Lietuvos šakalienizacija – Valstybė toliau masiškai žudo lietuvius

Ką tik baigėsi iškilmingas vasario 16-osios šventimas. Lietuvą valdantys sėbrai džiaugėsi jau 99 metus jiems ištikimai tarnaujančia valstybe. Niekas nė neužsiminė apie ką tik pasiektą dar vieną įspūdingą rekordą.

Šių metų sausio mėnesį mirė 4103 lietuviai. Kaip galima įsitikinti čia, tokio skaičiaus Lietuvoje nebuvo jau seniai, gal netgi nuo karo laikų?

Tavo vaikas tampa priemone išniekinti tave ir tavo šeimą. Pasigimdydamas vaiką, rizikuoji galutinai susigriauti savo ir savo šeimos gyvenimą.
Todėl nuo šiol lietuviai turės dar mažiau vaikų. Jau dabar išaugo nėštumo nutraukimo priemonių paklausa, o po kokių 9 mėnesių naujagimių skaičius stabiliai sumažės.

Pagal mirtingumą esame tarp pirmaujančių Europos šalių; pagal vyrų mirtingumą esame užtikrinti ES čempionai. Ir visiškai aišku kodėl.

Metai iš metų vykdomos reformos pavertė LR sveikatos apsaugos sistemą saujelės valdančiųjų, medikų ir vyriausiųjų biurokratų bei jų artimųjų aptarnavimo įmone.

Likę lietuviai vizito pas gydytoją turi laukti 2-3 mėnesius, operacijos – pusę metų ar ir daugiau. Vadinamosios „Greitosios pagalbos“ runkeliai laukia daugelį valandų – jei ši iš viso atvažiuoja. Todėl visai dėsninga, kad praktiškai visiškai nebegydomi žmonės vis sparčiau miršta.

Vis tik sausis tebuvo statistinė smulkmena palyginus su Juoduoju 2017 m. Vasariu, kai Lietuvos Valstybė lengva ranka nužudė dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių lietuvių.

Lietuviai žudomi dar negimę

Vasario 14 d. buvo priimta Dovilės Šakalienės spigiai prastumta nauja Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakcija (kurią Grybauskaitė be abejonių pasirašys), uždraudžianti vaiko atžvilgiu bet kokį „smurtą“, tame tarpe ir vadinamuosius „psichologinį smurtą“ bei „nepriežiūrą“.

Tai reiškia, kad vadinamieji „socialiniai darbuotojai“ su policija galės atimti vaiką faktiškai iš bet kurios neturtingos lietuvių šeimos. Bet kokį nepatenkinto vaiko klyksmą bus galima panaudoti kaltinimui, kad prieš vaiką vienaip ar kitaip „smurtaujama“; visada bus galima vienaip ar kitaip „įrodyti“, kad vaikas „neprižiūrimas“.

Dovilė Šakalienė – dešimčių tūkstančių lietuvių žudikė

Dovilė Šakalienė tapo viena didžiausių išsigimėlių lietuvių tautos istorijoje.

Žinoma, visokios šakalienės, šalaševičiūtės ir pan. aiškins, kad norima „padėti“, „išmokyti“, kad „niekas nenori atimti“, „nuspręs teismas“ ir t.t, tačiau žinant, koks kontingentas susirinkęs LR teismuose ir vadinamosiose „socialinėse tarnybose“, ypač provincijoje, nelieka abejonės, kad neturtingos šeimos tampa visiškai priklausomos nuo įvairaus plauko padugnių malonės.

Tai reiškia, kad neturtingi lietuviai nebegali turėti SAVO vaikų Lietuvoje. Jei ant tavęs pakabins dantį kaimynas, socialinis darbuotojas, policininkas ar teisėjas, su tavo paties vaikų pagalba pavers tavo gyvenimą nepakenčiamu. Netgi jei ir neatims tavo atžalų – užnuodys tavo namus pastoviomis apžiūromis, komisijomis, patikrinimais, užtampys tave ir tavo artimuosius po teismus.

Tavo vaikas tampa priemone išniekinti tave ir tavo šeimą. Pasigimdydamas vaiką, rizikuoji galutinai susigriauti savo ir savo šeimos gyvenimą.

Todėl nuo šiol lietuviai turės dar mažiau vaikų. Jau dabar išaugo nėštumo nutraukimo priemonių paklausa, o po kokių 9 mėnesių naujagimių skaičius stabiliai sumažės.

Neabejotinai išaugs ir (ne)rastų negyvų kūdikių skaičius. Suprantančioms, kad nepajėgs išauginti savo vaikų pagal dabartinius reikalavimus, ir nenorinčioms jų atiduoti šakalienėms išniekinti mamoms liks vienintelė išeitis.

Valstybinis vaikus auginančių tėvų žaginimas kelia abejonių net ir turtingosiose Skandinavijos šalyse, mokančiose milžiniškas išmokas vaikų auginimui. Lietuvos šakalienizacija – tai pasmerkimas mirčiai dešimčių tūkstančių taip ir negimsiančių ir matomai šimtų, o gal ir tūkstančių gimsiančių ar net jau gimusių lietuvių.

Lietuvių tautos mirtis įsibėgėja

Negimsiantys vaikai – ne vienintelė Šakalienės dovanėlė Lietuvai. Nebelikus privatumo šeimoje, dar labiau padidėja paskatos emigruoti jaunoms lietuvių šeimoms, jau turinčioms vaikų ar tik apie juos galvojančioms.

Važinėjantiems dirbti užsienyje lietuviams atsiranda dar vienas stiprus motyvas galutinai išvažiuoti pasiimant visas savo šeimas.

Lietuvių tautos nykimui tampant nebegrįžtamam, vis sparčiau artėjant galutiniam socialiniam-ekonominiam kolapsui, galinti visiškai sugriauti mano ir mano artimųjų gyvenimą veikla tiesiog praranda prasmę.

Skirtingus žmones šakalienizacija paveiks skirtingai Akivaizdžiai iš pradžių smarkiai sumažės intelektualių vaikų dalis. Alkoholikai ir narkomanai gimdys toliau; mažės išsilavinusių, galvojančių, kas jų laukia ateityje, žmonių vaikų.

O juk ir be to mūsų tautos nykimas vis labiau primena nebesustabdomą ritimąsi į bedugnę. Šį sausį bankrutavo net trečdaliu daugiau, nei įprasta įmonių, emigravo daugiau, nei 7 tūkstančiai lietuvių.

Kiek konkrečiai Lietuvos mirtį pagreitins šakalienizacija kol kas dar neaišku; akivaizdu, kad mažai nepasirodys.

Laikas uždaryti šią svetainę

Aš vis dar stengiuosi nepasiduoti nepaisydamas mane vis įnirtingiau persekiojančių prokurorų, teisėjų ir psichiatrų, nors su kiekvienu Lietuvos Valstybę kritikuojančiu straipsniu didėja tikimybė, kad baigsiu gyvenimą jei ne kalėjime, tai psichiatrinėje ligoninėje, panašiai, kaip šviesios atminties Skaista Rakauskienė.

Tačiau lietuvių tautos nykimui tampant nebegrįžtamam, vis sparčiau artėjant galutiniam socialiniam-ekonominiam kolapsui, galinti visiškai sugriauti mano ir mano artimųjų gyvenimą veikla tiesiog praranda prasmę.

Tai reiškia, kad vadinamieji „socialiniai darbuotojai“ galės atimti vaiką faktiškai iš bet kurios neturtingos lietuvių šeimos. Bet kokį nepatenkinto vaiko klyksmą bus galima panaudoti kaltinimui, kad prieš vaiką vienaip ar kitaip „smurtaujama“; visada bus galima vienaip ar kitaip „įrodyti“, kad vaikas „neprižiūrimas“.

Prieš pusantrų metų šiurpiai skambėję mano skaičiavimai dabar atrodo naiviai optimistiški; panašu, kad šakalienizacijos pasekmėje lietuvių vidurinis amžius net ir oficialiai pasieks 45 metus jau 2018 m. pradžioje, o penkiasdešimtmetį „švęsim“ DUKART anksčiau, nei ką tik galvojome.

Iš kitos pusės, mano rūpesčiai ir argumentai labai jau mažai kam įdomūs. Tiesiog Lietuva ir lietuvių tauta nebėra vertybės, dėl kurių išlikimo tautiečiai būtų linkę nors kažką paaukoti.

Šis straipsnis dar toli gražu nėra paskutinis, tačiau sąsają jau pradėsiu ruošti uždarymui.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas