.

2016 m. gruodžio 7 d.

Totalitarinės valstybės teisėjai

Mane teisianti teisėja akivaizdžiai eilinį kartą pažemino teisėjo vardą, pažeidė savo teisėjo priesaiką ir Konstituciją.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Šiandien mane toliau :-) teis.

Pats manęs „teisimo“ procesas pavirto kažkokiu absurdo teatru; net ir Kafkai nekilo tokių fantazijų rašant savo garsųjį „Procesą“.

Praeitas posėdis, jau ketvirtas, buvo iš principo LYGIAI TOKS PATS, kaip pirmasis, vykęs prieš daugiau, nei prieš 3 mėnesius! Prokuroras vėl perskaitė kaltinamąjį aktą, ir teisėja vėl klausinėjo, ar aš duosiu parodymus, nors jau kartą šantažu ir grasinimais buvo privertusi mane liudyti prieš save.

Tiesa, dabar nebuvo „ekspertų“, vietoj jų šalia manęs sėdėjo advokatas juoda suknele, o už nugaros – teismo psichiatrė, sprendžianti, ar nereikia manęs uždaryti mėnesiui kitam į Utenos beprotnamį.

Visiškai aišku, kodėl dauguma lietuvių taip šlykštisi teismais ir teisėjais. Nors prieš 60 metų dar net nebuvau gimęs :-), bet akivaizdu, kad buvo visiškai teisus tas lietuvis, kuris neseniai viešai pareiškė, kad Stalino laikais teismai nebuvo tokie absurdiški ir parsidavę, kaip dabar.

Dar vienas bandymas gintis nuo vis labiau totalitarėjančios Lietuvos valstybės

Giedrius Šarkanas

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

PRAŠYMAS (TEIKIMAS) IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ
2016-12-07
Vilnius

Jau esu kreipęsis į Jus (š.m. spalio 13 bei lapkričio 3 d.d.) prašydamas iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Ingai Štuopienei dėl jos elgesio su manimi kaip kaltinamuoju: daugybinių Konstitucijos bei Teisėjų etikos kodekso pažeidimų, manęs šantažavimo priverčiant duoti parodymus prieš save ir t.t. Š.m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 506 salėje įvyko dar vienas posėdis, kurio metu p. Štuopienė vėl akivaizdžiai pažeidinėjo Teisėjų etikos kodeksą (toliau – Kodeksas). Tai paskatino mane prisiminti dar keletą jos jau anksčiau įvykdytų šiurkščių Kodekso pažeidimų, ir nusprendžiau dar kartą kreiptis į Jus su prašymu įvertinti dar keletą mane pašiurpinusių teisėjos veikų. Prašau iškelti teisėjai Ingai Štuopienei drausmės bylą arba prijungti šiuos mano argumentus prie jau iškeltos ar svarstyti kartu su mano š.m. spalio 13 d. bei lapkričio 3 d. prašymais.

Š.m. gruodžio 1 d. posėdžiui prasidėjus, aš jau trečią kartą paprašiau p. Štuopienės pakeisti ant sienos kabojusį metališkai-rudą simbolį (nuotrauka – priedas prie mano spalio 13 d. skundo) Konstitucijoje nustatytu Lietuvos Valstybės Herbu. Į tai teisėja atsakė, kad ji pati teismo salėje „tėra svečias“ (ar labai panašiai) ir kad aš turiu kreiptis į teismo administraciją. Mano nuomone, p. Štuopienė čia tinkamai nevykdė savo pareigų, nes tuo metu būtent ji atstovavo aukščiausiąją valdžią teismo salėje ir turėjo pati išspręsti mano prašymą laikytis Teismų įstatymo reikalavimų jos vadovaujamo teismo posėdžio metu, o ne išsisukinėti versdama atsakomybę administracijai. Mano nuomone, teisėja čia pažeidė 1 ir 3 Pareigingumo principo reikalavimus: 1. nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų; ir 3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

Aš iš karto paprašiau sekretorės, kad ši teisėjos atsakymą į mano prašymą įrašytų pažodžiui į protokolą. Tada p. Štuopienė pradėjo aiškinti, kad tai ji nusprendžia, ką įrašyti į protokolą, ir pradėjo aiškinti, kad aš nemandagiai elgiuosi negražiai rodydamas į sekretorę pirštu (teisėja pati pradėjo mojuoti ištiestu pirštu). Noriu pastebėti, kad aš, nors savo gestų nekontroliuoju ir neprisimenu savo gestikuliacijos tuo metu, tačiau, kiek save žinau, paprastai nerodau į žmones pirštu mandagaus bendravimo metu. Nors negaliu pateikti įrodymų, spėju, kad taip teisėja ko gero bandė suklaidinti už mano nugaros sėdėjusią ir negalėjusią matyti mano gestų psichiatrę. Vis dėlto, svarbu ne tai. Teismo posėdžio metu p. Štuopienė mane žeminančiai „auklėjo“ tarsi ji būtų autoritetingas asmuo, o aš – koks nors paauglys nusikaltėlis. Noriu pastebėti, kad bent pusė teisėjų patys nelaiko savo profesijos prestižine. O aš jau senokai nesu paauglys ir nesu išreiškęs sutikimo, kad mane kaip mokinuką klasėje mokytų gerų manierų, moralizuotų ir kitaip žemintų, agresyviai demonstruodama savo valdžią, už mane jaunesnė moteriškė, tuo labiau tokia, kuri (kaip turėtų būtų akivaizdu iš mano ankstesnių skundų), nors jau nemažai metų teisėjaudama, vis dar nesugeba tinkamai susipažinti su teisės pagrindais ir teismams svarbiausiais teisės aktais: Konstitucija, Teismų įstatymu, BPK, – jau nekalbant apie Teisėjų etikos kodeksą. Bet kokiu atveju, čia p. Štuopienė akivaizdžiai grubiai pažeidė visą eilę Kodekse nustatytų visiems teisėjams formaliai privalomų principų: Pagarbos žmogui (5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą), Teisingumo ir nešališkumo (3. nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims), Padorumo (3. nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims) ir Pavyzdingumo (5. nemoralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų).

Naujai patirtas pažeminimas paskatino mane dar kartą pergalvoti ankstesniuosius, ir prisiminiau, kad vis dar nepaprašiau Jūsų įvertinti dar 2 p. Štuopienės veikų. Priminsiu, kad pirmojo posėdžio (įvykusio š.m. rugpjūčio 19 d.) metu p. Štuopienė privertė mane duoti parodymus prieš save šantažuodama, kad kitaip kreipsis į psichiatrą. Antrojo posėdžio (įvykusio spalio 20 d.) metu teisėja man ir prokurorui davė susipažinti su pažymomis apie mano medicininę būklę, kuriuos vėliau įdėjo į bylos medžiagą. Tarp jų buvo ir kažkokios „Seidros“ pažyma, kurioje buvo išvardinti mano paskutinio meto (berods 5 metų laikotarpiu) vizitai pas gydytojus ir konkrečios diagnozės. Tuo metu aš neatkreipiau dėmesio, tačiau pamatęs byloje įsegtą mano negalavimų, dėl kurių kreipiausi į gydytojus, istoriją, pasijutau pažemintas. Mano žiniomis, tiek ES, tiek galiojanti LR teisė gina asmenų teisę į privatumą ir medicininę paslaptį. Tuo tarpu p. Štuopienė, akivaizdžiai nusprendusi galutinai pažeminti mane užsiundydama psichiatrus, išsireikalavo iš valstybinių įstaigų ne tik duomenis apie mano galimus vizitus pas psichoterapeutus, psichologus bei psichiatrus (ką dar būtų galima mėginti nors kažkaip teisinti), bet ir, kiek suprantu, visą mano elektronizuotą kreipimųsi į gydytojus istoriją. Visų pirma, teisėja mano medicininę istoriją perskaitė pati, nors aš jai nebuvau davęs savo sutikimo ir su kaltinimais man tai akivaizdžiai nesusiję. Be to, ji mano intymius duomenis teismo posėdžio metu įgrūdo susipažinti prokurorui, kuriam aš irgi nedaviau tokio leidimo, bei įsegė juos į bylą, kur juos galėjo skaityti visi, kurie ta byla galėjo disponuoti: advokatas, ekspertai, teismo sekretorės, darbuotojai ir pan. Nors ir nesu asmens duomenų apsaugos teisės žinovas, tačiau neabejoju, kad p. Štuopienė grubiai pažeidė mano teises ginančius ES ir LR teisės aktus, galbūt ir galiojantįjį Baudžiamąjį kodeksą. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad p. Štuopienė šiuo būdu grubiai pažeidė bent jau šiuos Kodekso principus: Pagarbos žmogui (1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 2. gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą), Konfidencialumo (1. griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų, neatskleisti bylos nagrinėjimo metu gautos konfidencialios informacijos) ir Pareigingumo (1. nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų).

Ir pagaliau lapkričio 3 d. vykusio posėdžio metu aš paprašiau nušalinti p. Štuopienės man kaip bepročiui paskirtą advokatą už tai, kad jis be kita ko kalbėjo su teismu sėdėdamas. Į tai teisėja man atsakė: (maždaug) „mes“ (t. y. teisėjai ar teismai) leidžiame trumpai pasisakyti ir sėdint (vėlgi tiksliai nesupratau, ar visiems, ar tik prokurorams ir advokatams). Noriu pastebėti, kad BPK numato vienintelę išimtį, kai leidžiama kalbėti su teismu sėdint, – dėl kalbančio asmens sveikatos būklės (mane patį p. Štuopienė bjauriai šokdino, vertė stotis jau tada, kai ji į mane kreipėsi). Taigi praktiškai teisėja pareiškė, kad ne tik ji, bet ir, kaip suprantu, visi teismai ir teisėjai nejaučia ir nevykdo pareigos vykdyti galiojantį įstatymą (BPK). Jie oficialiai ir viešai leidžia savo pažįstamiems teisininkams nesilaikyti įstatymų, ir (kaip logiškai seka iš p. Štuopienės kalbos) tai yra jų, teisėjų, natūrali teisė. Mano nuomone, taip pareikšdama teismo posėdžio metu, p. Štuopienė eilinį kartą pažemino teisėjo vardą, nes ji ne tik pati pažeidė Konstituciją ir savo priesaiką, jau nekalbant apie Kodeksą, bet ir įžeidė bei pažemino tuos (tikiuosi, dar galutinai neišnykusius) teisėjus ir teismus, kurie vis dar ir patys laikosi įstatymų, ir netoleruoja kai kiti jų nesilaiko, nors tai būtų prokurorai, advokatai ar kiti jų asmeniniai pažįstami iš studijų laikų ar pan. Akivaizdu, kad p. Štuopienė čia grubiai pažeidė šiuos Kodekso principus: Pagarbos žmogui (2. gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 3. pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; tačiau teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams; 5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, jokia forma ar būdu neskatinti jų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti), Pagarbos ir lojalumo valstybei (1. laikytis duotos teisėjo priesaikos), Teisingumo ir nešališkumo (3. nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims; 4. nagrinėjant bylas nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės bei atskirų asmenų įtakai), Pareigingumo (1. nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų; 3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai; 5. reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus) bei Solidarumo (1. teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu; 3. padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskreditavimo).

Dar noriu pastebėti, kad nuo minėtų p. Štuopienės veikų smarkiai nukentėjo ne tik LR teismų ir teisėjų prestižas – aš, žinoma, stengiuosi, kad plačioji visuomenė sužinotų visą TIESĄ apie tai, kas vyksta Vilniaus miesto apylinkės teisme, t.y. tai, ką aš ten patiriu. Aš asmeniškai patyriau ir toliau patiriu didžiulę moralinę žalą. Po to, kai p. Štuopienė taip pasielgė su mano privačia medicinine informacija, aš, suprasdamas, kad gyvenu totalitarinėje valstybėje ir stengdamasis išvengti panašių pažeminimų ateityje, esu priverstas apriboti savo apsilankymus LR medicininėse įstaigose iki mažiausio galimo minimumo. Jau dabar įspėjau savo sekėjus internete, kad gerai pagalvotų kiekvieną kartą prieš kreipdamiesi į gydytoją, nes, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms (pavyzdžiui, susidūrus su Vilniaus miesto apylinkės teismu), netgi vienas nerūpestingas apsilankymas pas psichologą gali pasibaigti kokiu mėnesiu teismo psichiatrinėje ligoninėje. Po p. Štuopienės pareiškimų apie tai, kaip teisėjai leidžia nesilaikyti įstatymų, dar nemaloniau stoviniuoti demonstruojant „pagarbą“ Konstituciją ir įstatymus ciniškai niekinančiam teismui.

Todėl prašau iškelti teisėjai Ingai Štuopienei drausmės bylą arba prijungti šiuos mano argumentus prie jau iškeltos ar svarstyti kartu su mano š.m. spalio 13 d. ir lapkričio 3 d. prašymais. Konkrečiai prašau:

1) Pripažinti, kad p. Štuopienė pažemino teisėjo vardą teigdama, kad LR teismai ir teisėjai („mes“) leidžia nesilaikyti įstatymų (BPK);

2) Pripažinti, kad, p. Štuopienė aukščiau nurodytais atvejais daugybiškai grubiai pažeidė Teisėjų etikos kodeksą;

3) Pripažinti, kad savo neadekvačiais veiksmais p. Štuopienė padarė man apčiuopiamą moralinę žalą.

Giedrius Šarkanas

Deja, negaliu pridėti jokių dokumentų, nes p. Štuopienė man neleido daryti jokių kopijų. Manau, kad Komisija gali išsireikalauti teismo posėdžių garso įrašus.

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis