.

2018 m. vasario 13 d.

Laiškelis Pašiliui

Skundas Generaliniam prokurorui Pašiliui, priversiantis jį atskleisti savo požiūrį į savo pavaldinių prokurorų :) teises ir pareigas.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Jau esu pademonstravęs keliasdešimt prokurorų atsisakymų tirti visiškai akivaizdžius nusikaltimus, tačiau šį kartą mane kaltinantis prokuroras Benediktas Leišys :-) pakliuvo asmeniškai – nesiteikdamas reaguoti į po pat jo nosimi akivaizdžiai įvykdytą nusikaltimą.

Akivaizdu, kad LR prokuratūra – nusikalstama organizacija, dangstanti akivaizdžius savo, valdžios draugelių ir pan. nusikaltimus bei bele kaip susidorojanti su savo ir valdžios kritikais ar kitokiais priešais.

Dabartinis Generalinis prokuroras Pašilis :-) bus priverstas rinktis – laikytis teisės ar lojaliai apginti „prisižaidusį“ savo gaujos narį?

Skundas Pašiliui

Giedrius Šarkanas

LR Generaliniam prokurorui

SKUNDAS
2018-02-13
Vilnius

Prašau panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyr. prokuroro Egidijaus Motiejūno sprendimą (Priedas) ir patenkinti mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą bei pradėti drausminę bylą ir tarnybinį patikrinimą dėl akivaizdaus prokuroro Benedikto Leišio grubaus pažeidimo Prokurorų etikos kodekso ir jo prokuroro priesaikos sulaužymo bei skaitlingų įstatymų pažeidimo visiškai nereaguojant į jam tiesiogiai dalyvaujant akivaizdžiai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal 235 Baudžiamojo kodekso straipsnį akivaizdžius požymius.

Šiuo metu mane teisia Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-1-00030-2013-2 | 1-20-369/2018. Savo kaltinime prokuroras Benediktas Leišys panaudojo Lietuvos istorijos instituto pažymą, pasirašytą instituto direktoriaus Rimanto Miknio, kurioje be kita ko teigiama, kad man inkriminuojamame straipsnyje mano interneto dienoraštyje: „galima įžvelgti polinkį į melą, sąmoningą klaidinimą, skleidžiamą netiesą.“

Paprašytas paaiškinti ir pagrįsti šį teiginį, instituto direktorius Miknys pareiškė, kad negali to padaryti, nes jis pats nerašo pažymų, tiktai jas pasirašinėja. Tada buvo iškviesti į posėdį pažymą ruošę instituto darbuotojai, kurie irgi pareiškė, kad nerašė minėtojo sakinio. Apklausos pabaigoje vienas iš istorikų pareiškė, kad instituto direktorius pats surašo savo teikiamas pažymas – taigi praktiškai apkaltino Rimantą Miknį teismo klaidinimu.

Aš iš karto reagavau į tai atkreipdamas teismo dėmesį, kad arba Miknys, arba istorikas melavo teismui, tačiau teisėjas Ovidijus Ramanauskas išreiškė vienareikšmį savo nenorą gilintis į šį, akivaizdžių nusikalstamos veikos pagal 235 BK straipsnį požymių turintį prieštaravimą tarp liudininkų parodymų. Po to aš dar du kartus prašiau teismo ištirti šį manęs teisimo proceso metu galimai įvykdytą nusikaltimą: prašydamas iškviesti Miknį ir istoriką pakartotinei apklausai įrodymų tyrimo metu ir dar vėliau, jau prasidėjus baigiamosioms kalboms, prašydamas „nurodyti p. Prokurorui arba kreiptis į policiją nurodant ištirti, kuris iš minėtųjų asmenų sakė netiesą man apklausinėjant liudininkus (taigi kas galimai įvykdė nusikalstamą veiką) ir kas apšmeižė straipsnio autorių Istorijos instituto išvadoje.“

Tačiau teisėjas Ramanauskas atmetė abu mano prašymus, tarsi labai tikėtinas kurio nors iš prokuratūros liudininkų melas teismui būtų visiškai nesvarbus manęs teisimui. Visiškai nereagavo į akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius ir prokuroras Leišys, nors, kaip jau minėjau, aš visaip bandžiau atkreipti į tai dėmesį. Mano nuomone, tokiu būdu (kategoriškai atsisakant tirti proceso metu labai tikėtinai įvykdytą nusikalstamą veiką):

1) buvo akivaizdžiai pažeista Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje bei kituose gausiuose LR bei tarptautinės teisės aktuose įtvirtinta mano teisė į teisingą teismą;

2) visiškai nereaguodami į labai tikėtiną nusikaltimą, tiek teisėjas, tiek prokuroras piktybiškai nevykdė savo tiesioginių pareigų – ginti viešąjį interesą reaguojant į jų akivaizdoje vykdomus nusikaltimus ir užtikrinti teismo proceso, kuriame jie dalyvauja, teisėtumą ir teisingumą bei mano pamatines teises, taigi, mano nuomone, grubiai pažeidė savo profesinės etikos kodeksus bei šiurkščiai sulaužė savo priesaikas.

Todėl kreipiausi į Jus ir pono Leišio tiesioginį viršininką Egidijų Motiejūną prašydamas:

1) Pradėti akivaizdžių nusikalstamos veikos pagal 235 BK straipsnį požymių turinčio prieštaravimo tarp liudininkų Rimanto Miknio ir istoriko parodymų tyrimą.

2) Pradėti drausminę bylą, tarnybinį patikrinimą ar pan. su tikslu nustatyti ar, visiškai nereaguodamas į jo akivaizdoje atsiradusius akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius (aš apie tai kalbėjau teisme net 3 kartus), nevykdydamas savo profesinių pareigų ginti viešąjį interesą ir užtikrinti teismo proceso, kuriame pats dalyvauja, teisėtumą ir teisingumą bei mano pamatines teises, prokuroras Benediktas Leišys nepažeidė Prokurorų etikos kodekso bei savo prokuroro priesaikos.

Kaip aiškiai matosi iš Vilniaus apylinkės prokuratūros rašto, atsisakęs patenkinti mano prašymą ponas Motiejūnas argumentavo lyg aš savo prašymu būčiau siekęs sukompromituoti kažkokį įrodymą ar kaltinimą prieš mane. Jo žodžiais: „Pareiškėjas kelia klausimą ar pagrįstai ir laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų buvo palaikomas valstybinis kaltinimas. […] Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas galimai abejoja teisėjo ir prokuroro nešališkumu.“

Noriu Jus informuoti, kad ponas Motiejūnas suklydo. Minėtasis Istorijos instituto sakinys apie man inkriminuojamus straipsnius nėra joks įrodymas, ir jau dabar akivaizdu, kad jis negali būti panaudotas mane „teisiant“. Pagrindinis mano kreipimosi į prokuratūrą tikslas – išsiaiškinti, ar privalu, LR prokuratūros ir konkrečiai Generalinio prokuroro nuomone, prokurorams laikytis įstatymų, savo priesaikos, Prokurorų etikos kodekso bei kitų galiojančių LR teisės aktų.

Pavyzdžiui, 2 BPK straipsnis numato prokurorų pareigas atskleisti nusikalstamas veikas. „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.“

Kadangi ponas Miknys liudijo teismui, kad pats nerašo savo pažymų, tiktai jas pasirašo, o ponas istorikas liudijo atvirkščiai, ir labai panašu, kad be pono Miknio daugiau nebuvo kam prirašyti akivaizdžiai nedalykiško, t. y. politinio, ir šmeižikiško – be jokių argumentų – teiginio, akivaizdu, kad yra bent kokių 90 procentų tikimybė, kad teismui buvo meluojama su tikslu suklaidinti teismą ir sutrukdyti teisingumo vykdymui. Kadangi aš net 3 kartus teisme apie tai kalbėjau arba rašiau apie atsiradusius akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, ponas Leišys tiesiog negalėjo to nepastebėti.

2 BPK straipsnis įpareigoja poną prokurorą Leišį „imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika,“ – tačiau jis vis tiek į tai nereagavo. Akivaizdu, kad jis taip pažeidė ir 2 BPK straipsnį, ir daugelį kitų, panašių arba įpareigojančių jį laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tame tarpe Prokurorų etikos kodeksą bei savo priesaiką.

Mano nuomone, pagal daugelį galiojančių teisės aktų LR prokurorai PRIVALO reaguoti į jų akivaizdoje atsirandančius akivaizdžius nusikalstamų veikų požymius – todėl dar kartą prašau:

1) Panaikinti minėtąjį pono Egidijaus Motiejūno sprendimą;

2) Pradėti akivaizdžių nusikalstamos veikos pagal 235 BK straipsnį požymių turinčio prieštaravimo tarp liudytojų Rimanto Miknio ir istoriko parodymų tyrimą;

3) Pradėti drausminę bylą bei tarnybinį patikrinimą su tikslu nustatyti ar, visiškai nereaguodamas į jo akivaizdoje atsiradusius akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, nevykdydamas savo profesinių pareigų: atskleisti nusikalstamas veikas, ginti viešąjį interesą ir užtikrinti teismo proceso, kuriame pats dalyvauja, teisėtumą ir teisingumą bei mano pamatines teises, prokuroras Benediktas Leišys nepažeidė Prokurorų etikos kodekso bei savo prokuroro priesaikos.

Norėčiau Jus informuoti, kad mane labai domina ASMENINĖ JŪSŲ POZICIJA šiuo klausimu.

Jau daug metų rašau interneto dienoraštį (lietuviais.lt), kuriame aptarinėju LR prokuratūroje, policijoje bei teismuose giliai įsišaknijusius: korupciją, nekompetenciją, panieką galiojančiai teisei, ypač Konstitucijai bei žmogaus teisėms, ir ypač – pritrenkiantį LR teisėjų, policininkų ir ypač PROKURORŲ ĮSITIKINIMĄ SAVO VISIŠKU NEBAUDŽIAMUMU.

Kaip Generalinis prokuroras, Jūs, mano nuomone, negalėjote negirdėti, kad LR prokuratūra neretai lyginama su savo išskirtinius įgaliojimus asmeniniams bei grupiniams tikslams naudojančia NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. LR žiniaspaudoje galima rasti šimtus pasakojimų apie A) prokurorų akivaizdžiai specialiai paliktas be atsakomybės nusikalstamas veikas bei apie B) akivaizdžius prokurorų susidorojimus su akivaizdžiai nekaltais žmonėmis.

Spėju, kad turėtumėte būti girdėjęs apsčiai tokio tipo istorijų: „Generalinis prokuroras paėmė iš prokuratūros svarbią bylą «parodyti Prezidentei» ir niekada negrąžino. Byla dingo visam laikui.“ Arba: „Generalinis prokuroras pareikalavo garsios bylos «parodyti Prezidentei». Prokuroras nedavė – ir buvo priverstas palikti darbą Generalinėje prokuratūroje.“ – ir pan.

Apie Jus konkrečiai esu girdėjęs įvairių atsiliepimų, ir norėčiau susidaryti savo :-) asmeninę nuomonę apie Jūsų asmeninį požiūrį į LR prokurorų teises ir pareigas, kuria galėčiau pasidalinti su savo interneto dienoraščio skaitytojais.

Su geriausiais linkėjimais,
Giedrius Šarkanas

Priedas: Egidijaus Motiejūno š.m. vasario 2 d. raštas „Dėl prašymo nagrinėjimo rezultatų“.

bus tęsiama

Diskusija

3. Perkur2018 02 14 15:42:49

Sveikinu nepavargstant kovoti su vėjo malūnais. Aš jau baigiau – nes supratau, kad ne prokurorai (tiksliau – ne vien tik) kalti – o visa nusikalstama struktūra nuo viršaus iki perpuvusių apačių – keliaklupsčiautojų. Nes apačios vis dar slaptą viltį turi – kaip ir amerikiečių amžina svajonė „ir aš galiu tapti prezidentu – va tada tai atsiimsiu“ – taigi, tikisi prasibrauti į valdžią – ir toks tikėjimas, kurstomas žodžiu „demokratiški rinkim ai“ verčia sutikti su neteisybe. „Na, nes jei pateksiu valdžion, tai tokia sistema bus man labai naudinga“. Taigi – reikia žvelgti į tikrovę atsisakant vilties, tada passimatys TIESA. O Tiesa – kad visos valdžios atsiranda iš nusikaltelių, piratų, mafijozų gaujų, kurie save įteisina sukurdami jų santvarką ginančią rašliavą, kurią verčia mus vadinti įstatymais ir jų laikytis, „nes parašyta...„, anot Kristaus.

2. Marius2018 02 13 22:28:09

Spaudžiu jums ranką Giedriau! Žaviuos kaip aiškiai ir sklandžiai dėstote mintis, ir kaip klausiate generalinio prokuroro. Tikrai įdomu sulaukti atsakymo, nes kol kas genaralinis yra kaip ir be veido ir be nuomonės.

1. Radža2018 02 13 20:28:00

Linkiu, kad triumfuotų teisybė! Ir su artėjančiomis šventėmis!

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2018 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis