Pabandysiu kreiptis į teismo pirmininkę prašydamas kreiptis į STT :))))
Internetas pilnas pasibaisėjusių žmonių skundų nutartis klastojančiais teisėjais. Dabar tenka prie jų prisijungti ir man.
Visgi nesinori bejėgiškai nuleisti rankų. Nesinori ir iš karto kreiptis į STT.
Pradžiai parašysiu Vilniaus apygardos teismo pirmininkei Loretai Braždienei. Pažiūrėsim, kas gausis.
Giedrius Šarkanas
Vilniaus apygardos teismo pirmininkei
SKUNDAS
2019-02-12
Vilnius
2018 m. spalio 2 d. posėdyje Vilniaus apygardos teismo teisėjai savo iniciatyva nusprendė paskirti man ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Iškart po posėdžio aš kreipiausi į man paskirtą gynėją, valstybės apmokamą advokatą klausdamas ką daryti. Advokatas atsakė, kad reikia pateikti klausimus ekspertizei, o man išreiškus savo nusistebėjimą dėl tokios jo pozicijos, paaiškino, kad sprendimą dėl ekspertizės galima skųsti, berods Apeliaciniam teismui, tačiau reikia sulaukti galutinės teismo nutarties, kurią ir reikės skųsti.
Gavęs 2018 m. spalio 11 d. teismo nutartį (1 priedas) paštu, paskambinau advokatui ir paklausiau, ką daryti nes nutartyje buvo įrašyta nutartis neskundžiama. Šis atsakė, kad iš tikrųjų nutartis neskundžiama. Man paklausus, ar vis dėlto nevertėtų skųsti, advokatui atsakė, kad nėra prasmės.
Tačiau, skirdami man psichiatrinę ekspertizę, Vilniaus apygardos teismo teisėjai visiškai nesilaikė 286 BPK straipsnyje nustatytos ekspertizių skyrimo procedūros. Teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 2 d.) buvo tiktai priimtas principinis sprendimas dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, buvo nurodytas klausimų ekspertizei pateikimo terminas ir paskelbta, kada bus skelbiama galutinė nutartis (2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga: 2 priedas). Tačiau 286 BPK straipsnio 2 dalyje nustatyta:
2. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui...
Teismas nesilaikė šios procedūros neleisdamas man pasisakyti dėl klausimų ir bendrai dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo tikslingumo. Kaip matosi iš 1 priedo, klausimai ekspertizei akivaizdžiai pertekliniai; aš be kita ko atsisakiau duoti parodymus, taigi akivaizdu, kad teisėjų sugalvotas klausimas apie tai, ar aš galiu duoti parodymus, akivaizdžiai skirtas man pažeminti.
Nežinodamas kaip reaguoti, kreipiausi į įvairias valstybės institucijas prašydamas paaiškinti, kaip galiu gintis nuo teisėjų patyčių. Tarp atsakymų buvo Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui (3 priedas).
Iš Jūsų skunde pateikiamos informacijos matyti, kad šiuo metu metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl, nesutikdamas su šio teismo priimamais procesiniais sprendimais (tarp jų ir prašyme minima nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo), turite (turėjote) teisę juos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka...
Gavęs šį išaiškinimą, nedelsdamas kreipiausi į Apeliacinį teismą prašydamas atstatyti spalio 11 d. nutarties apskundimo terminus, tačiau mano prašymas buvo atmestas.
Greičiausiai Apeliacinis teismas ignoravo tokius akivaizdžius mano teisių pažeidimus todėl, jog neatkreipė dėmesio, kad sutartis buvo suklastota, matomai siekiant suklaidinti skaitytojus sudarant įspūdį, jog ją priimant buvo laikomasi 286 BPK straipsnyje nustatytos procedūros. Nutartyje (1 priedas) nurodyta, kad ją priimant dalyvavau aš, taip pat p.p. advokatas bei prokuroras. Kaip matosi iš spalio 11 d. stenogramos (3 priedas), nutartis tada buvo tik skelbiama niekam iš minėtųjų asmenų neatvykus, taigi praktiškai spalio 11 d. nutartis buvo suklastota siekiant suklaidinti skaitytojus, kad ji buvo priimta laikantis 286 BPK straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Taigi 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo suklastota, matomai tikintis, kad aš, suklaidintas man paskirto advokato, nesugalvosiu skųsti akivaizdžiai mano teises ir teisėtus interesus pažeidusios nutarties, galimai būsiu pripažintas bepročiu ir ko gero patalpintas į psichiatrinę ligoninę. Labai panašu, kad taip buvo pasielgta siekiant susidoroti su manimi dėl mano religinių įsitikinimų, dėl to, kad aš pareikalavau pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo patalpų ten esančią akivaizdžiai Konstituciją ir mano teises į pagarbą mano religijai bei nediskriminavimą dėl jos pažeidžiančią religinio kulto įstaigą.
Mano nuomone, suklastojant nutartį, buvo padaryta rimta žala ne tik man asmeniškai, bet ir teismų, bei valstybės autoritetui.
Todėl:
1) Prašau pripažinti, kad, suklastojant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį taip, kad atrodytų, jog ji buvo priimta laikantis BPK nustatytos ekspertizių skyrimo procedūros, buvo sutrikdytas teisingumo vykdymas ir buvo pažeistos mano teisės bei teisėti interesai;
2) Prašau kreiptis į specialiąsias tarnybas ir prokuratūrą su prašymu nustatyti, kas ir su kokiais tikslais suklastojo minėtąją nutartį, ir imtis veiksmų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
Giedrius Šarkanas
Priedai:
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis skirti man psichiatrinę ekspertizę;
2. 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio stenogramos pabaiga;
3. 2018 m. spalio 11 d. nutarties paskelbimo stenograma;
4. Teisėjų tarybos išaiškinimas, kad galiu (galėjau) skųsti 2018 m. spalio 11 d. nutartį Apeliaciniam teismui.
bus tęsiama
1. Almantas2019 05 13 15:31:24
Mano buvusi baudžiamoji byla Nr.17371/2014 šiuo metu Lietuvos Apeliaciniame teisme del atnajinimo naujoms paaiškėjusioms aplinkybėms pačioje SUKLASTOTOJE BYLOJE.NETIKIU, KAD ATNAUJINS BYLOS PROCESĄ, KADANGI VARNAS VARNUI AKIES NEKERTA.YRA TEISINGI IVYKIO APRAŠYMO PROTOKOLAS, NUOTRAUKOS.ASMENYS, PER KURIUOS AŠ BUVAU NUBAUSTAS KETVERIEMS METAMS,PRIVALO ATSAKYTI PAGAL ĮSTATYMĄ
Vienintelis mums likęs būdas kovoti su Lietuvos teismuose klestinčiomis korupcija, psichopatija ir ciniška panieka teisei kuo garsiau viešai kalbėti apie teisėjų nusikaltimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nė puse žodžio nepaaiškino kodėl išniekino Konstituciją ir joje įtvirtintas mano teises
Alytaus gaisras padės Lietuvos valdžiai atnaujinti senstančios Dzūkijos darbo rinką. Užnuodijus dzūkiškus grybus, uogas ir žemės ūkį, likę gyvi dzūkai bus priversti save realizuoti darbo rinkoje.
Suvaržydamos mano teisę į advokatą dėl mano socialinės padėties, o greičiausiai ir dėl lyties, policijos tyrėja ir prokurorė (galimai :) akivaizdžiai įvykdė nusikaltimą, apibrėžtą 169 BK straipsnyje.
Garbinantys pokario banditus niekina jų aukas 10-20 tūkstančių jų nužudytų taikių lietuvių ir visus jų artimuosius. Lietuvių niekinimas sena istorinė Lietuvos valstybės tradicija.
Romuviečiai praktiškai visiškai nereagavo į Seime patirtą pažeminimą. O aš toliau reikalauju pašalinti absoliutaus VAT supuvimo simbolį teisme garbinamo nusikaltėlio Šalčininkų karaliaus Jėzaus Kristaus Karaliaus paveikslą.
Evangelijos nepalieka abejonių dėl to, kad Šalčininkų karalius Jėzus Kristus vadovavo gėjų-fokusininkų kompanijai. Homoseksualumas ko gero vienintelis argumentas, teisinantis Jėzaus klastą ir nusikaltimus.
Skundas-ieškinys antikonstitucinei Lietuvos valstybei dėl Konstitucijoje garantuotos medicininės pagalbos nesuteikimo ir Sodros bandymo mane apvogti verčiant sumokėti PSD mokestį už mano paties teisių pažeidimus.
Laiškas Vladimirui Putinui su prašymu padėti ginant žmogaus teises Lietuvoje ir ištirti šiurpius politinius Skaistos Rakauskienės bei Juliaus Vedeckio nužudymus.
Praktiškai Sodra pačius neturtingiausiuosius lietuvius apvaginėjanti plėšikų gauja. Sodra plėšia visus negalinčiuosius apsiginti tiek dabartinius pensininkus, tiek ir tuos, kurie pensijos tikisi kada nors sulaukti.