Evangelijos nepalieka abejonių dėl to, kad Šalčininkų karalius Jėzus Kristus vadovavo gėjų-fokusininkų kompanijai. Homoseksualumas ko gero vienintelis argumentas, teisinantis Jėzaus klastą ir nusikaltimus.
Katalikų hierarchai su seimūnais ką tik žiauriai išsityčiojo iš romuviečių ir jų Lietuvos valstybės viešai niekinamų teisių. Ta proga ir aš atsiminiau, kad jau senokai nerašiau apie katalikiškąją mitologiją. O be reikalo katalikiškieji Lietuvos policija, prokuratūra ir teismai jau 7 metai mane persekioja ir visaip žemina visų pirma būtent dėl mano tikėjimo ir religijos.
Matomai Jėzų varė iš proto jo nesantuokinė kilmė, pavertusi jį pariju tuometinėje žydų bendruomenėje. Sunku patikėti, kad netgi Šalčininkų karaliaus apaštalai galėjo patikėti, kad Jahvė savo sūnui gimdyti pasirinko su Romos legionieriais tralivalinusią skalbėją, padarė ją vėl nekalta ir nėščia savo sūnumi.
Kas yra skaitęs Bibliją, negalėjo nepastebėti, kad kruvinasis žydų dievas yra neeilinis rasistas ir visada žiauriai baudė tuos, kurie nesaugojo judėjų rasės grynumo. Įdomu, ar pats Jėzus nuoširdžiai tikėjo savo dieviškąja prigimtimi?
Vis tik pradėsiu nuo aspekto, kuris šiek tiek pateisina Jėzaus nusikaltimus, jo akivaizdaus homoseksualumo. Jėzų galima suprasti ir kažkiek pateisinti suvokiant jo elgesį kaip desperatiško gėjaus bandymus legitimizuoti gėjiškumą. Panašu, kad Jėzaus ir jo apaštalų kompanijos debošai Jeruzalėje pirmasis istoriškai užfiksuotas vadinamasis gėjų praidas.
Apie Jėzų (Jėzų Kristų, Jėzų Karalių, Kristų Karalių ir pan.) seniai laikas daugiau ir atviriau pakalbėti.
Tūkstantmetinė katalikiškųjų vienuolynų patirtis rodo, kad, nepaisant jokių pastangų, ir pats didžiausias dievobaimingumas anksčiau ar vėliau pereina į nevaržomą homoseksualumą ir grupines orgijas.
Jau daug metų kaip jis intronizuotas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose kaip Kristus Karalius, taigi oficialiai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karalius. Kaip dvejų Lietuvos savivaldybių aukščiausiasis valdytojas, Jėzus dabar yra politikas, viešasis asmuo.
Vadinasi, kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucinę teisę išreikšti savo nuomonę apie Jėzų Kristų ir jį viešai kritikuoti nesirinkdamas žodžių.
Juk ne :) šiaip sau katalikiškoje tradicijoje Kristus Karalius dažniausiai vaizduojamas beveik nuogas?
Teoriškai įmanoma, kad kartu gyvenę ir nesudėtingų fokusų (vandens pavertimas vynu, numirėlio prikėlimas ir pan.) rodymu neišsilavinusiems žydams vertęsi Jėzaus vadovauti jauni vyrai nebuvo gėjai. Vis dėlto, žinant žmogiškąją prigimtį, tai nelabai tikėtina.
Netgi jei pats Jėzus būtų buvęs visiškai aseksualus, praktiškai neįmanoma, kad tokie būtų buvę ir visi jo apaštalai. Tūkstantmetinė katalikiškųjų vienuolynų patirtis rodo, kad, nepaisant jokių pastangų, ir pats didžiausias dievobaimingumas anksčiau ar vėliau pereina į nevaržomą homoseksualumą ir grupines orgijas.
Ir visus evangelijos liudija, kad, bent jau gyvenimo pabaigoje, laukdamas neišvengiamos bausmės už savo nusikaltimus, Jėzus viešai demonstravo savo orientaciją ir jausmus, pavyzdžiui, Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. (Jono ev. 13-23)
Kaip teigia delfi.lt, Jonas buvo mylimiausias Šalčininkų karaliaus apaštalas, ir mirdamas Jėzus paliko jį savo motinai kaip sūnų. Praktiškai tai santuokos įrodymas.
Kaip teigia delfi.lt cituotas pastorius Paulas Oestreicheris, Jėzus buvo žydų rabinas. Neįprasta, kad jis buvo nevedęs.
Nėra išlikę Jėzaus ir Jono vestuvių ritualų aprašymų, tačiau taip jau išeina, kad Jonas buvo Jėzaus šeimos narys, trumpai tariant, sutuoktinis.
Į karaliaus ikimirtinės karjeros pabaigą prie jo apaštalų kompanijos prisidėjo (matomai profesionali prostitutė) Marija Magdalietė, Jėzaus fokusuose vaidinusi vaidmenį apsėstosios, iš kurios karalius varydavo demonus. Iš to darytina išvada, kad matomai bent jau dalis apaštalų buvo jei ne heteroseksualūs, tai bent biseksualūs.
Matomai apaštalams buvo nesvetima ir pedofilija, akivaizdžiai ypač nepatikusi Šalčininkų karaliui. Savo priešiškumą heteroseksui nuosaikiai išreikšdavęs Jėzus kategoriškai pareiškė savo kompanijai, kad pedofilijos jis netoleruos.
O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje... Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą. (Mato ev. 18-6,8,10)
Kaip dabar jau visiškai aišku, Katalikų bažnyčia tūkstantmečiais visiškai ignoravo Jėzaus perspėjimus dėl pedofilijos (Lietuvoje katalikiškoji LR policija lig šiol persekioja ne pedofilus katalikų šventikus, o viešai prabilti išdrįsusias jų aukas).
Matomai būtent Katalikų bažnyčioje tvirtai įsitvirtinusi pedofilija (kartu su vienuolynuose klestėjusia sodomyste) laikytina pagrindine Reformacijos priežastimi ir varikliu. Yra pagrindo teigti, kad katalikybė išliko pagrindine religija Lietuvoje būtent dar Vytauto Didžiojo išniekintiems lietuviams įskiepyto įpročio nusižeminti prieš niekšybę ir nuolankiai vesti savo vaikus klebonams žaginti dėka.
Kaip jau esu ne kartą rašęs (pavyzdžiui), Šalčininkų karalius nuo pat vaikystės demonstravo sadizmą ir rimtų įtarimų dėl jo psichinės sveikatos keliantį narcizizmą. Iš evangelijų matosi, kad jo artimieji pergyveno dėl akivaizdžių būsimojo Šalčininkų karaliaus psichiatrinių problemų.
Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis kaip galvos netekęs. (Marko ev. 3-21)
Be jokių abejonių, jei Šalčininkų karalius (pamiršęs užsidėti savo karūną ), bandytų dabartinėje Lietuvoje elgtis kaip aprašyta evangelijose ilgam laikui apsigyventų Rokiškio beprotnamyje.
SENAS TARYBINIS ANEKDOTAS
Ėjo Raudonkepuraitė mišku, pavargo ir užmigo. Atsibudo po malonaus sapno šalia guli raštelis: Raudonkepuraite, tu jau nebe mergaitė. Vilkas Pilkas
Apsiverkė Raudonkepuraitė ir nuėjo toliau. Vėl pavargo ir vėl užmigo. O kai atsibudo ir vėl šalia raštelis: Raudonkepuraite, tu vėl mergaitė. Timūras ir jo komanda
Vis tik, skirtingai nuo tamsiausiu Europos kalėjimu, paniekos žmogaus teisėm kloaka tapusios Lietuvos valstybės, senovės žydai atlaidžiai žiūrėjo į psichinius ligonius, ir Jėzus galėjo darkytis tol, kol neįvykdė rimtų nusikaltimų, už kuriuos galų gale ir buvo nubaustas.
Tačiau nereikia užmiršti, kad dabar Jėzus vis dėlto Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karalius, todėl, kad ir kokia akivaizdi, jo silpnaprotybė negali pateisinti jo nusikaltimų. Juk akivaizdu, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ir Hitleris, ir Stalinas buvo psichiniai ligoniai, tačiau neteko girdėti, kad kas nors būtų juos dėl to teisinęs.
Jei pridėsime ir tai, kad praktiškai Jėzaus nusikaltimai ir savižudybę primenanti mirtis buvo kartu ir protestas prieš gėjų netoleravusius fariziejus, bandymas pakelti gėjus ir lesbietes į kovą už savo teises, Jeruzalės šventykloje debošavęs Šalčininkų karalius tampa panašus į tuos narsius gėjus, kurie kažkada Vilniuje išsirengę nuogi įbėgo į vyrų klubą tuo pradėdami LGBT judėjimą Lietuvoje.
Matomai Jėzų varė iš proto jo nesantuokinė kilmė, pavertusi jį pariju tuometinėje žydų bendruomenėje. Sunku patikėti, kad netgi Šalčininkų karaliaus apaštalai galėjo patikėti, kad Jahvė savo sūnui gimdyti pasirinko su Romos legionieriais tralivalinusią skalbėją, padarė ją vėl nekalta ir nėščia savo sūnumi.
Kas yra skaitęs Bibliją, negalėjo nepastebėti, kad kruvinasis žydų dievas yra neeilinis rasistas ir visada žiauriai baudė tuos, kurie nesaugojo judėjų rasės grynumo. Įdomu, ar pats Jėzus nuoširdžiai tikėjo savo dieviškąja prigimtimi?
Nepaisant akivaizdžių Jėzaus nusikaltimų, už kuriuos Šalčininkų karalius buvo pelnytai nubaustas pagal tuometinę teisę, vis tik jis nebuvo bailys, drąsiai sutiko mirtį ir netgi liepė apaštalams suvalgyti savo lavoną (ką jie matomai ir padarė) kad būtų iki galo įvykdytos Mozės nustatytos avinėlio aukojimo Jahvei taisyklės.
Šia prasme Jėzus ne ką mažiau simpatiškas už jau mažiausiai keturis protesto prieš Lietuvą valdančius nusikaltėlius vardan gyvus susideginusius lietuvius (Lietuvos valdžia įstatymais draudžia žurnalistams apie tai rašyti ir netgi minėti jų vardus).
Jei pridėsime ir tai, kad praktiškai Jėzaus nusikaltimai ir savižudybę primenanti mirtis buvo kartu ir protestas prieš gėjų netoleravusius fariziejus, bandymas pakelti gėjus ir lesbietes į kovą už savo teises, Jeruzalės šventykloje debošavęs Šalčininkų karalius tampa panašus į tuos narsius gėjus, kurie kažkada Vilniuje išsirengę nuogi įbėgo į vyrų klubą tuo pradėdami LGBT judėjimą Lietuvoje.
Matyt todėl, nepaisant Jėzaus žiaurumo, klastingumo, veidmainystės ir jo įvykdytų nusikaltimų, daug žmonių vis dėlto žavisi nemirtinguoju Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karaliumi ar netgi jam meldžiasi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Artūras Ridikas, Armanas Abromavičius ir Tomas Šeškauskas oficialioje nutartyje melavo, pažeidė Konstituciją, sulaužė savo priesaikas ir pažemino teisėjo vardą.
Gal STT nustatys, kad Lietuvos teisėjus ir vėl šantažuoja prokurorai?
Nuo informacijos apie savo veiklą nukentėjusioji Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė melavo policijai ir mane apšmeižė.
Kaune nuo seno garbinama niekšybė ir šlovinami patys šlykščiausieji nusikaltėliai prieš Lietuvą. Mano baigiamoji kalba ir paskutinis žodis Kauno apygardos teisme.
Prašau sustabdyti politinę prostituciją Lietuvos teismuose ir sudaryti galimybę garbingiems žmonėms dirbti teisėjais Lietuvoje
Skundas Konstituciniam teismui dėl akivaizdaus nepasiturinčiųjų žmonių diskriminavimo, žeminimo ir jų kaltumo prezumpcijos taikymo LR prokuratūroje ir teismuose.
Vienintelis mums likęs būdas kovoti su Lietuvos teismuose klestinčiomis korupcija, psichopatija ir ciniška panieka teisei kuo garsiau viešai kalbėti apie teisėjų nusikaltimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nė puse žodžio nepaaiškino kodėl išniekino Konstituciją ir joje įtvirtintas mano teises
Alytaus gaisras padės Lietuvos valdžiai atnaujinti senstančios Dzūkijos darbo rinką. Užnuodijus dzūkiškus grybus, uogas ir žemės ūkį, likę gyvi dzūkai bus priversti save realizuoti darbo rinkoje.
Suvaržydamos mano teisę į advokatą dėl mano socialinės padėties, o greičiausiai ir dėl lyties, policijos tyrėja ir prokurorė (galimai :) akivaizdžiai įvykdė nusikaltimą, apibrėžtą 169 BK straipsnyje.