.

2016 m. lapkričio 3 d.

Pirmoji pažintis su psichiatru

Pirmoji mano pažintis su teismo psichiatru priminė apsilankymą beprotnamyje.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Vakar teismo (kuriame mane :-) teisia už šios svetainės straipsnius) salėje pamačiau du iki tol nepažįstamus žmones: pagyvenusią moterį ir pusamžį vyrą ilgais plaukais. Vienas iš jų turėjo būti psichologas, o kitas – teisėjos paskirtas advokatas. Kaip nebūtų keista, nė vienas iš jų „neprisipažino“.

Netrukus pasirodė advokatas, o moteris „prisistatė“ kaip vadinamoji „specialistė“. Matyt ją kažkas iš akivaizdžiai paplaukusių teismo biurokratų iškvietė per klaidą – galėjau :-) pasiguosti, kad ne tik mane nežinia dėl ko tampo vis labiau švinkstanti LR mėšlasauga.

Po to atėjo teisėja, ir ilgaplaukis paaiškino, kad jis ne psichologas, o psichiatras. Nori nenori, o teko su juo pabendrauti. Juokai juokais, o būtent jo sprendimas bus svarbiausias sprendžiant ar man vis dėlto teks kokiam mėnesiui :-) pasisvečiuoti teismo beprotnamyje Utenoje.

Keistas jausmas

Iki tol dar nebuvo tekę bendrauti su žmogumi, kurio užgaida gali nulemti mėnesio tavo gyvenimo pavertimą košmaru, nuodijimą visokiais chemikalais, įvairiausius pažeminimus ir patyčias.

O tas žmogus valdingu tonu blevyzgojo visiškas nesąmones. Iš pradžių apie LR herbo spalvas, po to – apie konstitucinę teisę, dar vėliau – apie tai, kaip gerai pasidaryti psichiatrinę ekspertizę, kuria, jo žodžiais, „gali mojuoti visiems prieš nosis“.

Jei nebūčiau žinojęs, kad tai – teismo psichiatras, tikrai būčiau pagalvojęs, kad prieš mane – nuolatinis Vasaros gatvės gyventojas. Instinktyviai pradėjau atitinkamai elgtis – kad tik netyčia kaip nors neatsargiai neužpykdyčiau. :-)

Situacija gavosi tokia absurdiška, kad aplinkiniai sunkiai laikėsi garsiai neprunkšdami. Neišlaikęs prokuroras, iki tol vis bandęs nustoti šypsotis, greitai išbėgo iš teismo salės.

Įdomu, ar visi psichiatrai taip elgiasi? Taip juos mokina ar patys išmoksta iš savo pacientų?

Dar vis bandau išsisukti nuo beprotanmio

Akivaizdžiai išsigandusi teisėja uždraudė man darytis bylos dokumentų kopijas. Teko pasėdėti su šratinuku rankose (maloniai prisiminiau studijų laikus :-)) – ir labai greitai pastebėjau, kad teisėja eilinį kartą „prisidirbo“ apšmeiždama mane oficialioje nutartyje.

Net ir tamsiausią naktį kartais nušvinta vilties žvaigždė. :-)

Giedrius Šarkanas

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

PRAŠYMAS (TEIKIMAS) IŠKELTI DRAUSMINĘ BYLĄ
2016-11-03
Vilnius

Jau esu kreipęsis į Jus (š.m. spalio 13 d.) prašydamas iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Ingai Štuopienei dėl jos elgesio š.m. rugpjūčio 19 d. 9:15-12:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 506 salėje vykusiame teismo posėdyje. Mano nuomone, teisėja tada savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pažeidė dar dvidešimt kelis Teisėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) straipsnius baugindama mane ir šantažuodama duoti parodymus prieš save, pertraukinėdama mane, moralizuodama ir t. t. Dabar įvyko dar 2 teismo posėdžiai: spalio 20 ir lapkričio 2 d.d. Mano nuomone, per šį laiką p. Štuopienė dar bent kartą pažemino teisėjo vardą ir vėl pažeidė eilę Kodekso straipsnių. Prašau iškelti teisėjai Ingai Štuopienei drausmės bylą arba prijungti šiuos mano argumentus prie jau iškeltos ar svarstyti kartu su mano š.m. spalio 13 d. prašymu. Kaip ir pirmame prašyme, pradėsiu chronologiškai aprašydamas įvykius, o baigdamas susumuosiu savo argumentus. Mano nuomone, teisėja vėl akivaizdžiai grubiai pažeidė šiuos konkrečius Kodekso reikalavimus:

6 straipsnis. Pagarba žmogui

Vadovaudamasis pagarbos žmogui principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:

1) gerbti žmogų, jo teises ir laisves;

2) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai;

3) pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; tačiau teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams;

5) atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, jokia forma ar būdu neskatinti jų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti.

12 straipsnis. Sąžiningumas ir nesavanaudiškumas

Vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:

2) nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus.

13 straipsnis. Padorumas

Vadovaudamasis padorumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:

2) nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu;

3) darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai;

4) netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo;

14 straipsnis. Pavyzdingumas

Vadovaudamasis pavyzdingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:

3) būti tolerantiškam, punktualiam ir paslaugiam;

4) teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo;

6) posėdžio metu būti oficialiu, kantriu ir mandagiu;

7) visada veikti profesionaliai ir humaniškai;

15 straipsnis. Pareigingumas

Vadovaudamasis pareigingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:

1) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų;

3) savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai;

4) gilintis į nagrinėjamų bylų esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, tačiau nevilkinti teismo proceso;

Toliau, nurodydamas konkretų Kodekso reikalavimą, aš nurodysiu tik straipsnio ir punkto numerius. Kadangi teisėja neleido man darytis jokių kopijų, šį kartą negalėsiu pateikti tikslių citatų, tik tai, ką prisimenu. Manau, kad Komisija turi turėti galimybių išreikalauti posėdžių garso įrašus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.

Kaip ir pirmą kartą, antrojo teismo posėdžio (įvykusio š.m. spalio 20 d. maždaug 12:15-13:15 val.) pradžioje p. Štuopienė vėl neleido man iki galo suformuluoti ir pagrįsti prašymo pakeisti ant sienos kabėjusį simbolį Konstitucijoje nustatytu valstybės herbu – kaip to reikalauja teismų įstatymas. Kaip jau paaiškinau spalio 13 d. teikime, tas simbolis įžeidžia mano religinius jausmus ir teisimas manęs su juo bei vertimas stoviniuoti prieš jį kalbant su teismu mane tiesiogiai asmeniškai žemina. Vis dėlto, teisėja ir vėl neleido man suformuluoti akivaizdžiai teisėto prašymo vadovautis Konstitucija ir grubiai mane pertraukė, taigi ir vėl akivaizdžiai grubiai pažeidė 6.1,3,5, 13.4 bei 14.3,4,6,7 Kodekso reikalavimus.

Nors į posėdį buvo atėję liudininkas ir specialistas, teisėja, nepaisydama mano protestų, maždaug po valandos paskelbė pertrauką iki lapkričio 2 d. nuspręsdama, kad skiria man advokatą 51 BPK straipsnio 2 punkto pagrindu ir kvies į posėdžius psichiatrą manęs stebėti. Į mano protestus ir pareiškimą, kad man nereikia advokato tuo pagrindu, nors buvau prašęs skirti man gynėją taip, kaip ir tiems, kurie pareiškia, kad nemoka lietuvių kalbos, p. Štuopienė neatsižvelgė. Mano nuomone, teisėja akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise skirti mane žeminančią ir varžančią bei apribojančią mano galimybes gintis psichiatro priežiūrą (vėliau tai nuodugniai pagrįsiu), tuo būdu pažeisdama 6.1,5, 8.3, 12.2, 13.2-4, 14.7 bei 15.3 Kodekso punktus. Be to, teisėja mažiausiai pusantro mėnesio užtęsė ir taip absurdiškai ilgai besitęsiantį, mano nuomone, politinį, o ne teisinį (siūlau perskaityti kaltinamąjį aktą) manęs persekiojimą, kuo mano nuomone pažeidė 15.3,4 Kodekso reikalavimus.

Kai norėjau susipažinti su bylos medžiaga, man buvo pasakyta, kad turiu prašyti teisėjos leidimo – nors po pirmo posėdžio, dėl kurio parašiau savo pirmąjį teikimą kelti drausminę bylą, jokio leidimo nereikėjo. Parašiau prašymą ir gavau p. Štuopienės atsakymą, kad man neleidžiama daryti dokumentų bei garso įrašo kopijų, nes vieną iš tikslų nurodžiau jų viešinimą – nors buvau pasirašęs, kad įsipareigoju daryti su kopijomis tik tai, kas bus leista. Po to parašiau dar vieną prašymą, kuriame įsipareigojau artimiausiu metu kopijų neviešinti, į kurį gavau dar vieną kategoriškai neigiamą teisėjos atsakymą (priedas). Dėl to patyriau rimtų problemų, nes negalėjau pasikonsultuoti dėl įvairių bylos aspektų su advokatu. Aš finansiškai negaliu sau leisti visai bylai pasisamdyti advokato, kuris specializuotųsi tokiose bylose. Prieš trečiąjį posėdį buvau nuėjęs trumpos konsultacijos už kurią sumokėjau 50 eurų (tai (maždaug vidutinės algos dvyliktadalis) – nemaža pinigų suma ne tik man) ir netgi negalėjau parodyti advokatui visos nemažos apimties (akivaizdžiai su copy & paste pagalba) sudarytos nutarties pavesti mane stebėti psichiatrui, jau nekalbant apie teismo posėdžio protokolą ar garso įrašą, todėl praktiškai negalėjau realizuoti savo teisės į advokatą, kadangi apmokėti advokato nuėjimui susipažinti su bylos medžiaga reikėtų dar daugiau pinigų, o visas atstovavimas kainuotų daugiau, nei vidutinę algą mėnesiui. Mano nuomone, neleisdama man darytis bylos medžiagos kopijų (kas yra išskirtinis atvejis, nes aš esu kaltinamasis), netgi nutarties, kuria man prievarta skiriami psichiatro priežiūra bei advokatas ir kurią mano nuomone aš turėčiau turėti teisę skųsti ar bent jau konsultuotis dėl jos, nors aš protestavau prieš tai, p. Štuopienė grubiai pažeidė Kodeksą, konkrečiai jo 6.2,3, 8.3, 12.2, 14.7 bei 15.3 punktus.

Tuo tarpu tai, kaip p. Štuopienė argumentavo savo sprendimą skirti man psichiatro priežiūrą tesimo posėdžių metu, mano nuomone yra akivaizdus teisėjo vardą žeminantis poelgis. Kadangi kopijuoti man neleido, toliau pateikiu tai, ką spėjau išsirašyti. Jei gerai prisimenu, prieš tai rašyta, kaip p. Štuopienė atmetė visus mano prašymus pakviesti į teismo posėdį konkrečius liudininkus ir specialistus, kurie mano nuomone galėtų paaiškinti prokuroro surinktoje kaltinimo medžiagoje paliktas be dėmesio aplinkybes.

Paprašius paaiškinti, kokias bylas išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes patvirtins arba paneigs šie liudininkai, kaltinamasis teismo posėdyje išdėstė ir abstrakčius, sunkiai suprantamus argumentus, kurių ryšio su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis neįmanoma nustatyti. Įvertinus visa tai, teismui jau pirmojo posėdžio metu kilo abejonė dėl to, ar kaltinamasis gali būti pilnavertišku proceso dalyviu, ar jis dėl savo asmeninių savybių gali pilnavertiškai save ginti. Nors patikrinus medicininius įrašus nerasta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų stebėtas psichiatro, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad niekada nėra draustas socialiniu draudimu, be to jo elgesys procese, t. y. kad teigia vieną, tačiau elgiasi priešingai savo teiginiams (pvz. reikalauja iš salės išnešti valstybės herbą, nors jis patvirtintas Konstitucijos, ir prieš tai kaltinamasis nurodė, kad tik ją vieną jis gerbia ir pripažįsta) išsako sunkiai įtikėtinus teiginius, pvz. kad prokuroras yra nusikalstamos gaujos narys, kuris palaiko kaltinimą byloje, nes taip jam liepia nusikalstama gauja ir pan.) teismui neleidžia pagrįstai ir neabejotinai manyti, kad jis gali pats nepriklausomai save ginti. Dėl šios priežasties teismas nutarė 2016-10-20 skelbti pertrauką byloje, į sekančius teismo posėdžius kviesti kaip specialistą teismo posėdžius stebėti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistą psichiatrą, tam kad būtų galima vėliau pagrįstai nuspręsti, ar byloje nėra pagrindo skirti kaltinamajam psichiatrinę ekspertizę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi Giedriui Šarkanui gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis gali savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą.

Kadangi negavau teismo posėdžio garso įrašo, negaliu pažodžiui pateikti savo paaiškinimų teisėjai kodėl konkrečiai prašiau pakviesti kiekvieną liudininką. Nebuvau pasiruošęs tokiems klausimams, man atrodė natūralu, kad prašau kviesti kvalifikuotus specialistus, kurie gerai išmano tai, apie ką kalbėta straipsniuose, o ne remtis akivaizdžiai visiškai nekvalifikuoto lituanisto samprotavimais. Neabejoju, kad Komisija gali išreikalauti posėdžio garso įrašus ir nuspręsti ar galbūt (jau gerai nebeprisimenu) vietomis iš tikrųjų nelabai sklandūs mano paaiškinimai gali būti pagrindu abejonėms mano psichiniu adekvatumu. Mano nuomone, čia p. Štuopienė ypač grubiai pažeidė Kodekso padorumo principą, konkrečiai 13.2 reikalavimą „nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu“.

Akivaizdžiai neetiškas teisėjos argumentas abejonėms mano psichine sveikata – tai, kad ,niekada“ (nors juk buvau studentas!) nebuvau draustas socialiniu draudimu. Konstitucija draudžia priverstinį darbą – čia p. Štuopienė akivaizdžiai pažeidė 13.3 ir 15.1,3 Kodekso punktus.

Pirmojo posėdžio pradžioje aš prašiau teismo tirti versiją, kad akivaizdžiai absurdiškus kaltinimus prieš mane palaikantis prokuroras yra susimokęs su šią bylą inicijavusia buvusia Žurnalistų etikos inspektore Zita Zamžickiene, kurios pribloškiančią nekompetenciją esu ne kartą kritikavęs savo interneto svetainėje, jos padėjėju Deividu Velku, labai keistai dalyvaujančiu byloje „liudininku“ bei iki šiol (per pusę metų! teismo nesurastu) „specialistu“ Laimučiu Laužiku. Nors p. Štuopienė kategoriškai atsisakė tirti tas aplinkybes, tačiau tai yra viena iš mano gynybos versijų, mano nuomone visai tikėtina (žodį „gauja“ nebūtina suprasti kaip bendrai gyvenančių ginkluotų banditų grupę). Iš kitos pusės, teisėjai irgi buvau (berods jau kelis kartus) išaiškinęs, kad 169 BK straipsnis draudžia apriboti asmenų teises (be kita ko) dėl jų kalbos ar tautybės, todėl lietuviškai kalbančių asmenų teises į advokatą sistemingai varžančius LR policiją ir prokuratūrą bei patį šią tvarką įvedusį dabartinį valdantįjį politinį režimą visada viešai vadinu „nusikalstamais“. Tiek Konstitucija, tiek daugelis tarptautinių LR ratifikuotų konvencijų suteikia man teisę naudotis savo žodžio ir nuomonės laisve. Nors p. Štuopienei gali nepatikti mano gynybos versijos ar tai, kad aš naudojuosi savo procesinėmis teisėmis bei konstitucinėmis teisėmis ar pagrindinėmis laisvėmis, tačiau oficialioje nutartyje pateikti mano gynybos versiją bei mano, kaip lietuvio, pilietinę poziciją mano psichinio neadekvatumo požymiu – akivaizdžiai nesuderinama su galiojančiu Teisėjų etikos kodeksu. Akivaizdu, kad taip teisėja pažeidė 6.1-3-5, 13.3 ir 14.7 Kodekso reikalavimus.

Pagaliau mano nuomone p. Štuopienė akivaizdžiai pažemino teisėjo vardą begėdiškai mane apšmeiždama ir faktiškai suklastodama argumentus oficialioje nutartyje. [...]be to jo elgesys procese, t. y. kad teigia vieną, tačiau elgiasi priešingai savo teiginiams (pvz. reikalauja iš salės išnešti valstybės herbą, nors jis patvirtintas Konstitucijos, ir prieš tai kaltinamasis nurodė, kad tik ją vieną jis gerbia ir pripažįsta). Kaip, manau, galima nesunkiai įsitikinti iš garso įrašų, aš visą laiką prašiau, kad 506 teismo salėje kabojęs simbolis (žr. nuotrauką prie mano š.m. spalio 13 d. prašymo) būtų pakeistas Konstitucijoje nustatytu Lietuvos herbu. Kaip aiškiai matosi nuotraukoje, teisme kabojusiame simbolyje nėra nei raudonos, nei baltos spalvos – tik rudai bordinė ir metalinė, kurios konkretus atspalvis priklauso nuo apšvietimo. Tuo tarpu 15 Konstitucijos straipsnyje kategoriškai nustatyta: „Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.“ Taigi aš nuosekliai teisėtai prašiau, kad teismo salėje kabojęs akivaizdžiai Konstitucijoje pateikto apibrėžimo neatitinkantis simbolis būtų pakeistas Konstitucijoje nustatytu valstybės herbu. Todėl akivaizdu, kad p. Štuopienė oficialioje nutartyje praktiškai suklastojo argumentą ir begėdiškai mane apšmeižė visiškai atvirkščiai aprašydama mano veiksmus. Tai galima paaiškinti 3 būdais: 1) teisėja galimai visiškai neskiria spalvų ir to iki šiol nėra supratusi; 2) p. Štuopienė galimai yra psichiškai neįgali ir tiesiog nesupranta ką parašė ir 3) p. Štuopienė viską puikiai supranta, tačiau specialiai suklastojo oficialų dokumentą, kad pateisintų savo desperatišką sprendimą skirti man psichiatro priežiūrą. Nesu kompetentingas nuspręsti, tačiau man atrodo, kad greičiausiai teisingas trečiasis variantas. Mano nuomone, tai – akivaizdus teisėjo vardą žeminantis poelgis, turintis svarių nusikalstamos veikos požymių.

Trečiajame teismo posėdyje (š.m. lapkričio 2 d. 13:05–14:45 val. ar pan.) p. Štuopienė vėlgi keistai elgėsi. Ji ne tik mane faktiškai išprovokavo pareikšti jai nušalinimą, bet dar ir pasufleravo argumentus, dėl kurių ją galėčiau nušalinti. Pasimečiau ir pasidaviau p. Štuopienės provokacijoms, nors prieš posėdį planavau dar dėl to tartis su advokatu. Siūlyčiau Komisijai perklausyti garso įrašus ir nuspręsti, ar toks keistas elgesys deramas teisėjui.

Dar noriu pastebėti, kad čia mano aprašyti p. Štuopienės veiksmai padarė man apčiuopiamą neturtinę žalą – ne tik minėtuosius 50 eurų, kuriuos išleidau teisinei konsultacijai. Visų pirma, iš manęs buvo viešai pasijuokta. Į trečiąjį teismo posėdį atėjęs teismo psichiatras elgėsi lyg būtų psichinis ligonis. Nors formaliai jis buvo kviestas stebėti mano elgesio, tačiau pradėjo įkyriai su manimi „bendrauti“ – valdingu pamokomu balsu kalbėdamas teisiškai ir šiaip akivaizdžias nesąmones. Tai pastatė mane į ypač nemalonią padėtį – nuo psichiatro sprendimo priklauso tai, ar iš manęs toliau bus tyčiojamasi – ar netgi būsiu uždarytas visam mėnesiui į Utenos psichiatrinę („stacionarinei ekspertizei“), kas jau yra nutikę ne vienam prieš dabartinės valdžios savivalę protestavusiam politiniam disidentui. Todėl aš bendravau su psichiatru kaip su agresyviu psichiniu ligoniu, stengdamasis nekreipti dėmesio į jo blevyzgų absurdiškumą. Bet kokiu atveju, situacija buvo tokia absurdiška, kad buvusieji salėje (teisėja tuo metu buvo išėjusi apsvarstyti nušalinimo) sunkiai tvardėsi iš juoko. Prieš mane sėdėjęs prokuroras iš pradžių tik šypsojosi stengdamasis garsiai nesuprunkšti, tačiau po kurio laiko faktiškai išbėgo iš salės – akivaizdžiai negalėdamas sutvardyti juoko. Nors negaliu spręsti dėl profesinių psichiatro elgesio aspektų, (greičiausiai jis mane korektiškai provokavo ir netgi davė geranorišką patarimą pačiam pasidaryti psichiatrinę ekspertizę, kad galėčiau saugiau pasijusti), akivaizdžiai savivališkas ir asmeniškas teisėjos sprendimas kviesti psichiatrą manęs terorizuoti jau padarė man mano akimis nemenką ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – po to visą likusią dienos dalį jaučiausi nemaloniai ir prastai miegojau. Ir tai – dar ne pabaiga, psichiatras dalyvaus ir kituose posėdžiuose, taigi aš negalėsiu atsidėti teisinei gynybai, nes galimybė mėnesį praleisti beprotnamyje – rimta asmeninė grėsmė.

Be to, akivaizdžiai ieškodama būdų kaip nors susidoroti su manimi, teisėja surinko visus mano medicininės istorijos įrašus ir įdėjo į bylą. Tai, kad man asmeninį priešiškumą demonstruojanti p. Štuopienė, o taip įvairūs kiti asmenys, pav. prokuroras, sekretorė ir daugelis kitų, gali skaitinėti mano sveikatos problemų istoriją, yra nemalonu ir mane ypač žemina. Dar man buvo labai nemalonu tai, kad teismo paskirtas advokatas iškart puolė mane tujinti, netgi nepaklausęs mano sutikimo. Aš vis dar negaliu įprasti prie LR teismuose įsitvirtinusių atviros niekšybės, paniekos žmogui, jo teisėms ir pagrindinėms laisvėms tradicijų.

Todėl prašau iškelti teisėjai Ingai Štuopienei drausmės bylą arba prijungti šiuos mano argumentus prie jau iškeltos ar svarstyti kartu su mano š.m. spalio 13 d. prašymu. Konkrečiai prašau:

1) Pripažinti, kad p. Štuopienė pažemino teisėjo vardą mane apšmeiždama ir praktiškai suklastodama oficialią teismo nutartį – teigdama, kad aš elgiausi prieštaringai savo teiginiams, kad reikalavau išnešti Konstitucijoje nustatytą valstybės herbą, nors iš tikrųjų buvo atvirkščiai, ir tuo, kad paskyrė man psichiatro stebėjimą ir advokatą man nepriimtinu pagrindu, cituodama akivaizdžiai neadekvačius ir melagingus argumentus, nuo ko aš jau dabar patyriau apčiuopiamą turtinę (50 eurų konsultacijai) bei neturtinę žalą.

2) Pripažinti, kad, dar kartą nemandagiai pertraukdama mane ir neleisdama suformuluoti prašymo išnešti mano tikėjimą žeidžiantį Konstitucijos neatitinkantį simbolį ir vėl įžeisdama mano religinius jausmus verčiant mane stoviniuoti prieš tą simbolį, vilkindama bylos nagrinėjimą, skirdama žeminančius ir apribojančius mano galimybes gintis psichiatro priežiūrą bei privalomą advokatą su akivaizdžiai iškraipytų ir suklastotų argumentų pagalba, apšmeiždama mane dėl mano veiksmų ir žodžių neatitikimo, neleisdama daryti dokumentų kopijų, netgi nutarties, kuria man buvo paskirtas psichiatro stebėjimas, o gal dar ir provokuodama mane paskelbti jai nušalinimą bei siūlydama argumentus jam pagrįsti, p. Štuopienė pažeidė 6.1-3,5, 12.2, 13.2-4, 14.3,4,6,7 bei 15.1,3,4 Kodekso reikalavimus.

3) Pripažinti, kad savo neadekvačiais veiksmais p. Štuopienė padarė man apčiuopiamą turtinę bei neturtinę žalą.

Giedrius Šarkanas

Pridedama: Ingos Štuopienės nutartis neleisti man darytis bylos dokumentų kopijų.

Diskusija

3. maksis2016 11 08 03:27:21

Visa bylos Esme sodros imokos ir vedybinis gyvenimas.kaltinima remia katalikiska dorove ir desiniuju kaikurie remejai gal net delfai

2. Komunistas2016 11 04 14:52:31

Gal truputį apramins ruselį šitą

1. Mycė2016 11 04 11:12:38

Baisiai slogu... bijau net pagalvot, kaip tas pats psichiatras elgsis beprotnamyje

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis