Gėjus Kristus, Šalčininkų karalius

Katalikų „hierarchai“ su seimūnais ką tik žiauriai išsityčiojo iš romuviečių ir jų Lietuvos valstybės viešai niekinamų teisių. Ta proga ir aš atsiminiau, kad jau senokai nerašiau apie katalikiškąją mitologiją. O be reikalo – katalikiškieji Lietuvos policija, prokuratūra ir teismai jau 7 metai mane persekioja ir visaip žemina visų pirma būtent dėl mano tikėjimo ir religijos.

Matomai Jėzų varė iš proto jo nesantuokinė kilmė, pavertusi jį pariju tuometinėje žydų bendruomenėje. Sunku patikėti, kad netgi Šalčininkų karaliaus apaštalai galėjo patikėti, kad Jahvė savo sūnui gimdyti pasirinko su Romos legionieriais tralivalinusią skalbėją, padarė ją vėl nekalta ir nėščia savo sūnumi.
Kas yra skaitęs Bibliją, negalėjo nepastebėti, kad kruvinasis žydų dievas yra neeilinis rasistas ir visada žiauriai baudė tuos, kurie nesaugojo judėjų rasės grynumo. Įdomu, ar pats Jėzus nuoširdžiai tikėjo savo dieviškąja prigimtimi?

Vis tik pradėsiu nuo aspekto, kuris šiek tiek pateisina Jėzaus nusikaltimus, jo akivaizdaus homoseksualumo. Jėzų galima suprasti ir kažkiek pateisinti suvokiant jo elgesį kaip desperatiško gėjaus bandymus legitimizuoti gėjiškumą. Panašu, kad Jėzaus ir jo apaštalų kompanijos debošai Jeruzalėje – pirmasis istoriškai užfiksuotas vadinamasis gėjų „praidas“.

Jėzus „Kristus“ – Šalčininkų karalius

Apie Jėzų (Jėzų „Kristų“, „Jėzų Karalių“, „Kristų Karalių“ ir pan.) seniai laikas daugiau ir atviriau pakalbėti.

Tūkstantmetinė katalikiškųjų vienuolynų patirtis rodo, kad, nepaisant jokių pastangų, ir pats didžiausias dievobaimingumas anksčiau ar vėliau pereina į nevaržomą homoseksualumą ir grupines orgijas.

Jau daug metų kaip jis intronizuotas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose kaip „Kristus Karalius“, taigi oficialiai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karalius. Kaip dvejų Lietuvos savivaldybių aukščiausiasis valdytojas, Jėzus dabar yra politikas, viešasis asmuo.

Vadinasi, kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucinę teisę išreikšti savo nuomonę apie Jėzų „Kristų“ ir jį viešai kritikuoti nesirinkdamas žodžių.

Akivaizdu, kad Jėzus vadovavo gėjų-fokusininkų kompanijai

Šalčininkų karalius
atlieka bausmę už savo nusikaltimus

Juk ne :) šiaip sau katalikiškoje tradicijoje Kristus Karalius dažniausiai vaizduojamas beveik nuogas?

Teoriškai įmanoma, kad kartu gyvenę ir nesudėtingų fokusų (vandens „pavertimas“ vynu, „numirėlio“ prikėlimas ir pan.) rodymu neišsilavinusiems žydams vertęsi Jėzaus vadovauti jauni vyrai nebuvo gėjai. Vis dėlto, žinant žmogiškąją prigimtį, tai nelabai tikėtina.

Netgi jei pats Jėzus būtų buvęs visiškai aseksualus, praktiškai neįmanoma, kad tokie būtų buvę ir visi jo „apaštalai“. Tūkstantmetinė katalikiškųjų vienuolynų patirtis rodo, kad, nepaisant jokių pastangų, ir pats didžiausias dievobaimingumas anksčiau ar vėliau pereina į nevaržomą homoseksualumą ir grupines orgijas.

Ir visus evangelijos liudija, kad, bent jau gyvenimo pabaigoje, laukdamas neišvengiamos bausmės už savo nusikaltimus, Jėzus viešai demonstravo savo orientaciją ir jausmus, pavyzdžiui, „Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.“ (Jono ev. 13-23)

Pirmoji istoriškai aprašyta gėjų santuoka?

Kaip teigia delfi.lt“, Jonas buvo mylimiausias Šalčininkų karaliaus apaštalas, ir mirdamas Jėzus „paliko“ jį savo motinai kaip sūnų. Praktiškai tai – santuokos įrodymas.

Kaip teigia delfi.lt cituotas pastorius Paulas Oestreicheris, „Jėzus buvo žydų rabinas. Neįprasta, kad jis buvo nevedęs.“

Nėra išlikę Jėzaus ir Jono vestuvių ritualų aprašymų, tačiau taip jau išeina, kad Jonas buvo Jėzaus šeimos narys, trumpai tariant, sutuoktinis.

Nehomoseksualaus sekso Šalčininkų karalius nemėgo

Į karaliaus ikimirtinės karjeros pabaigą prie jo apaštalų kompanijos prisidėjo (matomai profesionali prostitutė) Marija Magdalietė, Jėzaus fokusuose vaidinusi vaidmenį „apsėstosios“, iš kurios karalius „varydavo demonus“. Iš to darytina išvada, kad matomai bent jau dalis apaštalų buvo jei ne heteroseksualūs, tai bent biseksualūs.

Matomai apaštalams buvo nesvetima ir pedofilija, akivaizdžiai ypač nepatikusi Šalčininkų karaliui. Savo priešiškumą heteroseksui nuosaikiai išreikšdavęs Jėzus kategoriškai pareiškė savo kompanijai, kad pedofilijos jis netoleruos.

Kaip dabar jau visiškai aišku, Katalikų bažnyčia tūkstantmečiais visiškai ignoravo Jėzaus perspėjimus dėl pedofilijos (Lietuvoje katalikiškoji LR policija lig šiol persekioja ne pedofilus katalikų šventikus, o viešai prabilti išdrįsusias jų aukas).

Matomai būtent Katalikų bažnyčioje tvirtai įsitvirtinusi pedofilija (kartu su vienuolynuose klestėjusia „sodomyste“) laikytina pagrindine Reformacijos priežastimi ir varikliu. Yra pagrindo teigti, kad katalikybė išliko pagrindine religija Lietuvoje būtent dar Vytauto Didžiojo išniekintiems lietuviams įskiepyto įpročio nusižeminti prieš niekšybę ir nuolankiai vesti savo vaikus klebonams žaginti dėka.

Jei jaunas Jėzus dabar gyventų Lietuvoje, neabejotinai būtų uždarytas beprotnamyje

Kaip jau esu ne kartą rašęs (pavyzdžiui), Šalčininkų karalius nuo pat vaikystės demonstravo sadizmą ir rimtų įtarimų dėl jo psichinės sveikatos keliantį narcizizmą. Iš evangelijų matosi, kad jo artimieji pergyveno dėl akivaizdžių būsimojo Šalčininkų karaliaus psichiatrinių problemų.

„Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis kaip galvos netekęs.“ (Marko ev. 3-21)

Be jokių abejonių, jei Šalčininkų karalius (pamiršęs užsidėti savo karūną ), bandytų dabartinėje Lietuvoje elgtis kaip aprašyta evangelijose – ilgam laikui apsigyventų Rokiškio beprotnamyje.

Vis tik, skirtingai nuo tamsiausiu Europos kalėjimu, paniekos žmogaus teisėm kloaka tapusios Lietuvos valstybės, senovės žydai atlaidžiai žiūrėjo į psichinius ligonius, ir Jėzus galėjo darkytis tol, kol neįvykdė rimtų nusikaltimų, už kuriuos galų gale ir buvo nubaustas.

Tačiau nereikia užmiršti, kad dabar Jėzus – vis dėlto Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karalius, todėl, kad ir kokia akivaizdi, jo silpnaprotybė negali pateisinti jo nusikaltimų. Juk akivaizdu, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ir Hitleris, ir Stalinas buvo psichiniai ligoniai, tačiau neteko girdėti, kad kas nors būtų juos dėl to teisinęs.

Jei pridėsime ir tai, kad praktiškai Jėzaus nusikaltimai ir savižudybę primenanti mirtis buvo kartu ir protestas prieš gėjų netoleravusius fariziejus, bandymas pakelti gėjus ir lesbietes į kovą už savo teises, Jeruzalės šventykloje debošavęs Šalčininkų karalius tampa panašus į tuos narsius gėjus, kurie kažkada Vilniuje išsirengę nuogi įbėgo į vyrų klubą tuo pradėdami LGBT judėjimą Lietuvoje.

Matomai Jėzų varė iš proto jo nesantuokinė kilmė, pavertusi jį pariju tuometinėje žydų bendruomenėje. Sunku patikėti, kad netgi Šalčininkų karaliaus apaštalai galėjo patikėti, kad Jahvė savo sūnui gimdyti pasirinko su Romos legionieriais tralivalinusią skalbėją, padarė ją vėl nekalta ir nėščia savo sūnumi.

Kas yra skaitęs Bibliją, negalėjo nepastebėti, kad kruvinasis žydų dievas yra neeilinis rasistas ir visada žiauriai baudė tuos, kurie nesaugojo judėjų rasės grynumo. Įdomu, ar pats Jėzus nuoširdžiai tikėjo savo dieviškąja prigimtimi?

Desperatiško benkarto gėjaus maištas sukelia simpatiją Jėzui

Nepaisant akivaizdžių Jėzaus nusikaltimų, už kuriuos Šalčininkų karalius buvo pelnytai nubaustas pagal tuometinę teisę, vis tik jis nebuvo bailys, drąsiai sutiko mirtį ir netgi liepė apaštalams suvalgyti savo lavoną (ką jie matomai ir padarė) – kad būtų iki galo įvykdytos Mozės nustatytos avinėlio aukojimo Jahvei taisyklės.

Šia prasme Jėzus ne ką mažiau simpatiškas už jau mažiausiai keturis protesto prieš Lietuvą valdančius nusikaltėlius vardan gyvus susideginusius lietuvius (Lietuvos valdžia įstatymais draudžia žurnalistams apie tai rašyti ir netgi minėti jų vardus).

Jei pridėsime ir tai, kad praktiškai Jėzaus nusikaltimai ir savižudybę primenanti mirtis buvo kartu ir protestas prieš gėjų netoleravusius fariziejus, bandymas pakelti gėjus ir lesbietes į kovą už savo teises, Jeruzalės šventykloje debošavęs Šalčininkų karalius tampa panašus į tuos narsius gėjus, kurie kažkada Vilniuje išsirengę nuogi įbėgo į vyrų klubą tuo pradėdami LGBT judėjimą Lietuvoje.

Matyt todėl, nepaisant Jėzaus žiaurumo, klastingumo, veidmainystės ir jo įvykdytų nusikaltimų, daug žmonių vis dėlto žavisi nemirtinguoju Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karaliumi ar netgi jam meldžiasi.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas