.

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės bordelis

Susidaro įspūdis, kad dabartinė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė pavertė teismą tikru neteisės, paniekos Konstitucijai, įstatymams ir žmogaus teisėms liūnu. Tenka rašyti į Sportloto. :)

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Praeitą šeštadienį nuėjau į paštą atsiimti eilinio teismo pranešimo.

Žmonių eilė buvo nusidriekusi gerokai už paties pašto durų, tad teko palaukti gerą pusvalandį. Ne taip seniai buvo uždarytas antrasis Lazdynų paštas, tad dabar pastoviai tenka laukti kokias 15 minučių.

Eilėje susispaudę žmonės piktinosi juos vis labiau niekinančia valdžia; aš gi priminiau, kad patys kalti: tada nėjo ginti savo šalies kartu su Jedinstvo – už tai dabar turi tokią valdžią, kokios nusipelnė.

Šalia manęs stovėjęs vyresnio amžiaus vyras papasakojo, kaip būdavo tarybiniais laikais, kaip, žmonėms paprašius, valdžia kaip mat pastatė pėsčiųjų perėją prie tuometinio Lazdynų kino teatro.

Pasipiktinę vyresnieji tautiečiai prisiminė, kaip tada rūpintasi paprastais žmonėmis. Jei papuldavai į bėdą, užtekdavo parašyti tuometinės Komunistų partijos vadovybei – tiesiog Tarybų Sąjungoje valdžia jautė pareigą rūpintis eiliniais dirbančiaisiais, nelaikė jų beteisėmis šiukšlėmis, kaip dabartinė.

Dabar Komunistų partija uždrausta. Gali skųstis kur tik nori ir kam tik nori, tačiau beveik visada tave tiesiog mandagiai pasiųs kur nors toliau.

Prisiminiau kultinę Vladimiro Vysockio dainą: „Atsakykit mums, o jei neatsiliepsit – parašysim į Sportloto!“ Ką gi, nieko daugiau nelieka – tenka rašyti į Sportloto. :-)

Eilinis kreipimasis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją

Giedrius Šarkanas

Teisejų etikos ir drausmes komisijai

PRAŠYMAS (TEIKIMAS) IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ
2016-12-12
Vilnius

Jau esu kreipęsis į Jus (š.m. spalio 13, lapkričio 3 bei gruodžio 7 d.d.) prašydamas iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Ingai Štuopienei dėl jos elgesio su manimi kaip kaltinamuoju: daugybinių Konstitucijos bei Teisėjų etikos kodekso pažeidimų, manęs šantažavimo priverčiant duoti parodymus prieš save, mano medicininių duomenų skelbimo, skatinimo nesilaikyti įstatymų ir t.t. Š.m. spalio 26 d. kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką prašydamas sustabdyti p. Štuopienės tyčiojimąsi iš manęs, Konstitucijos bei įstatymų niekinimą ir jos pradėtą bylos vilkinimą, o taip pat užtikrinti, kad teismo salėje kabėtų ne mano religinius jausmus tiesiogiai įžeidžiantis simbolis, o Konstitucijos 15 straipsnyje nustatytas Lietuvos Valstybės Herbas. Skundo kopija – 1. priedas. Gruodžio 1 d. padaviau prašymą panaikinti p. Štuopienės sprendimą paskirti man psichiatro priežiūrą ir advokatą kaip bepročiui. Jo kopija – 2. priedas. Neseniai gavau gruodžio 5 d. parašytą atsakymą, kuriuo atsisakyta tenkinti visus mano prašymus. Atsakymo kopija – 3. priedas. Mano nuomone, tokia savo reakcija p. Loreta Braždienė pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, ir tai turėjo man labai sunkių pasekmių. Nors atsakymą pasirašė p. Braždienės pavaduotojas, aš adresavau savo skundą būtent teismo pirmininkui, o ne jos pasirinktam pavaduotoju akivaizdžiai visiškam teisiniam beraščiui. Todėl toliau aš kalbėsiu ne apie atsakymą pasirašiusįjį Marijų Kursevičų, o tik apie p. Braždienę. Prašau iškelti p. Loretai Braždienei drausmės bylą už jos įvykdytus akivaizdžius Teisėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) pažeidimus.

Kaip akivaizdžiai matosi iš atsakymo į mano skundus datos, p. Braždienė nesilaikė nustatytų procesinių terminų. Kaip mane informavo teismo raštinėje, atsakyti man buvo privaloma per 20 dienų – tuo tarpu atsakymas buvo parašytas tik gruodžio 5 d., o aš jį gavau tik gruodžio 10 d. Taigi į mano pirmąjį skundą p. Braždienė pavėlavo atsakyti 2-3 savaites. Per tą laiką p. Štuopienė dar daug kartų pasityčiojo iš manęs, Konstitucijos ir įstatymų; įvyko net 2 teismo posėdžiai, per kuriuos nebuvo tiriamos jokios aplinkybės – tiktai p. Štuopienė įvairiausiais būdais mane žemino, tiek pati, tiek su savo pakviestų manęs terorizuoti psichiatrų pagalba. Taigi akivaizdu, kad p. Braždienė grubiai (nes beveik dvigubai praleido terminus, o be to man tai buvo svarbu ir aš smarkiai nukentėjau nuo p. Braždienės apsileidimo) pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, o konkrečiai šiuos jo principus: Pagarbos žmogui ( 1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 2. gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą), Pareigingumo (3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.), bei Pavyzdingumo (3. būti tolerantiškam, punktualiam ir paslaugiam).

P. Braždienė atsisakė tenkinti mano prašymą: „Užtikrinti, kad mane teisiantis teisėjas toliau neniekintų Konstitucijos ir mano teisių bei pagrindinių laisvių, būtų susipažinęs su aktualiais teisės aktais bei Teisėjų etikos kodeksu ir jų laikytųsi, nebežemintų manęs, nebaugintų ir nešantažuotų.“ Tuo tarpu tik ji vienintelė realiai galėjo sustabdyti besitęsiantį tyčiojimąsi iš manęs. Būtent ji galėjo bent jau patarti p. Štuopienei nusišalinti, kai aš, pačios teisėjos provokuojamas, pareiškiau jai nušalinimą. P. Braždienė tuo metu jau gerai žinojo, kad p. Štuopienė grubiai pažeidė savo priesaiką, Konstituciją ir dešimtis Kodekso punktų, akivaizdžiai pažemino teisėjo vardą, tačiau vis tiek nepatarė jai nusišalinti. Mano nuomone, tai reiškia, kad p. Braždienė šitaip tinkamai nevykdė savo, kaip teismo pirmininkės, pareigų. Leisdama akivaizdžiai nekompetentingai p. Štuopienei toliau dergti teisėjo vardą, tyčiotis iš Konstitucijos, įstatymų, Kodekso ir manęs bei mano teisių (nesustabdydama jos), p. Braždienė akivaizdžiai padarė didžiulę žalą tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek ir visų LR teismų autoritetui (aš, žinoma, paviešinau viską, ką man teko iškęsti paskutiniais mėnesiais ir kokias teisėjos patyčias iš Konstitucijos ir įstatymų teko stebėti). Akivaizdu, kad tokiu būdu p. Braždienė pademonstravo pasibaisėtiną aplaidumą ir panieką savo šiuo metu užimamoms pareigoms, konkrečiai pažeisdama šiuos Kodekso principus: Pagarbos žmogui ( 1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 2. gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą), Pareigingumo (3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.), Teisingumo ir nešališkumo (5. konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, ieškoti objektyviausio ir teisingiausio sprendimo), Padorumo (7. kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), Pavyzdingumo (2. saugoti savo profesijos garbę ir prestižą), Pareigingumo (3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai; 5. reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus).

Į mano prašymą: „Užtikrinti, kad teismo salėje būtų Konstitucijoje nustatytas LR valstybinis herbas be dvigubo kryžiaus ar kitų krikščioniškų simbolių,“ – gavau tokį atsakymą (3. priedas):

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 15 straipsnyje nustatyta, kad valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke. Konstitucija detaliau neapibrėžia valstybės herbo, tačiau tai padaryta Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo baltame lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai). Lietuvos valstybės herbo etalono piešinys pateiktas šio įstatymo 1 priede. Būtent tokie valstybės herbo ženklai ir yra Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėse, todėl Jūsų interpretacijos dėl herbo neatitikimo Konstitucijos reikalavimams yra nepagrįstos.

Kaip akivaizdžiai matosi iš fotografijos (4. priedas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 506 salėje kabėjęs simbolis neatitinka nei Konstitucijos, nei mano gautame atsakyme nurodytų apibrėžimų. Taigi šiuos paistalus parašęs žmogus akivaizdžiai nebuvo nuėjęs iki 506 salės ir tiesiog pablevyzgojo (su copy & paste pagalba) tai, kas jam užplaukė ant liežuvio. Iš kitos pusės, šių blevyzgų autorius akivaizdžiai nėra susipažinęs su pačiais teisės pagrindais, kadangi mano reikalavimui pakabinti Konstitucijos apibrėžimą atitinkantį herbą priešpastatė akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. Taigi atsakyti man p. Braždienė pavedė akivaizdžiai netgi minimalių teisinio išsilavinimo pagrindų neturinčiam (aš, pavyzdžiui, jau pirmame politikos mokslų bakalauro semestre sužinojau iš Stasio Stačioko, kad įstatymai galioja tik tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai, ir kad Konstitucija galioja tiesiogiai) begėdžiui (arba galbūt neįgaliajam, kuris, pats nesugebėdamas apžiūrėti salėje kabojusio simbolio, nesugebėjo surasti kas jam padėtų). Tai, kad raštą pasirašęs p. Marijus Kursevičius yra teisiškai neraštingas ir nesugeba užlipti į 5 aukštą, neatleidžia p. Braždienės nuo asmeninės atsakomybės už blevyzgas, kurias aš gavau kaip atsakymą į JAI pateiktą savo teisėtą prašymą laikytis Konstitucijos ir už tuos pažeminimus, kuriuos patyriau tokio p. Braždienės elgesio pasekmėje. Kadangi esu lietuvietis, rudai metalinis raitelis su dvigubu kryžiumi ant teismo salės sienos, LR mokslininkų teigimu simbolizuojantis vadinamąjį „šventąjį Jurgį“, tiesiogiai mane pažemino. „Šventasis Jurgis“ ir dvigubas kryžius – ankstyvosios krikščioniškosios niekšybės ir istorinio išsigimėlio Jogailos ženklas – mano tikėjimo naikinimo bei mano religijos žmonių persekiojimo, kankinimo ir žudymo simboliai. Nepašalindama ant sienos kabojusios šlykštynės ir versdama mane stoviniuoti rodant jai „pagarbą“ dar per 3 teismo posėdžius, p. Braždienė mane morališkai bei psichologiškai pažemino ir kankino. Akivaizdu, kad pasirinkdama savo pavaduotoju teisinį beraštį ir begėdį bei nepatenkindama mano prašymo pakeisti minėtąją šlykštynę Konstitucijoje nustatytu Lietuvos Valstybės Herbu, p. Braždienė pažeidė šiuos Kodekso principus: Pagarbos žmogui ( 1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 2. gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai; 5. atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą), Pareigingumo (3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.), Pagarbos ir lojalumo valstybei (1. laikytis duotos teisėjo priesaikos) bei Pareigingumo (1. nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų; 3. savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai).

Per paskutiniuosius 3 teismo posėdžius man teko iškęsti originaliai begėdišką akivaizdžiai antiįstatymišką tyčiojimąsi. P. Štuopienė kokiu nors pretekstu išeidavo kokiai pusei valandos iš salės; su ja toliau pasitraukdavo ir akivaizdžiai atitinkamai painstruktuoti prokuroras bei advokatas. Tada sekretorė išvarydavo iš salės ir mane (akivaizdžiai apsimetinėdama, kad reikia išvėdinti salę) – kad aš atsidurčiau akis į akį su psichiatru. Pirmąjį kartą buvęs psichiatras vyras mane agresyviai terorizavo visokiais absurdiškais kategoriškais tvirtinimais, po to buvusi moteris stengėsi išprovokuoti mane išsikalbėti (akivaizdu, kad LR teismo psichiatrai perėmė pagarsėjusius nacių metodus savo persekiojamiems žmonėms iškvosti). Netikiu, kad tokie daug laiko užėmę ir bylos nagrinėjimą kokiu mėnesiu prailginę pasityčiojimai iš manęs galėjo vykti be p. Braždienės žinios ir palaiminimo – į tai akivaizdžiai buvo įtraukti ir prokuroras, ir teismo paskirtas „gynėjas“, ir mane iš salės variusi sekretorė. Aš nedaviau savo sutikimo jokiems psichiatriniams eksperimentams, ir tokie pažeminimai neabejotinai pažeidė mano prigimtines teises. Mano nuomone, tokius antiįstatymiškus, mano orumą pažeminusius ir mano teises pažeidusius pasityčiojimus iš manęs leidusi (o gal ir sugalvojusi?) teismo pirmininkė turėtų atsisėsti į teisiamųjų suolą.

Iš kitos pusės, iš to, kaip daugybiškai ir piktybiškai iš manęs, Konstitucijos, BPK ir kitų įstatymų tyčiojosi p. Štuopienė, akivaizdu, kad tokie dalykai – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kasdienybė. Pagaliau paskutinio posėdžio metu ką tik prisiekę prieš teismą liudytojas ir specialistė įžūliai neatsakė į mano aiškiai suformuluotus klausimus – o p. Štuopienė tiktai šypsojosi iš mano desperatiškų prašymų vykdyti ką tik duotas priesaikas. Be p. Braždienės sutikimo ir palaikymo tokie dalykai būtų neįmanomi – visiškai nesuprantama, kaip tokia pritrenkiančiai įžūli teisinė beraštė, kaip p. Štuopienė, iš viso galėjo tiek metų dirbti teisėja? Teisme piktybiškai niekinama Konstitucija, tarptautinės konvencijos, įstatymai, dergiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ciniškai tyčiojamasi iš silpnesniųjų proceso dalyvių – todėl, mano nuomone, tokiu begėdiško neteisiškumo liūnu Vilniaus miesto apylinkės teismą pavertusi pirmininkė turėtų atsakyti prieš vienokį ar kitokį teismą.

Beje, ir be mano patirčių akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pūva iš visų pusių. Žiniaspauda rašo, kad ten trūksta 12 teisėjų – manau, kad tai natūrali p. Braždienės pirmininkavimo pasekmė: argi save gerbiantis žmogus, turintis nors kokią alternatyvą, laisva valia eis dirbti teisėju į tokį antiteisinį bordelį? Kaip teisę gerbiantis teisėjas gali solidarizuotis (kaip įpareigoja Teisėjų etikos kodeksas) su tokia Konstitucijos, įstatymų, žmogaus teisių ir pačių pagrindinių teisingumo principų niekintoja, kaip daugiametė teismo teisėja p. Štuopienė? Taip pat rašoma, kad labai trūksta teismo sekretorių – vėlgi, kaip skurdo galutinai neprislėgtas save gerbiantis žmogus eis dirbti į p. Braždienės vadovaujamą įstaigą, kur jį begėdiškai tujins (kaip p. Štuopienė savo sekretorę pirmajame manęs teisimo posėdyje), davinės žeminančius pavedimus (kaip kad, apsimetus vėdinant salę, išvaryti nieko neįtariantį kaltinamąjį į koridorių, kur iš jo galėtų išsityčioti psichiatras) ir ko gero pastoviai kitaip žemins? Kuo labiau įsigilini į Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklą, tuo didesnis apima pasišlykštėjimas ten įsišaknijusia atvira panieka žmogui ir teisei, begėdišku teisėjų įsitikinimu savo nebaudžiamumu. Kaip galima spręsti iš neseno skandalo, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai ramiai sau vairuoja girti – o po to „gelbėja“ vienas kitą, vėl ir vėl begėdiški pažeidinėdami galiojančius teisės aktus, nes įstatymai nenumato alternatyvų teisės vairuoti atėmimui iš girtų vairuotojų. Manau, kad tokie dalykai neįmanomi be p. Braždienės palaiminimo.

Todėl prašau iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei p. Loretai Braždienei. Konkrečiai:

1. Prašau pripažinti, kad p. Braždienė tinkamai nėjo savo pareigų ir grubiai pažeidė Teisėjų etikos kodeksą aukščiau nurodytais atvejais.

2. Prašau pripažinti, kad asmuo, privedęs Vilniaus miesto apylinkės teismą iki jo dabartinės apgailėtinos būklės, leidęs ten įsišaknyti dabartinei paniekai Konstitucijai, įstatymams, žmogui, jo orumui, procesinėms ir kitoms teisėms (o gal ir pats tai skatinęs?), nėra vertas teismo pirmininko pareigų, o galbūt ir teisėjo vardo.

Giedrius Šarkanas

Laiškas Grybauskaitei, Teisingumo ministrui ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui

Giedrius Šarkanas

LR Prezidentei

Daliai Grybauskaitei

Teisingumo ministrui

Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui

PRAŠYMAS
2016-12-12
Vilnius

Prieš daugiau, kaip 2,5 metų mane pradėjo persekioti policija už mano straipsnius internete, kuriais kritikavau dabartinės valdžios politiką ir populiarinau savo religines pažiūras. Šių metų rugpjūčio 19 d. mane pradėjo teisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė. Per kelias valandas trukusį pirmąjį teismo posėdį teisėja daug kartų mane pertraukinėjo, begėdiškai diskriminavo ir kitaip žemino, daugelį kartų pažeidė Konstituciją ir teismų darbą reguliuojančius įstatymus. Pagaliau p. Štuopienė privertė mane duoti parodymus prieš save grasindama, kad kitaip neleis iš viso kalbėti bei kreipsis į psichiatrą. Kadangi tai daryti tiesiogiai draudžia Konstitucija, akivaizdu, kad p. Štuopienė šiurkščiai pažemino teisėjo vardą.

Tada aš, žinoma, kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Matyt apie tai sužinojusi, p. Štuopienė kitame teismo posėdyje, vykusiame spalio 20 d. iš tikrųjų pakvietė manęs stebėti psichiatrą ir paskyrė man formalų „gynėją“ kaip bepročiui, tuo mane dar labiau pažemindama. Tokį savo sprendimą teisėja argumentavo akivaizdžiai melagingais argumentais, taigi akivaizdžiai dar kartą pažemino teisėjo vardą ir paskatino mane dar kartą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką.

Nepaisant to, p. Štuopienė ir toliau visaip mane žemino, vilkino bylą (jau įvyko 5 teismo posėdžiai, o iki pabaigos dar toli), išsireikalavo akivaizdžiai su byla jokio ryšio neturintį mano paskutinio meto vizitų pas gydytojus sąrašą su diagnozėmis ir jį dalinai paviešino, begėdiškai tyčiojosi iš Konstitucijos ir įstatymų. Be to, liepė psichiatrams mane terorizuoti išeidama iš 3 paskutinių posėdžių maždaug po pusę valandos – akivaizdžiai atitinkamai painstruktuotiems prokurorui bei jos man paskirtam „gynėjui“ taip pat pasišalinus, sekretorė išvarydavo mane iš salės pas psichiatrą akivaizdžiai apsimetinėdama, kad reikia išvėdinti patalpas. Mano nuomone, p. Štuopienės jau iki šiol padarytų grubių Konstitucijos, įstatymų bei Teisėjų etikos kodekso pažeidimų ir, mano nuomone, akivaizdžių nusikaltimų (pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą) užtektų atleisti kokiems 5 teisėjams.

Nors aš jau kreipiausi į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl teisėjos įvykdytų akivaizdžiai nusikalstamų veikų bei pasiunčiau Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dar ir trečią skundą, tai nieko nepakeitė – p. Štuopienė ir toliau mane teisia ir visaip žemina. Pirmieji 4 daugiau, nei pusę metų po kaltinamojo akto surašymo užtrukę teismo posėdžiai buvo skirti faktiškai tiktai patyčioms iš manęs. Spalio 26 d. aš kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką, prašydamas:

„1) Užtikrinti, kad mane teisiantis teisėjas toliau neniekintų Konstitucijos ir mano teisių bei pagrindinių laisvių, būtų susipažinęs su aktualiais teisės aktais bei Teisėjų etikos kodeksu ir jų laikytųsi, nebežemintų manęs, nebaugintų ir nešantažuotų, kaip kad vyko pirmuosiuose 2 teismo posėdžiuose;

2) Užtikrinti, kad jau 2,5 metų trunkantis manęs persekiojimas nebūtų toliau vilkinamas – kaip to reikalauja Konstitucija ir LR ratifikuotos tarptautinės konvencijos;

3) Užtikrinti, kad teismo salėje būtų Konstitucijoje nustatytas LR valstybinis herbas be dvigubo kryžiaus ar kitų krikščioniškų simbolių.“

Tačiau ir tai nieko nepakeitė. Gruodžio 5 d. praėjus daugiau, kaip dvigubam terminui, per kurį buvo privalu atsakyti į mano skundą, gavau neigiamą atsakymą į šiuos prašymus bei į vėliau paduotą savo prašymą baigti žeminantį manęs terorizavimą psichiatrais ir simboliniu „gynėju“ kaip bepročiui. Kadangi taip pasielgusi teismo pirmininkė Loreta Braždienė akivaizdžiai daug kartų grubiai pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prašydamas iškelti drausmės bylą ir jai. Prašymo kopija – Priedas. Deja, mano ligšiolinė patirtis skundžiantis dėl p. Štuopienės elgesio sako, kad toks kreipimasis nenutrauks manęs persekiojimo ir žeminimo – greičiausiai viso labo gausiu atsakymą, kad eilinis mano prašymas eilinį kartą perduotas kam nors ištirti. Toliau vyks teisinio absurdo (Francui Kafkai toks turbūt ir nesisapnavo) komedijas primenantys teismo posėdžiai, vėl bus pažeidinėjamos mano teisės ir dar ilgus mėnesius toliau iš manęs tyčiojamasi, o mane „guos“ kaip kokį neįgalųjį, kad kada nors galėsiu paduoti apeliaciją ar netgi prašyti kompensacijos. Noriu pastebėti, kad dabartinėje LR aš negaliu tikėtis nejuokingo dydžio kompensacijos už jau beveik 3 metus trunkantį manęs žeminimą – net ir fiziškai sunkiai sužalotiems žmonėms LR teismai priteisia tiesioginį pasityčiojimą iš nukentėjusiųjų primenančias apgailėtinas sumas.

Todėl prašau imtis priemonių, kad dabartinis tyčiojimasis iš manęs Vilniaus miesto apylinkės teisme būtų sustabdytas NEDELSIANT. Manau, kad tiek kartų akivaizdžiai teisėjo vardą pažeminusios p. Štuopienės veikla turi būti įvertinta DAUG GREIČIAU, nei, sakysim, tų teisėjų, kurie žaibiškai prarado savo mantijas už tai, kad vairavo išgėrę ar smurtavo šeimoje, nes teismo posėdžių metu pastoviai Konstituciją, įstatymus ir žmogaus teises dergianti p. Štuopienė akivaizdžiai daro daug didesnę žalą ir kelia daug didesnę grėsmę, nei ne darbo metu prasižengę minėtieji teisėjai.

Iš kitos pusės, akivaizdu, kad tokio masto tyčiojimasis iš manęs negalėjo vykti be p. Braždienės žinios ir palaiminimo. Mano nuomone, tokį Konstitucijos, įstatymų ir žmogaus teisių pažeidinėjimą toleruojantis (o gal ir organizuojantis?) asmuo neturėtų eiti teismo pirmininko pareigų. Noriu priminti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas vis labiau primena krūvą puvėsių. Žiniaspauda rašo, kad ten trūksta 12 teisėjų – ir tai natūralu, kadangi sunku įsivaizduoti teisę gerbiantį žmogų, laisva valia einantį dirbti tokioje neteisės ir paniekos žmogui karalijoje, kokia yra pavirtęs Vilniaus miesto apylinkės teismas. Kiek teko girdėti, ten jau katastrofiškai trūksta sekretorių, ir puikiai suprantu kodėl. Pats savo ausimis girdėjau, kaip posėdžio metu p. Štuopienė kreipėsi į teismo sekretorę vienaskaita; manę patį net 3 skirtingos sekretorės varė iš salės apsimetinėdamos, jog reikia vėdinti patalpas – kad mane akis į akį galėtų terorizuoti psichiatras – nemanau, kad sekretores džiugintų toks teisėjų elgesys su jomis.

Neseniai atsistatydinusio po girtos avarijos teisėjo atvejis aiškiai parodė, kad Vilniaus apylinkės teismo teisėjai ramia sąžine važinėja girti – jei paklius policijai, teisių iš jų atimti, taip, kaip kategoriškai reikalauja įstatymai, neleis juos teisiantys kolegos. Akivaizdu, kad ši gėdinga praktika negalėjo egzistuoti be p. Braždienės pritarimo.

Todėl manau, kad reikia skubiai ir labai rimtai apsvarstyti p. Braždienės tinkamumą jos dabartinėms pareigoms užimti. Neabejoju, kad bet kurioje civilizuotoje šalyje, jei paaiškėtų, kad girtas avariją padaręs teisėjas ką tik buvo pakliuvęs už vairo dvigubai girtesnis, savo mantiją visų pirma prarastų jam tada teises išsaugojęs (pamynęs įstatymus ir sukėlęs pavojų visuomenei) jo kolega, o tokius dalykus leidęs teismo pirmininkas skubėtų pats atsistatydinti – kol dar nevėlu.

Todėl prašau imtis priemonių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos p. Ingos Štuopienės bei to paties teismo pirmininkės Loretos Braždienės elgesys ir tinkamumas užimamoms pareigoms būtų kuo greičiau apsvarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje ar ir kitose komisijose ar teismuose, būtų nedelsiant sustabdytas jau daug mėnesių trunkantis tyčiojimasis iš manęs ir begėdiškas mano teisių pažeidinėjamas, o taip pat būtu įvesta nors minimali tvarka, pagarba Konstitucijai, įstatymams, žmogui ir jo teisėms bei Teisėjų etikos kodeksui Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Giedrius Šarkanas

Dar vienas laiškas Grybauskaitei ir Seimui

Giedrius Šarkanas

LR Prezidentei

Daliai Grybauskaitei

Seimo peticijų komitetui

PRAŠYMAS
2016-12-12
Vilnius

Šių metų lapkričio 18 d. nuvykau į vadinamąją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) prašyti padėti man apsiginti nuo paskutinius kelis metus mano patiriamo diskriminavimo dėl mano kalbos, tautybės, tikėjimo, religijos, politinių ir kitokių pažiūrų. Iš anksto išsiaiškinau, kad pietų pertrauka Tarnyboje baigiasi 12:45, todėl prie jos durų atvykau maždaug 13:15. Nors ilgai ir nuobodžiai mygiau skambučius prie abiejų Tarnybos durų, kelias minutes niekas į tai nereagavo; nesimatė ir jokio tai paaiškinti galėjusio skelbimo. Po kurio laiko duris pravėrė išsigandusi jauna mergina ir rusiškai paaiškino, jog nemoka lietuvių kalbos, o taip pat, kad „juristy ješčio nie viernulisj s obieda.“ Mane įleido į vidų, o dar po maždaug 5 minučių pasirodė 2 išraudusios moteriškės, kurios akivaizdžiai stengėsi nekvėpuoti man į veidą (buvo penktadienio popietė). Nors kelis kartus skambinau 112 numeriu, operatorės atsisakė užregistruoti tai, kas įvyko, ir pasakė, kad ir policija tokiais dalykais neužsiima – kad turiu rašyti skundą viršininkei (kuri irgi arba dar nebuvo grįžusi „s obieda“, arba šiaip turėjo☺ svarių priežasčių asmeniškai nesirodyti pašaliniams). Buvo šventė, Latvijos nepriklausomybės diena, dar be to penktadienio popietė, taigi buvo aišku, kad ir 112 numerio tarnyba, ir policija, ir visi kiti valstybės pareigūnai yra labai užsiėmę ir savo pretenzijomis jų nesudominsiu. Todėl atidaviau savo skundą ir išėjau.

Kažką panašaus neseniai teko patirti ir viename provincijos muziejuje. Mus pasitikusi kasininkė paaiškino, kad bilietai į muziejų pabrangę todėl, kad į jų kainą įtrauktos ir neseniai pradėjusio dirbti gido paslaugos. Tačiau kai gidas nepasirodė, mums buvo išaiškinta, kad jis (ar ji, dabar gerai nebeprisimenu) šiuo metu išėjęs „į miestą ir neaišku kada grįš“. Apėję muziejų, paklausėme, kas dar ten dirba, ir gavome atsakymą, kad ūkvedys šiuo metu irgi „išėjęs į miestą“. Prieš išvykdami dar išsiaiškinome, kad paskutiniai lankytojai apžiūrinėjo muziejų daugiau, kaip 2 mėnesiai prieš mūsų atvykimą.

Abu šie atvejai labai panašūs. Tiek Tarnyboje, tiek muziejuje dirba akivaizdžiai per daug darbuotojų. Muziejui pilnai užtektų vieno žmogaus, o Tarnybos funkcijas laisvai galėtų vykdyti pakankamai kompetentingas Kontrolierius su vienu ar dvejais padėjėjais. Susidaro įspūdis, kad dabar pagrindinis Lygių galimybių kontrolierės „darbas“ – važinėti po konferencijas bei priėmimus ir skleisti feministinę propagandą ar tiesiog kurstyti neapykantą vyrams (kai prieš kelis metus lankiausi kitoje Tarnybos patalpoje, visos sienos buvo nukabinėtos visaip vyrus menkinančiais ir niekinančiais plakatais). Noriu pastebėti, kad tai, kas dabar vyksta į mano minėtąsias panašiose LR įstaigose, yra dvigubai amoralu ir žalinga, nes ne tik švaistomos didžiulės biudžeto lėšos atlyginimams ir „darbo“ vietoms įrengti bei išlaikyti, bet ir demoralizuojami kiauras dienas neturintys ką veikti darbuotojai. Tarnyboje šiuo metu aktyviai dirbantys 12! žmonių su pačia Kontroliere Agneta Skardžiuviene priešakyje yra degradavę iki tokio lygio, kad, praėjus net pusei valandos po pietų pertraukos pabaigos, darbo vietoje neatsirado nė vieno, kuris galėtų tiesiog priimti mano atneštą skundą!

Leisiu sau pastebėti, kad lietuviai vis greičiau bėga iš Lietuvos valstybės, kuria jie vis labiau šlykštisi. Šiais metais bus emigravę daugiau, kaip 50 tūkstančių; šį rugpjūtį buvo pasiektas naujas paskutinio meto rekordas – daugiau, kaip 7 tūkstančiai emigrantų per mėnesį. Lietuvoje nebelieka darbingo amžiaus žmonių; šių metų pradžioje vidurinis amžius jau buvo peržengęs 43 metų ribą. Tai visiškai natūralu, nes sąžiningai dirbantys lietuviai jaučiasi niekinami ir išnaudojami valstybės, kuri atima iš jų didžiąją dalį uždarbio, kad galėtų išlaikyti dešimtis tūkstančių akivaizdžiai parazituojančių įvairiausių valdininkų, paprastai politikų draugų, giminaičių, partnerių ar šiaip pažįstamų. Žmonės natūraliai nesileidžia apiplėšinėjami akivaizdžių parazitų, dirbančių minėtame muziejuje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir tūkstančiuose panašių valstybės bei savivaldybių įstaigų visoje Lietuvoje. Vis daugiau lietuvių stengiasi dirbti nelegaliai, o jei nepavyksta – tiesiog emigruoja.

Dabar Lietuvos valstybė labai primena ant lietuvių tautos sprando išsikerojusį vėžį, apaugusį parazitiniais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tipo pūliniais. Norėčiau paprašyti paspaudyti tuos pūlinius ir apvalyti LR valstybės ir savivaldybių įstaigas nuo ten vis greičiau besidauginančių ir vis labiau įžūlėjančių dykaduonių.

Giedrius Šarkanas

Dar vienas laiškas teismui

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjui

SKUNDAS
2016-12-12
Vilnius

Prašau panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroro p. Benedikto Leišio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos p. Ingos Štuopienės įvykdytų mano nuomone akivaizdžiai nusikalstamų veikų. (Priedas) Mano nuomone, p. Leišio pateikti argumentai yra niekiniai, nes jis teisina p. Štuopienę tarsi ji būtų protiškai nelabai įgalus asmuo. Manau, jog visiškai akivaizdu, kad jei p. Štuopienė iš tikrųjų nesupranta mano nurodytų savo veiksmų pasekmių ir to, kad mane apšmeižė praktiškai suklastodama teismo nutartį, ji jokiu būdu negalėtų išlaikyti teisėjo kvalifikacinių egzaminų.

Kadangi p. Štuopienė dirba Vilniaus miesto apylinkės teisme, manau, kad šį skundą turi nagrinėti tame pačiame teisme nedirbantis teisėjas. Noriu nušalinti kiekvieną šį skundą nagrinėsiantį p. Štuopienės kolegą.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

2. motera2017 02 28 14:24:55

nejaugi tai ištikro vyksta Lietuvoje ? tai ne anekdotas ??????

1. Micka2016 12 12 18:41:41

Kaip suprantu iš ankstesnių rašinių, teisėja Konstituciją interpretuoja kūrybingai – taigi jos pažeisti ir negali

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis