dėl to.Kad ir kokie teismai būtų, bjauru taip draskyti akis.BJAURU IR ŽEMA!
Galim būt pabaigę universitetus, bet kiauliškų manierų iš žmogaus neatimsi.Ir Jogailos vadinimas niekšu,,,bjaurios katalikybės simbolis“„...Žmogau, kad Tau po velnių negerai? Ar katalikai Tavo namus sudegino, turtą atėmė? Mūsų pagoniškoji Lietuva nė rašto neturėjo, o katalikiškose šalyse mokslas bent šiek tiek ruseno, buvo statoma iš mūro, buvo gyva rašomoji kalba.Ir ta religija bent kiek vienijo to meto susiskaldžiusią Europą.Aišku gerbiu bočių religiją, kaip brandų žodinio paveldo etapą ( ne kaip šitas PONAS POLITIKAS, kuris turėjo įžūlumo katalikiškoje šalyje niekinti katalikišką simbolį, tfu...).
Bandei tik kabintis už religijos, nuskriaustojo kabliuko.Kalbant apie teismo procesą ir vėl, košės prisivirei ir Pats.AR po galais nebūtų buvę protinga bent kiek nusileisti?
Dabar ateizmo laikais at...

4. Giedrius2016 10 19 22:28:38

Viskam savas laikas. DAUG metų oponavau nedemonstratyviai ir mačiau tūkstančius panašių nedemonstratyvių oponentų, kurie, kaip ir aš, per tuos dešimtmečius nepasiekė VISIŠKAI nieko.
Dabar, kaip, beje, dažnai kartoju, mano tikėjimas ir religija įpareigoja :) mane sakyti tiesą į akis. Ir man visiškai nusispjaut, ką pagalvos teisėja ar dar kas nors.
Beje, nors mano elgesys ir kalbėjimas kartais atrodo neįprasti, vis dėlto aš tik naudojuosi savo konstitucinėmis teisėmis. Labai tikiuosi, kad taip pradės elgtis ir daugiau lietuvių. :)

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis