Pokario banditų garbinimas ir lietuvių niekinimo tradicija

Lygiai prieš savaitę nuėjau į „Noreikos“ mitingą simboliškai paprotestuoti prieš pokario banditų garbinimą.

LR policijai kitokią nei valdžios nuomonę turintis žmogus – potencialus nusikaltėlis

Iš karto prisistatė policija, pareikalavo dokumentų ir pradėjo mentiškai graudinti: „Žmonės čia susirinko, nereikia jiems trukdyti…“

Keistai atrodė – kitokios pakraipos mitinguose teko ne kartą stebėti, kaip pareigūnai abejingai stebėdavo akivaizdžiai muštynes provokavusias žaliūkų kompanijas. Bet tokios jau LR policijos funkcijos: dangstyti valdžiai palankius nusikaltėlius ir padėti susidoroti su kitokių pažiūrų žmonėmis.

Vis dėlto, turiu pripažinti, kad nuo mitinguojančių smurto policija mane apgynė. Savo kojomis iš Daukanto aikštės tikrai nebūčiau išėjęs.

Mitinguojančių reakcija buvo gyvuliška

Per mitinge prastovėtą valandą mane pasveikino pro šalį ėjusi moteris su Dovydo žvaigžde; keli pažįstami apsimetė, kad manęs nepažįsta ar nemato; dar vienas mėgino priekaištauti.

Visi kiti mitingo dalyviai mane tiesiog plūdo kaip kas mokėjo, nors pačius aršiausiuosius irgi kažkiek ramino policija. O juk žmonės tuo ir skiriasi nuo gyvulių, kad sugeba diskutuoti argumentais, ne tik užsipuldinėti turinčius kitą nuomonę neapykantos kupinu baubimu ir smurtu.

Pagaliau sulaukiau kokių penkių grasinimų susidoroti. Išeinant iš mitingo tęsinio Katedros aikštės kampe, vienas iš anksčiau grasinusiųjų, vikingiškos išvaizdos vyras džinsiniais drabužiais, dar kartą akivaizdžiai rimtai patikino: „Mes tave pagausim!“

Pateisinti tūkstančių lietuvių išžudymą gali tiktai niekinatys lietuvių tautą žmonės, pavyzdžiui, profesorius Radžvilas, minėtojo mitingo metu ciniškai virkavęs kaip negražu buvo nešioti iš žydų atimtus daiktus – tačiau visai nesukantis galvos dėl tūkstančių banditų išžudytų lietuvių.

Gal jau laikas ruošti medinį mersedesą? Gyvename valstybėje, kurioje valdžios kritikai be jokių ceremonijų persekiojami, kalinami arba ir nužudomi.

Visa pagrindinė žiniaspauda kartu su policija jau 30 metų dangsto akivaizdžias politines žmogžudystes. Tiek visos televizijos, tiek pagrindiniai portalai nieko nerašė apie Šumskio, Vederskio, Rakauskienės nužudymus, o policija arba labai greitai užbaigė savo „tyrimus“, arba jų netgi nepradėjo. Neteko girdėti, kad būtų ką nors „ištyrę“ ir dėl Šliužo nužudymo.

Tiesiog tiek žiniaspauda, tiek policija yra įpratę dangstyti valdžiai neparankių žmonių žudikus, ir pokario banditų garbintojai žino, kad jei ir mane kada nors atras kraujo baloje, niekas apie tai nė neužsimins, netgi mano pavardė nebus paminėta, kaip ir dabar, kai dominuojančioji LR žiniaspauda jau šešis metus visiškai nereaguoja į manęs „teisimą“ su akivaizdžiai absurdiškais „kaltinimais“.

Pokario banditai nužudė 10-20 tūkstančių taikių lietuvių

Kaip jau esu rašęs, pasibaigus karui, keli tūkstančiai išlikusių nacių suorganizuotų ir apginkluotų banditų tapo grynais teroristais, paprastai vengusiais susidūrimų su ginkluotais žmonėmis ir žudžiusiais bei plėšusiais taikius lietuvius.

Dabartinis Istorijos institutas yra suregistravęs apie 10 tūkstančių taikių Lietuvos gyventojų aukų, tarybiniais duomenimis jų buvo bent 20 tūkstančių.

Jei tarp banditų vadų ir buvo tokių, kurie nežudė ir nedavinėjo tiesioginių įsakymų žudyti beginklius žmones, tai nereiškia, kad jie neatsako už savo pavaldinių nusikaltimus. Jų kaltė ne mažesnė už Hitlerio, kuris irgi nieko nenužudė ir matomai asmeniškai nedavė įsakymų fiziškai naikinti civilius.

Taigi pokario banditai visų pirma buvo civilių žudikai, gryni karo nusikaltėliai. Ir nors visai gali būti, kad tarp jų buvo ir nežudžiusiųjų civilių, bendro pokario banditinio judėjimo pobūdžio tai nekeičia.

Jei tarp banditų vadų ir buvo tokių, kurie nežudė ir nedavinėjo tiesioginių įsakymų žudyti beginklius žmones, tai nereiškia, kad jie neatsako už savo pavaldinių nusikaltimus. Jų kaltė ne mažesnė už Hitlerio, kuris irgi nieko nenužudė ir matomai asmeniškai nedavė įsakymų fiziškai naikinti civilius.

Garbinantieji pokario banditus niekina lietuvius

Todėl tie, kurie dabar šlovina pokario teroristus, demonstruoja šiurpinančią panieką jų aukoms – tūkstančiams šaltakraujiškai išžudytų lietuvių, jų žmonų ir vaikų – ir visiems jų artimiesiems. (Jau nekalbant apie žydus – žydų gelbėjimas nuo nacių banditams galėjo tapti pagrindu žmogui nužudyti.)

Pateisinti tūkstančių lietuvių išžudymą gali tiktai niekinatys lietuvių tautą žmonės, pavyzdžiui, profesorius Radžvilas, minėtojo mitingo metu ciniškai virkavęs kaip negražu buvo nešioti iš žydų atimtus daiktus – tačiau visai nesukantis galvos dėl tūkstančių banditų išžudytų lietuvių.

Visiškai akivaizdu, VISI ŠLOVINANTIEJI POKARIO BANDITUS NIEKINA JŲ BEGINKLES AUKAS, JŲ ARTIMUOSIUS IR VISĄ LIETUVIŲ TAUTĄ!

Lietuvių niekinimas – istorinė Lietuvos valstybės tradicija

Visa dabartinė Lietuvos istorija persisunkusi panieka lietuviams kaip tautai ir žmonėms.

1. Lietuvos karalius MIndaugas gavo savo karūną mainais į pusę Lietuvos – atiduodamas vokiečių vergovėn pusę tuometinių lietuvių.

2. Vytautas prekiavo žemaičiais kaip gyvuliais, sunaikino geriausius lietuvių karius prie Vorsklos, o likusius pavertė baudžiauninkais, lenkų vyskupų, klebonų ir kitų svetimšalių nuosavybe. Pasipriešinusius lietuvius Vytautas kaip mat išžudė.

3. Smetona sunaikino Lietuvoje demokratiją, pavertė lietuvius beteisiais pavaldiniais, susidorojo su visais pasipriešinusiais.

4. Pokario banditai žudė taikius lietuvius tūkstančiais siekdami įbauginti visą tautą.

Čia išvardinau ko gero labiausiai lietuvius niekinusius veikėjus mūsų istorijoje – ir būtent jie labiausiai garbinami dabartinėje Lietuvos valstybėje.

Taigi pokario banditų garbinimas yra pamatinės Lietuvos valstybės tradicijos – lietuvių niekinimo tradicijos – dalis.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas