Ką daryti, jei teismas suklastoja nutartį?

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismo pirmininkei

SKUNDAS
2019-02-12
Vilnius

2018 m. spalio 2 d. posėdyje Vilniaus apygardos teismo teisėjai savo iniciatyva nusprendė paskirti man ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Iškart po posėdžio aš kreipiausi į man paskirtą gynėją, valstybės apmokamą advokatą klausdamas ką daryti. Advokatas atsakė, kad reikia pateikti klausimus ekspertizei, o man išreiškus savo nusistebėjimą dėl tokios jo pozicijos, paaiškino, kad sprendimą dėl ekspertizės galima skųsti, berods Apeliaciniam teismui, tačiau reikia sulaukti galutinės teismo nutarties, kurią ir reikės skųsti.

Gavęs 2018 m. spalio 11 d. teismo nutartį (1 priedas) paštu, paskambinau advokatui ir paklausiau, ką daryti – nes nutartyje buvo įrašyta „nutartis neskundžiama“. Šis atsakė, kad iš tikrųjų nutartis neskundžiama. Man paklausus, ar vis dėlto nevertėtų skųsti, advokatui atsakė, kad nėra prasmės.

Loreta Braždienė –
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė

Tačiau, skirdami man psichiatrinę ekspertizę, Vilniaus apygardos teismo teisėjai visiškai nesilaikė 286 BPK straipsnyje nustatytos ekspertizių skyrimo procedūros. Teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 2 d.) buvo tiktai priimtas principinis sprendimas dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, buvo nurodytas klausimų ekspertizei pateikimo terminas ir paskelbta, kada bus skelbiama galutinė nutartis (2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga: 2 priedas). Tačiau 286 BPK straipsnio 2 dalyje nustatyta:

2. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui...

Teismas nesilaikė šios procedūros neleisdamas man pasisakyti dėl klausimų ir bendrai dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo tikslingumo. Kaip matosi iš 1 priedo, klausimai ekspertizei akivaizdžiai pertekliniai; aš be kita ko atsisakiau duoti parodymus, taigi akivaizdu, kad teisėjų sugalvotas klausimas apie tai, ar aš galiu duoti parodymus, akivaizdžiai skirtas man pažeminti.

Nežinodamas kaip reaguoti, kreipiausi į įvairias valstybės institucijas prašydamas paaiškinti, kaip galiu gintis nuo teisėjų patyčių. Tarp atsakymų buvo Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui (3 priedas).

Iš Jūsų skunde pateikiamos informacijos matyti, kad šiuo metu metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl, nesutikdamas su šio teismo priimamais procesiniais sprendimais (tarp jų – ir prašyme minima nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo), turite (turėjote) teisę juos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka...

Gavęs šį išaiškinimą, nedelsdamas kreipiausi į Apeliacinį teismą prašydamas atstatyti spalio 11 d. nutarties apskundimo terminus, tačiau mano prašymas buvo atmestas.

Greičiausiai Apeliacinis teismas ignoravo tokius akivaizdžius mano teisių pažeidimus todėl, jog neatkreipė dėmesio, kad sutartis buvo suklastota, matomai siekiant suklaidinti skaitytojus sudarant įspūdį, jog ją priimant buvo laikomasi 286 BPK straipsnyje nustatytos procedūros. Nutartyje (1 priedas) nurodyta, kad ją priimant dalyvavau aš, taip pat p.p. advokatas bei prokuroras. Kaip matosi iš spalio 11 d. stenogramos (3 priedas), nutartis tada buvo tik skelbiama niekam iš minėtųjų asmenų neatvykus, taigi praktiškai spalio 11 d. nutartis buvo suklastota siekiant suklaidinti skaitytojus, kad ji buvo priimta laikantis 286 BPK straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Taigi 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo suklastota, matomai tikintis, kad aš, suklaidintas man paskirto advokato, nesugalvosiu skųsti akivaizdžiai mano teises ir teisėtus interesus pažeidusios nutarties, galimai būsiu pripažintas bepročiu ir ko gero – patalpintas į psichiatrinę ligoninę. Labai panašu, kad taip buvo pasielgta siekiant susidoroti su manimi dėl mano religinių įsitikinimų, dėl to, kad aš pareikalavau pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo patalpų ten esančią akivaizdžiai Konstituciją ir mano teises į pagarbą mano religijai bei nediskriminavimą dėl jos pažeidžiančią religinio kulto įstaigą.

Mano nuomone, suklastojant nutartį, buvo padaryta rimta žala ne tik man asmeniškai, bet ir teismų, bei valstybės autoritetui.

Giedrius Šarkanas

Priedai:

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis skirti man psichiatrinę ekspertizę;

2. 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga;

3. 2018 m. spalio 11 d. nutarties paskelbimo stenograma;

4. Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti 2018 m. spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui.