.

2016 m. lapkričio 9 d.

Jei Romas Kalanta susidegintų šiandien, valdžia jį pavadintų bepročiu

Dabartinėje Lietuvos valstybėje psichiatrija tarnauja susidorojimo su valdžios priešais bei kritikais ir dėl tėvynės gyvybes aukojančių lietuvių apjuodinimo įrankiu.

Ką reiškia žodžiai „psichiškai nesveikas“?

Aplinkui pilna keistai besielgiančių žmonių. Vieni vakarais girti lenktyniauja su policija, kiti laisvalaikiu laipioja po kalnus – iš kur ne vienas grįžta į tėvynę karste (taip atsitiko jau dviems mano pažįstamiems).

Dar kartą pažiūrėkime į jau turbūt dešimtis lietuvių, kurie susidegino protestuodami prieš dabartinę mūsų tautą naikinančią valstybę, kurių net pavardžių valdžia neleidžia paskelbti. Ar tikrai nors vienas iš jų kuo nors prastesnis už Romą Kalantą?

Yra tautiečių, kurie vieną po kitos ima greitąsias paskolas ir skuba pirkti krūvas rodos visiškai bereikalingų daiktų, stambiai palošti kazino ar lošimų aparatais ar tiesiog šiaip prašvilpti viską naktiniuose klubuose.

Pasitaiko netgi tokių, kurie atvirai :-) rašinėja internete apie dabartinės valdžios nusikaltimus, nors ir puikiai supranta, kad jų tėvynėje, vis dažniau vadinamoje Europos Šiaurės Korėja, tokie žmonės paprastai savo mirtimi nemiršta.

Kur ta riba tarp normalumo ir beprotystės? Kodėl vienus uždaro į beprotnamį, o kitų ne?

Psichiatrija iš tikrųjų nėra mokslas

Tikru (oficialiu) bepročiu žmogų gali paversti tik psichiatrai. Susėdę į komisiją, jie surašo „moksliškai“ skambančias išvadas, kad žmogus nėra psichiškai sveikas – negali suprasti tikrovės, savo veiksmų pasekmių ir pan. – ir todėl jį reikia arba gydyti (paprastai beprotnamyje), arba globoti.

Tačiau yra problema – VIENAREIKŠMIŲ BEPROTYSTĖS KRITERIJŲ NĖRA. Yra daug įvairių požiūrių, psichiatrijos teorijų, koncepcijų ir pan, tačiau visi jie tokie sąlyginiai, kad vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse žodžių „psichiškai nesveikas“ iš viso vengiama.

Deja, Lietuva toli gražu nėra išsivysčiusi šalis. Kaip našlaičiai pas mus laikomi sugrūsti vaikų namuose, panašiai ir skaitlingi beprotnamiai lūžte lūžta nuo prievarta ten uždarytų žmonių.

Lietuvoje psichiatrai gali pagrįstai suabejoti žmogaus psichine sveikata, jei jis (pavyzdžiui, Jūs) oficialiai nevedęs (neištekėjusi), nesidžiaugia gyvenimu, nedirba ar nesidžiaugia savo darbu, nėra patenkintas Lietuvos valstybe ar nejaučia jai dėkingumo.

Ką konkrečiai uždaryti į „psichuškes“, sprendžia psichiatrai. Kaip galima nuspėti iš internetą užtvindžiusių kraupių istorijų, neretai „sprendžia“ taip, kaip jiems labiau apsimoka – juk Lietuvoje tiek pagyvenusių žmonių netikėtai tampa „neįgaliais“ būtent tada, kai tuo atitinkamai „pasirūpina“ tėvų turto pasigviešę vaikai ar kiti jų mirties niekaip nesulaukiantys paveldėtojai.

Kokius konkrečius argumentus gali vartoti psichiatrai savo „diagnozėms“ pagrįsti galima sužinoti kad ir, pavyzdžiui iš šio straipsnio delfi.lt: O.Lapinas. Kas yra psichinė sveikata?. Ne, tai – ne klaida, Lietuvoje psichiatrai gali pagrįstai suabejoti žmogaus psichine sveikata, jei jis (:-) pavyzdžiui, Jūs) oficialiai nevedęs (neištekėjusi), nesidžiaugia gyvenimu, nedirba ar nesidžiaugia savo darbu, nėra patenkintas Lietuvos valstybe ar nejaučia jai dėkingumo.

Desperatiškas elgesys toli gražu nereiškia beprotystės

Užvakar teko stebėti scenelę: mamai atsisakius kažką nupirkti kompiuterių parduotuvėje, kokių 5-6 metų berniukas pradėjo klykti ant visos parduotuvės, o po to griuvo ant pilvo ir kelioms minutėms ryžtingai prigulė ant grindų, įvarydamas į neviltį savo pasimetusią mamytę.

Ar tai reiškia, kad vaikas psichiškai nesveikas? Anaiptol. Feministėms agresyviai vaizduojant fizinę prievartą prieš vaikus nežmonišku elgesiu, vaikai nuo pat kūdikystės supranta, kad gali nebaudžiami „važiuoti“ ant tėvų ir praktiškai primesti jiems savo valią. Taigi toks isterijos priepuolis gali kaip tik rodyti vaiko (pavyzdžiui, nusivylusio praeitą savaitę nupirkto kompiuterio lėtumu) racionalumą.

O jeigu matome vyrą, staiga puolantį keikti jį užspaudusius policininkus ar net puolantį juos su kumščiais? „Beprotis“? – bet juk nežinome, kas jį privertė taip elgtis.

Juk nevadiname „beprote“ motinos, puolančios į isteriją iš baimės dėl savo vaiko, o juk susijaudinusiam normaliam vyrui smurtinė agresija lygiai taip pat natūrali, kaip isteriškas klyksmas susijaudinusiai moteriai. Tiesiog tokius mus suformavo evoliucija ar galbūt dievai.

„Skrendant virš gegutės lizdo“ – filmas, atskleidžiantis psichiatrų valdžią paskelbti žmones bepročiais

Kas nėra matęs – labai :-) rekomenduoju pažiūrėti šį 5 Oskarus pelniusį šedevrą, ir po beveik pusės amžiaus neprarandantį aktualumo mūsų gimtojoje europinėje Šiaurės Korėjoje. Pagrindinė filmo idėja – psichiatrai gali susidoroti ir su pačiu sveikiausiu žmogumi.

Pagrindinis filmo herojus, Džeko Nikolsono suvaidintas Rendelas Makmerfis – visiškai sveikas vyras, patekęs į beprotnamį savo iniciatyva – kad nereikėtų sėdėti kalėjime, kur jis pateko už seksą su savo tikrąjį amžių nuslėpusia nepilnamete.

Viešnagė beprotnamyje Makmerfiui baigiasi tragiškai – pasipiktinęs kad ligoninės personalas ciniškai įbaugino ir taip privedė iki savižudybės jo silpnos psichikos bičiulį, Makmerfis isteriškai puola smaugti praktiškai ką tik jo draugą nužudžiusią beprotnamio vedėją. Už tai jam padaro lobotomiją (praurbinę kaukolėje skylę, nupjauna nervines jungtis su priekinių smegenų žieve) – kaip matosi iš randų ant kaktos.

Neįsigilinus gali pasirodyti, kad filmu norima pasakyti, jog beprotnamyje ir sveikas žmogus tampa bepročiu. Iš tikrųjų filmo idėja visiškai kita.

Filmas baigiasi tuo, kad Makmerfio bičiulis indėnas jį pasmaugia – faktiškai įvykdo gailestingumo aktą savo daržove paverstam draugui.

Neįsigilinus gali pasirodyti, kad filmu norima pasakyti, jog beprotnamyje ir sveikas žmogus tampa bepročiu. Iš tikrųjų filmo idėja visiškai kita.

Tai, kad Makmerfis puolė smaugti beprotnamio vedėją, visai nereiškia, jog jis išprotėjo. Iš filmo eigos visiškai aišku, kad Makmerfis visiškai psichiškai sveikas, tiesiog jis – draugiškas, empatiškas ir nuoširdus žmogus, siekiantis suprasti ir atjausti jį supančius žmones, jiems padėti. Tai, kad Makmerfis puolė smaugti vedėją – tiesiog didžiulio šoko pasekmė (išlikti ramiam matant kaip nužudo tau nesvetimą žmogų nėra psichinės sveikatos rodiklis), nesuteikianti jokio pagrindo spręsti apie jo psichinę būklę.

Be abejo, ligoninės psichiatrai viską supranta, tačiau jie taip pat supranta, kad jei Makmerfis turės progą – visi sužinos, kad jie privedė iki savižudybės savo pacientą. Ir praktiškai būtent psichiatrai (o ne vėliau jo pasigailėjęs indėnas) jį nužudo.

Taigi tikroji „Skrendant virš gegutės lizdo“ idėja – psichiatrai turi valdžią PASKELBTI BEPROČIU net patį sveikiausią žmogų.

Psichiatrija nuo seno tarnauja priemone politiniams priešams ar valdžios kritikams nutildyti

Nuo senų senovės pačių įvairiausių valstybių valdovai skelbia savo priešus bei kritikus bepročiais. Valdžia laikoma visada teisi, o jai prieštaraujantys – arba nusikaltėliais, arba psichiniais ligoniais.

Vieno žymiausių (labiausiai cituojamų pasaulyje) 20 a. mąstytojų Mišelio Fuko (Michel Foucault) žodžiais:

Mūsų visuomenėje egzistuoja ir kitas pašalinimo principas: ne draudimas, o perskyrimas ir atmetimas. Turiu omenyje proto ir beprotybės priešpriešą. Jau gūdžiausiais viduramžiais beprotis buvo tas, kurio diskursas negali cirkuliuoti taip kaip kitų diskursai. Jo žodis kartais laikomas niekiniu ir negaliojančiu: jis nėra nei teisus, nei svarbus, negali liudyti teisme, negali patvirtinti jokio akto ar kontrakto…

Jei valdžia negali kitaip susidoroti su jai neparankiu žmogumi, ji tiesiog „nustato“, kad šis yra psichinis ligonis.

Ko gero žymiausias tokio susidorojimo pavyzdys – Galileo Galilėjaus likimas. Kai astronomas neatsisakė tuo metu Italijos katalikams absurdiškai skambėjusio teiginio, kad ne Saulė sukasi aplink Žemę, o atvirkščiai, tuometinė valdžia tiesiog paskelbė jį bepročiu ir izoliavo nuo visuomenės kaip nesuvokiantį visiems normaliems žmonėms akivaizdžių dalykų psichinį ligonį.

Kaip be kita ko aiškiai matosi iš jau minėtojo delfi.lt psichoeksperto straipsnio, mūsų šalyje nuo tada niekas pasikeitė – žmogaus psichine sveikata galima teisėtai suabejoti ir už tai, kad jis nori „visus gelbėti“, „perspjauti visus žiniomis, figūra ar disponuojamu turtu“ ir t.t.

Lietuvos valdžiai psichiatrija – patogus būdas susidoroti su asmeniniais nedraugais ir politiniais disidentais

Kas paskutiniu metu sekė šį mano dienoraštį, pastebėjo, kad mane teisianti teisėja jau pirmojo posėdžio metu pradėjo grasinti man psichiatrine ekspertize, jei neatsisakysiu savo procesinių teisių ir nenusižeminsiu prieš ją.

Klausimas
Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad aš už šios svetainės straipsnius uždarytas kalėjime ar psichiatrinėje ligoninėje?

Seniai to laukiu

Tai mane pralinksmintų

Man vienodai

Nusiminčiau ir tiek

Dalyvaučiau protestuose

Organizuočiau protestus, rašyčiau Grybauskaitei, žmogaus teisių organizacijoms

Kai aš vis dėlto nesileidau žeminamas ir kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, ji faktiškai nutraukė visą teismo procesą ir pakvietė manęs gąsdinti psichiatrą, žmogų, kurio užgaidos tikriausiai pakaktų uždaryti mane bent mėnesiui į Utenos beprotnamį.

Matosi, kad teisėjai tokie dalykai įprasti; greičiausiai Vilniaus ar ko gero ir kitų miestų teisėjai taip reguliariai susitvarko su žmonėmis, kurių daugiau neturi už ką nuteisti.

Internete pilna skundų lietuvių, su kuriais ar su kurių jau velioniais ar dar gyvais artimaisiais policija, prokuratūra ar teismai susidorojo būtent psichiatrų rankomis. Užtenka įvesti į Gūglą „baudžiamoji psichiatrija“ ar panašią paieškos frazę. (Pavyzdžiui, čia – straipsnis „Karštame komentare“, pasakojantis apie kelis valdžios susidorojimo ir netgi nužudymo psichiatrų rankomis atvejus: Atsargiai – sugrįžta baudžiamoji psichiatrija!)

Man teko asmeniškai klausytis istorijas apie Hitlerio koncentracijos stovyklas ar Stalino gulagus primenančių Lietuvos teismo psichiatrinėse ligoninėse uždarytų lietuvių pasakojimų apie ten klestinčias patyčias iš žmonių, bandžiusių protestuoti prieš dabartinės valdžios nusikaltimus. Po to, ką teko patirti man pačiam, nebeabejoju nė vienu jų žodžiu.

Po prieš kelias savaites nužudyto žinomo žmogaus teisių gynėjo Juliaus Vedeckio mirties galvų dar galutinai nenuleidę lietuviai dar labiau įbauginti ir vis mažiau išdrįsta išeiti į viešumą. Vis dėlto, valdžia dar kol kas nespėjo ištrinti ar užblokuoti visų straipsnių ir įrašų socialiniuose tinkluose.

Dėl Kalantos nekyla nė mažiausios abejonės

Įsivaizduokime, kad Romas Kalanta gyveno šiais laikais ir susidegino matydamas, kaip dabartinė Lietuvos valstybė naikina mūsų šalį ir tautą, plėšia, grobia, niekina viską, kas lietuviška. (Vargu ar tada jis įsivaizdavo už ką aukojo savo gyvybę.)

Kaip tai komentuotų psichiatrai ir kiti panašūs „ekspertai“?

Pažiūrėkime, kaip valdžia elgiasi panašiais atvejais. Labai panašiai į Kalantą (šaukdamas „už laisvą Lietuvą!“) praeitais metais susidegino zarasiškis – kaip aprašyta šiame straipsnyje „Lietuvos ryte“.

Kuo prieš dabartinę valdžią protestavęs zarasiškis skiriasi nuo Romo Kalantos? Kai buvau vaikas, labai panašiai girdėjau aiškinant ir pastarojo susideginimą: nelaiminga meilė, narkotikai, abstinencijos pakurstyta desperacija. Vis tik tarybų valdžia gerbė žmones ir net jai neįtikusių mirusiųjų taip laisvai bepročiais nevadindavo, kaip tai daro dabartinė valdžia.

Kaipgi reagavo valdžia? Paskelbė didvyriu, pastatė paminklą, davė ordiną? Nieko panašaus. Man netgi zarasiškio pavardės nepavyko rasti. Straipsnyje duodama suprasti, kad jis elgėsi kaip psichiškai nesveikas, ir pats jo poelgis pavaizduotas kaip psichinio ligonio beprotybė.

Kuo prieš dabartinę valdžią protestavęs zarasiškis skiriasi nuo Romo Kalantos? Kai buvau vaikas, labai panašiai girdėjau aiškinant ir pastarojo susideginimą: nelaiminga meilė, narkotikai, abstinencijos pakurstyta desperacija. Vis tik tarybų valdžia gerbė žmones ir net jai neįtikusių mirusiųjų taip laisvai bepročiais nevadindavo, kaip tai daro dabartinė valdžia.

Dar kartą pažiūrėkime į jau turbūt dešimtis lietuvių, kurie susidegino protestuodami prieš dabartinę mūsų tautą naikinančią valstybę, kurių net pavardžių valdžia neleidžia paskelbti. Ar tikrai nors vienas iš jų kuo nors prastesnis už Romą Kalantą?

Nesijaudinkite, viskas tvarkoje!

Jei Jus nuoširdžiai papiktino tai, kad išdrįsau parašyti šį straipsnį – esate visiškai psichiškai sveikas žmogus. Jūsų pasąmonė tiesiog sveikai atmeta viską, kas galėtų išvesti Jus iš pusiausvyros.

Jei rimtai priimtumėte tai, kas čia parašyta, susvyruotų Jūsų pasitikėjimas Lietuvos psichiatrais, teismais, policija, Seimu, Vyriausybe ar netgi pačia Lietuvos valstybe.

Esate šaunus, pavyzdingas Lietuvos valstybės pilietis ir galite būti visiškai ramus – Jums tikrai negresia Galilėjaus likimas!

O dabar Jūs galite ir toliau džiaugtis gyvenimu, būti patenkintas ir dėkingas Lietuvai už tai, ką turite, jausti gyvenimo prasmę ir pilnatvę, mėgautis seksu ir visaip kitaip būti psichiškai sveiku žmogumi – taip, kaip išaiškino garsusis psichoterapeutas jau kelis kartus minėtame straipsnyje.

Esate šaunus, pavyzdingas Lietuvos valstybės pilietis ir galite būti visiškai ramus – Jums tikrai negresia Galilėjaus likimas!

Diskusija

3. perkunaz2016 11 10 17:19:12

Kalanta būtų pavadintas kremliaus propagandos auka. Giedriau – tik nesugalvok degintis!. Nors ne visada pritariu Tavo ekscesams ir tiesos paieškoms deguto jūroje (išmintingesnis senai būtų supratęs, kad visai bergždžias reikalas žuliką skųsti banditams). Bet Tavo darbas ir pasišventimas reikalingas Lietuvai.

2. Raudonasis Taip pat Giedrius 2016 11 09 18:23:41

Nutilk išviso kebabini

1. K. Uršius2016 11 09 18:10:40

Įvairiuose lietuviškuose šaltiniuose apie psichikos sutrikimus kalbama labai atsargiai, pavyzdžiui, kad ir citata iš vikipedijos: „Kartais nesutariama, ar tam tikra psichikos savybė iš viso laikytina sutrikimu.„ „Mokslas“ jaunas, viskas santykina––– analizų iš buteliuko neištirsi...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis