.

2016 m. spalio 26 d.

Po pergalės rinkimuose – skrydis gegutės lizdo link

Paranojiškoji teisėja nusprendė susidoroti su manimi psichiatrų rankomis.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Pagaliau pergalė! Šie Seimo rinkimai – pirmieji, kai mūsų buvo dauguma!

Dauguma lietuvių šiemet BOIKOTAVO absurdiška melo, apgaulės ir balsų pirkimo parodija tapusius „rinkimus“; taigi dabartinė „Lietuvos valstybė“ – tai valdžią uzurpavusi tautos mažuma. Tiesa, ta mažuma yra susivogusi praktiškai visą Lietuvą ir gali bet kada išniekinti, sunaikinti, nužudyti bet kurį iš mūsų.

Su manimi susidoroti grasinusi vis labiau psichopatę iš Holivudo filmų primenanti teisėja vis dėlto nusprendė įgyvendinti savo grasinimus ir ko gero pasiųsti mane pas gegutę jaunojo Džeko Nikolsono pėdomis.

Dabar jau akivaizdu, kad teisėja elgiasi kaip tipiška paranojikė. Tai, kad aš, netgi advokato pasisamdyti nesugebantis skurdžius, drįstu naudotis savo teisėmis ir reikalauju manęs nežeminti bei įgyvendinti savo konstitucines teises, ji suvokia kaip grėsmę savo valdžiai bei autoritetui ir puola mane kaip savo asmeninį priešą.

Mano padėtis darosi nebejuokinga. :-)

Psichiatrai – tarsi teisėdergos kekšės

Jau tarybiniais laikais psichiatrai turėjo nekokį vardą dėl to, kad kartais dalyvaudavo valdžiai tildant tuometinius disidentus. Dabar LR psichiatrus žmonės suvokia kaip tiesiog teisėjų, prokurorų ar policijos įrankį netylintiems lietuviams nutildyti ar netgi nužudyti.

Labai siūlau perskaityti šį straipsnį „Karštame komentare“. Jame aprašyta, kaip Vilniaus psichiatrai „dirba“ kaip aklai paklusnios policijos bei teismų prostitutės.

Kai su prieš teismus protestavusiu žmogumi nusprendė susidoroti Vilniaus policija, žalieji žmogeliukai nuvežė jį pas savo sėbrus psichiatrus Vasaros gatvės „psichuškėje“ – ir šieji kartu su dar su vienu savo sėbru Vilniaus miesto teismo (kuris ir :-) mane persekioja) teisėju kaip mat tą žmogų padarė „psichu“, uždarė ilgam laikui į kamerą, kur net pasivaikščioti neleisdavo, ir psichotropiniais preparatais beveik jį numarino.

O kai vėliau kitas teisėjas nusprendė tą patį žmogų nuteisti, „supratingi“ psichiatrai kaip mat „nustatė“, kad jis – visiškai sveikas ir pakaltinamas.

Taigi psichiatrus Vilniaus policininkai, prokurorai bei teisėjai naudoja kaip laisvai samdomus kekšius – kai reikia, „nustato“, kad žmogus sveikas ir jį galima nuteisti, jei reikia kitaip – kaip mat „diagnozuoja“, kad „psichas“, kurį reikia ilgam uždaryti į beprotnamį ir nuodyti visokiais preparatais, kol numirs ar bent taps invalidu likusiam gyvenimui.

Bandau dar bėgti nuo gegutės

Ką darysi. Prisiklausius ir prisiskaičius apie tai, kokiomis kloakomis yra virtę LR teismai, mano perspektyvos atrodo labai prastai. Na bet rašau eilinį skundą, šį kartą – teismo pirmininkui. Ką gali žinoti, gal jau mano dienos laisvėje baigiasi? :-)

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkës teismo
pirmininkui

SKUNDAS
2016-10-26
Vilnius

Šiuo metu aš, Giedrius Šarkanas, esu persekiojamas kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje, kurios vienas iš mano matytų numerių – 38-00030-13. Šių metų rugpjūčio 19 d. 9:15-12 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 506 salėje įvyko pirmasis teismo posėdis. Mane pribloškė teisėjos Ingos Štuopienės elgesys, nes ši mane daug kartų pertraukinėjo, absurdiškai moralizavo kaip mažą vaiką ar protiškai neįgalųjį, diskriminavo kitų proceso dalyvių atžvilgiu, šnekėjo mano nuomone teisėjams nederamas nesąmones, pažeidinėjo mano teises ir nevykdė teisėtų mano reikalavimų bei pagaliau privertė mane duoti parodymus tiesiogiai mane šantažuodama ir naudodamasi mano nežinojimu. Mano skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai kopija – Priedas.

Spalio 20 d. 13-14 val. įvyko antrasis teismo posėdis, kurį teisėja nutraukė todėl, kad nusprendė man skirti advokatą man nepriimtinu pagrindu ir kviesti į kitą, lapkričio 2 d. 13 val. posėdį psichiatrą, nes ji su manimi (jos paties žodžiais) „nesusišneka“. Tai reiškia, kad 1) aš ir toliau esu (būsiu) begėdiškai žeminamas ir 2) jau 2,5 metų trunkantis manęs persekiojimas dar bus ilgą laiką vilkinamas.

Jei Jūs perklausysite abiejų teismo posėdžių įrašus, negalėsite nepastebėti, kad aš laikiausi BPK nustatytos tvarkos ir korektiškai naudojausi savo procesinėmis teisėmis, tiksliau, bandžiau naudotis, nes p. Štuopienė mane daug kartų įžūliai pertraukinėjo, žemindama mane ir absurdiškai nusišnekinėdama. Aš, žinoma, nenaudojau teisinio žargono ir neslėpiau to, kad šlykščiuosi dabartiniu jau daug metų lietuvybę ir lietuvių tautą žeminančiu, persekiojančiu ir vis labiau naikinančiu politiniu režimu, tame tarpe ir prokuratūra bei teismais. Manau, kad turiu tokią teisę: beje, tiek prokuratūra, tiek teismais jau daug metų nepasitiki (yra pagrindo teigti, kad ir šlykštisi) dauguma lietuvių. Manau, kad čia nebūtina pateikti sąrašo ypač didelio masto nusikaltimų Lietuvai, kuriuos akivaizdžiai dangstė ir dabar toliau dangsto LR prokuratūra, o susidūrus su taip besielgiančia teisėja, kaip p. Štuopienė, dar labiau nepasišlykštėti ir taip šiurpios reputacijos LR teismais galėtų nebent robotas.

Bet kokiu atveju, tai, kad teisėja nesuprato mano diskurso, nors, kaip jau minėjau, prokuratūra ir teismais nepasitiki dauguma lietuvių, o emigracija iš Lietuvos jau daug metų didžiausia Europoje, pagal BPK akivaizdžiai nesukuria pagrindo skirti MAN psichiatrinę ekspertizę. Teisėjų etikos kodeksas kaip tik įpareigoja visus teisėjus gerbti proceso dalyvius, jų teises ir įsitikinimus, būti supratingiems ir tolerantiškiems. Taip pat ir tai, kad aš laikau Konstituciją aukščiausiuoju Lietuvos teisės šaltiniu ir nepripažįstu jai prieštaraujančių teisės aktų, mano nuomone, nors ir yra LR teismams akivaizdžiai svetimas ir nepriimtinas požiūris, vis tik nesukuria pagrindo abejoti mano psichiniu adekvatumu. Mano pagarbą Konstitucijai ir reikalavimą vadovautis tiesiogiai ja, o ne jai prieštaraujančiais įstatymais suvokianti psichiniu sutrikimu teisėja kitose Europos šalyse turėtų bent jau perlaikyti teisėjo kvalifikacijos egzaminus.

Mano nuomone, jei kam akivaizdžiai vertėtų paskirti psichiatrinę ekspertizę, tai būtent p. Štuopienei, nes ji (bent jau kai bendravo su manimi) pastoviai demonstravo paranojinio asmenybės sutrikimo simptomus (apie juos galima plačiau paskaityti kad ir, pavyzdžiui, čia). Nors pirmojo posėdžio pradžioje aš teisėją netgi specialiai perspėjau, kad, nors ir šlykščiuosi LR teismais, prieš ją nieko neturiu, p. Štuopienė į beveik visus mano procesinius veiksmus akivaizdžiai liguistai reagavo kaip į pavojingas TIESIOGINES ASMENINES GRĖSMES. Mano teisėti prašymai, pagrįsti Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija, susilaukdavo emocingo, neurotiško p. Štuopienės atsako, taip pat ir antrajame posėdyje – pavyzdžiui, mano pakartotinis prašymas pašalinti mano religinius jausmus įžeidžiantį simbolį.

Akivaizdžiai matosi, kad p. Štuopienė bet kokia kaina siekia dominuoti procese (nors, kaip matosi iš garso įrašų, dar netgi nėra išmokusi susirasti BPK norimo straipsnio – susidaro pagrįstas įspūdis, jog p. Štuopienė paniškai bijo, kad nebūtų paviešinta akivaizdi jos nekompetencija, pavyzdžiui, įrašuose akivaizdžiai pastebimas visiškas jos nesusipažinimas su Konstitucija, pastarosios vaidmens LR teisinėje sistemoje nesuvokimas ir pan.), net ir pliurpdama jai ant seilės užėjusias nesąmones, o kaltinamąjį (šiuo atveju mane) traktuoja kaip beteisį pusžmogį, kuris turėtų jai visaip meilintis ir stengtis įtikti, o jeigu taip nedaro – užsitraukia jos rūstybę, psichiatrinę ekspertizę ir t.t. Teisėjų etikos kodeksas įpareigoja teisėjus kelti savo kvalifikaciją ir stengtis suprasti kitus proceso dalyvius, o ne grasinti logiškai mastantiems ir kitokias vertybes turintiems asmenims psichiatrine ekspertize ar ir susidoroti su jais psichiatrų rankomis (nors atrodo, kad paskutiniu metu tai jau tampa įprasta Vilniaus miesto teisėjų praktika). Akivaizdu, kad tokius akivaizdžius psichologinės patologijos simptomus kaip p. Štuopienės atveju demonstruojantis asmuo neturėtų eiti teisėjo pareigų ar bent jau dalyvauti žodiniuose procesuose.

Nors ir esu pasiuntęs prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, greičiausiai jis nebus greitai išnagrinėtas. O p. Štuopienė toliau mane persekioja. Noriu pastebėti, kad tiek Konstitucija, tiek daugelis tarptautinių konvencijų garantuoja man teisę į teisingą teismą. Kaip jau esu išvardinęs savo prašyme Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (Priedas), p. Štuopienė pirmame posėdyje daug kartų pažeidė šią mano teisę – tiek daug kartų grubiai pažeidinėdama Teisėjų etikos kodeksą, tiek Konstituciją. Teisėja tiesiogiai begėdiškai ignoravo 31 Konstitucijos straipsnį atvirai šantažuodama mane ir klasta bei apgaule priversdama duoti parodymus prieš save patį. O ir antrajame posėdyje ji mane pertraukinėjo, pradėjo vilkinti procesą, paskyrė kažkokią neaiškią psichiatrinę ekspertizę neturėdama tam jokio pagrindo – tuo būdu dar bent pusantro mėnesio atidėdama įrodymų tyrimo pradžią, nors jau dabar praėjo pusė metų nuo bylos persiuntimo į teismą.

Dar norėčiau grįžti prie 506 teismo posėdžių salėje kabojusios LR herbo parodijos. Noriu pastebėti, kad esu lietuvietis, ir tas simbolis skaudžiai žeidžia mano religinius jausmus, o vertimas stoviniuoti prieš jį ypač žemina mane. Kodėl konkrečiai – detaliai aprašyta mano kreipimesi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Prašau pasirūpinti, kad bent jau toliau būčiau teisiamas su Konstitucijoje įtvirtintu Lietuvos valstybiniu herbu – BALTU VYČIU RAUDONAME FONE (o ne metaliniu rudame) BE KRIKŠČIONIŠKŲ RELIGINIŲ SIMBOLIŲ.

Todėl konkrečiai prašau:

1) Užtikrinti, kad mane teisiantis teisėjas toliau neniekintų Konstitucijos ir mano teisių bei pagrindinių laisvių, būtų susipažinęs su aktualiais teisės aktais bei Teisėjų etikos kodeksu ir jų laikytųsi, nebežemintų manęs, nebaugintų ir nešantažuotų, kaip kad vyko pirmuosiuose 2 teismo posėdžiuose;

2) Užtikrinti, kad jau 2,5 metų trunkantis manęs persekiojimas nebūtų toliau vilkinamas – kaip to reikalauja Konstitucija ir LR ratifikuotos tarptautinės konvencijos;

3) Užtikrinti, kad teismo salėje būtų Konstitucijoje nustatytas LR valstybinis herbas be dvigubo kryžiaus ar kitų krikščioniškų simbolių.

Dar norėčiau parekomenduoti teismo posėdžių, kuriais aš buvau persekiojamas, įrašus (o galbūt ir kitų teisėjos vedamų bylų posėdžių įrašus) pasiųsti psichiatrijos specialistų ekspertizei, kad šie pateiktų išvadas dėl p. Štuopienės psichinės sveikatos būklės, ypač dėl jos elgesyje akivaizdžiai pastebimų paranojinio asmenybės sutrikimo požymių, bei paskirti jai jei ne kvalifikacijos, susipažinimo su Konstitucija, Teisėjų etikos kodeksu ir kitais dabar galiojančiais teisės aktais patikrinimą, tai bent jau psichoterapeuto konsultaciją.

Giedrius Šarkanas

PRIDEDAMA: Mano š.m. spalio 13 d. prašymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai kopija.

Diskusija

3. kojine2016 10 30 12:33:23

Šarkanas liurbiu liurbis.Uzdaryk velnio si puslapi

2. Tadas2016 10 28 23:49:19

Bėk iš šitos šalies kuo greičiau. Pasiimk „„brangiausius“„, nes susidoros ir su tavimi. Užsienyje galėtum daug daugiau nuveikti. Daugiau resursu. Labai seniai šitą portalą skaitau nenorėčiau, kad jis išnyktų.

1. B. Inokentijus2016 10 26 14:09:55

Manau, atsakys Jums, kad teisėja – irgi žmogus ir t.t. ...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis