.

2020 m. kovo 12 d.

Nukentėjusioji teisėja Kolyčienė melavo policijai – eilinis „paskutinis žodis“ teisme

Nuo informacijos apie savo veiklą nukentėjusioji Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė melavo policijai ir mane apšmeižė.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Šiandien Ignalinoje :-) teisme skaitau eilinį savo „paskutinįjį žodį“ ir kreipiuosi į prokuratūrą, kadangi teisėja Kolyčienė melavo policijai ir mane apšmeižė.

Paskutinis žodis Ignalinos teisme

Giedrius Šarkanas

Utenos apylinkės teismui

PASKUTINIS ŽODIS
2020-03-12
Ignalina

Savo paskutinį žodį suskirsčiau į tris dalis: pirmoje aptarsiu šio proceso metu įvykdytus skaitlingus mano teisių pažeidimus, antrojoje paaiškinsiu man pateiktų „kaltinimų“ absurdiškumą, o trečiojoje – viską reziumuosiu ir pateiksiu pasiūlymus teismui.

Pagrindinės sąvokos

TEISĖDERGA – taip vadinu šiuo metu akivaizdžiai Konstituciją, žmogaus teises bei pagrindines laisves ir apskritai teisę kaip tokią labiausiai dergiančias ir teisę kaip vertybę akivaizdžiai niekinančias LR institucijas: teismus, prokuratūrą ir policiją. Jau keleri metai liežuvis neapsiverčia pavadinti juos „teisėsauga“.

POLITINĖ PROSTITUCIJA – tai korupcijos rūšis, kai nėra konkretaus kyšio ar momentinės asmeninės naudos. Teisė pažeidžiama su tikslu įrodyti politinį, religinį ar asmeninį lojalumą.

Kolyčienės melas buvo panaudotas :-) mane persekiojant

Pavyzdžiui, Konstitucinio teismo teisėjai nusprendžia, kad akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantis aktas jai „neprieštarauja“ (kabutėse) – tuo būdu įrodydami jų tolimesnę karjerą spręsiantiems seimūnams bei Prezidentei savo asmeninį lojalumą režimui ir konkrečiai tuo metu valdančioms nusikalstamoms gaujoms, dažnai vadinamoms „politinėmis partijomis“. Arba, sakykime, ekspertas, gavęs formalią užduotį iš akivaizdžiai asmeniškai suinteresuoto užsakovo, šaltakraujiškai apšmeižia trečiuosius asmenis, nes žino, kad taip nori užsakovas, ir, kad tik rašydamas būtent tokias „ekspertizes“ (kabutėse), kokių pageidauja užsakovas, jis užsitikrins ir daugiau pelningų užsakymų ateityje.

Politinė prostitucija – pagrindinis šiuo metu Lietuvą valdančio antiteisinio režimo funkcionavimo principas. Teisę politiniais ir panašiais sumetimais masiškai laužo LR politikai, valdininkai, teisėjai, prokurorai, policininkai, advokatai, ekspertai, specialistai, liudytojai, akademiniai darbuotojai ir kiti panašūs asmenys, kurių karjera dabartiniame totalitariniame režime priklauso ne nuo jų išsilavinimo, sugebėjimų ar sąžiningo darbo, o grynai nuo asmeninės begėdystės lygio – demonstruojant besąlygišką lojalumą Lietuvą valdantiems nusikaltėliams ir jų niekšybę aukštinančiai ideologijai bei asmeniškai laižant užpakalius įvairiems viršininkams.

POLITINIS VIEŠNAMIS – tai politinės prostitucijos principu organizuota institucija, tarnyba ar kita viešoji organizacija.

I dalis. MANO TEISIŲ PAŽEIDIMAI

Nuo pat pradžių buvo vadovaujamasi mano kaltumo prezumpcija

Visiškai akivaizdu, kad ši jau daugiamečio manęs persekiojimo dalis buvo neteisėta jau nuo pat pradžių. Prokuroro Žemrietos 2019 m. vasario 27 d. rašte policijai buvo vienareikšmiškai nurodyta, kad aš siuntinėjau (cituoju): „melagingą, teisėjų garbę ir orumą žeminančią informaciją, kuo demonstravo nepagarbą teismui.“

Nebuvo teismo, nebuvo tyrimo, o aukšto rango prokuroras autoritetingai nusprendė, kad mano pateikta informacija buvo melaginga, žemino teisėjų garbę ir orumą ir demonstravo nepagarbą teismui, – taigi praktiškai nurodė policijai ne tirti aplinkybes, o su manimi susidoroti, kadangi dėl mano kaltumo valdžia jau nusprendė.

Policija taip ir pasielgė. Ji ne tik kad netyrė mano teiginių pagrįstumo, nors visi jie yra akivaizdūs faktų konstatavimai, bet visą laiką teigė ir skelbė, kad aš melavau ir įžeidinėjau teisėjus.

Lygiai toks pat išankstinis manęs nuteisimas įtvirtintas ir Nataljos Butkevičienės pasirašytoje 2019 m. balandžio 17 d. policijos užduotyje teismo ekspertei. Jos užduotis suformuluota taip (cituoju):

„Siekdamas surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 straipsniu, p r a š a u atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą.“

Jeigu čia būtų teisėtas prašymas pateikti išvadą, būtų pasiųstas nušalinimo tekstas su klausimais ir be mano pavardės. Tačiau buvo pasiųstas raštas, kuriame buvo, KONSTATUOTA, kad aš įvykdžiau nusikaltimą ir paprašyta (cituoju) „surasti nusikalstamos veikos pėdsakus“ (ne galimai, o griežtai „nusikalstamos“).

Klausimai suformuluoti taip (cituoju):

1. Ar 2018-12-14 Giedriaus Šarkano pateiktas raštu nušalinimas lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją Arūną Budrį, teisėją Jurgitą Kolyčienę, teisėją Ernestą Rimšelį, koks yra žeminimo pobūdis?

2. Ar žeminimas išsakomas grubia leksika – vulgarizmais, žargono žodžiais.

Taigi ir klausimai suformuluoti taip, kad ekspertui nurodyta, jog lingvistinis žeminimas buvo, jam tereikia išgalvoti kokį nors lingvistinio žeminimo pobūdį. Praktiškai tai įsakymas ekspertui parašyti išvadą, kad aš žeminau teisėjus. Kad būtent taip ekspertė suprato, matosi iš pačios akivaizdžiai absurdiškai skambančios jos išvados, kad teisėjai žeminami (cituoju) „žeminančiu teksto turiniu“.

Tenka konstatuoti, kad įsakmų Braždienės nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą gausiai cituojant baudimo už teisėjų įžeidimą būtinybę tiek prokuratūra, tiek policija suprato kaip mano kaltumo įrodymą ir visą laiką atvirai ir įžūliai vadovavosi mano kaltumo prezumpcija, tuo grubiai pažeisdamos 31 Konstitucijos ir 6 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) straipsnius. Todėl ekspertizės išvada laikytina politinės prostitucijos aktu, nes ekspertė be realaus pagrindo vadovavosi prokuratūros ir policijos jai nurodyta prielaida, kad aš melavau savo nušalinime, jau nekalbant apie tai, jog ji visiškai nėra šios srities ekspertė, kas daro jos „ekspertizę“ (kabutėse) beverte.

Loreta Braždienė piktnaudžiavo savo politine padėtimi Lietuvos teisėdergoje

Didžiausias pažeidimas akivaizdžiai buvo padarytas pačioje pradžioje, kreipimąsi į prokuratūrą surašant Vilniaus apygardos teismo pirmininkei. Braždienė – įtakinga Teisėjų tarybos narė, tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės favoritė. Praktiškai Braždienė – daugiau politikė, nei teisėja, todėl tai, kad ji pati ėmėsi susidoroti su manimi – akivaizdus spaudimas ne tik prokuratūrai, policijai ir ekspertams, bet ir teismui. Braždienė išgarsėjo kaip nusikalstamo teisėjų solidarumo puoselėtoja įžūliai dangstydama girtus vairuojančius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus, ir kiekvienas teisėjas, kuris išdrįstų manęs nenuteisti po tokio Braždienės rašto, pagarsėtų kaip nesolidarus su Lietuvoje viešpataujančiais nusikaltėliais ir praktiškai šimtu procentų palaidotų bet kokias savo karjeros perspektyvas. Iš kitos pusės, Braždienė asmeniškai suinteresuota su manimi susidoroti, nes mano svetainėje yra paskelbta nemažai ją ir jos akivaizdžiai nusikalstamas praktikas kritikuojančių straipsnių. Todėl tai, kad kreipimąsi į prokuratūrą parašė pati Braždienė, nors nušalinime kritikuojami konkretūs teisėjai, yra akivaizdūs neteisėti: piktnaudžiavimas padėtimi, spaudimas teismui ir asmeninis Braždienės susidorojimas su manimi.

Lietuvos valstybė – teisei svetimas politinis viešnamis, o jos prokuratūra ir policija – praktiškai teisę niekinančios nusikalstamos gaujos, kurių viena iš pagrindinių funkcijų – bet kaip susidoroti su Lietuvą valdančius nusikaltėlius kritikuojančiais žmonėmis. Vis dėlto, Lietuvos valstybė yra Europos Sąjungoje ir privalo laikytis nors minimalių teisėtumo standartų net ir susidorodama su valdžios kritikais. Šis manęs persekiojimas pažeidė mano teises į nekaltumo prezumpciją ir nešališką teismą, taigi buvo visiškai neteisėtas nuo pat pradžių.

Ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas

Vos tik man įteikus pranešimą apie įtarimą, pareikalavau man suteikti nemokamą advokatą lygiai tokiais pat pagrindais, kaip ir šiame teisme. Tyrėja Butkevičienė pareiškė, kad perduos mano prašymą nemokamus advokatus dalinančiai tarnybai, tačiau vienintelė žinia, kurią gavau iš jos, buvo pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.

Visus mano skundus dergti teisę ir tyčiotis iš neturtingų žmonių įpratę Vilniaus teismai atmetė aiškindami, kad nušalinti tyrėją ir prokurorę galėjau tik iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, nors aš tik pasibaigus tyrimui sužinojau, kad buvau begėdiškai apgautas.

Taip pat buvo neteisėtai suvaržyta mano teisė prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą, kurios nerealizavau, nes norėjau, tačiau negalėjau prieš tai pasitarti su advokatu ir pilnai susipažinti su bylos medžiaga. Ikiteisminis tyrimas buvo akivaizdus susidorojimas su manimi, nes nebuvo nei tirta, nei bandyta įrodinėti nei vieno man inkriminuojamo melo ar dezinformacijos atvejo.

Taigi tyrimo metu buvo begėdiškai pažeistos Konstitucijos 31 ir Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos mano teisės į gynėją ir bešališką teismą.

Teismo procesas grubiai pažeidė mano pagrindines procesines teises

Čia nekalbėsiu apie smulkius procedūrinius pažeidimus, kuriuos matyt teks aptarti kitose instancijose; įvardinsiu tik tris esminiius mano teisių pažeidimus, pavertusius šį procesą visiškai neteisėtu.

Pirma, man, nepasiturinčiam asmeniui, nebuvo kompensuotos proceso išlaidos, ir važinėjimui į Ignaliną turėjau skolintis pinigų, badauti ir dalyvauti teismo posėdžiuose sirgdamas. Taigi buvo grubiai suvaržyta mano teisė į pilnavertį dalyvavimą procese ir galimybę gintis pačiam, įtvirtinta 31 Konstitucijos ir 6 Konvencijos straipsniuose. Atsisakant kreiptis į Konstitucinį teismą, buvo pažeista mano teisė ginti savo teises remiantis tiesiogiai Konstitucija, įtvirtinta 6,7 ir 110 Konstitucijos straipsniuose bei teisėjo priesaikoje.

Antra, teismas visiškai ignoravo mano teisę apklausti kaltinimo liudytojus. Kaltinimas pagrįstas trijų liudytojų parodymais ir ekspertės išvada, neleisdamas man jų apklausti nė vieno, teismas, teismas pademonstravo stulbinantį savo šališkumą grubiai pažeisdamas Konvencijos 6 straipsnį ir Konstitucijos Preambulę, 29 bei 31 straipsnius.

Trečia, tuos pačius straipsnius teismas grubiai pažeidė nesutikdamas apklausti nė vieno mano liudytojo. Nuspręsdamas vadovautis akivaizdžiai su manimi susidorojančių prokuratūros bei policijos sukurptais popieriais, teismas pademonstravo stulbinantį šališkumą, grubiai pažeisdamas Konstituciją, Konvenciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teigiantį, kad procesas turi vykti šalių rungimosi principu, ir ciniškai sumindydamas mano teisę į teisingą ir bešališką teismą.

II dalis. KALTINIMAI MAN BUVO VISIŠKAI NEPAGRĮSTI

Kolyčienė melavo policijai

Man pateiktas kaltinimas pagrįstas įsakmiu Braždienės nurodymu, trijų liudininkų parodymais ir vienos ekspertės išvada. Pažymėtina, kad „nukentėjusioji“ (kabutėse) Kolyčienė begėdiškai melavo policijai teigdama, kad aš norėjau (cituoju): „išgriauti koplyčią“ ar teigiau, kad (cituoju): „atsisako būti teisiamas šiame teisme“. Tai yra melas ir šmeižtas, ir aš šiandien dėl jo kreipiuosi į prokuratūrą, žinoma simboliškai, nes LR prokuratūra praktiškai yra politinis viešnamis, tarnaujantis nusikaltėliams ir susidorojantis su nesiklaupiančiais prieš niekšybę sąžiningais žmonėmis – todėl praktiškai neįmanoma, kad Lietuvos prokurorai savo iniciatyva pradėtų bylą kad ir kokį nusikaltimą įvykdžiusiam teisėjui. Mano prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kolyčienės melo prokuratūrai tekstą kartu su šios mano kalbos tekstu galima perskaityti „www.lietuviais.lt“.

Bet kokiu atveju, visiškai akivaizdu, kad, neapklausus taip apsimelavusios „nukentėjusiosios“ (kabutėse), objektyvaus sprendimo šiame procese priimti neįmanoma.

Kaltinimas pagrįstas šmeižto prielaida

Tiek ekspertės išvada, tiek kaltinamasis aktas, tiek dabartinė prokurorė kaltina mane, kad aš ,pažeminau“ (kabutėse) teisėjus „žeminančiu teksto turiniu“ (kabutėse). Nors mane persekiojanti gauja tikėjosi nušalinime surasti niekinamų žodžių, jiems nepavyko.

Tačiau nepalankus, neigiamas ar žeminantis turinys dar yra vadinamas ir kitaip – KRITIKA. Nors LR teisėderga įpratusi begėdiškai niekinti teisę, norėčiau priminti, kad formaliai aukščiausiasis Lietuvos teisės aktas vis dar yra Konstitucija, ir jos 33 straipsnis garantuoja (cituoju): „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką..“ Konstitucija draudžia mane persekioti už tai, kad aš kritikuoju teisėjų darbą. Todėl vienintelis pagrindas mane teisėtai persekioti galėtų būti šmeižtas, dezinformacija.

Nušalinime konstatuojami faktai

Mano nušalinime konstatuojami du mano nuomone akivaizdūs teisėjų įvykdyti nusikaltimai. Pirmas, dokumentų suklastojimas. Teisėjai suklastojo 2018 m. spalio 11 d. nutartį dvejais būdais. Pirma, jie melavo, kad aš su advokatu dalyvavau nusprendžiant dėl ekspertizės klausimų – kaip įsakmiai reikalauja Baudžiamojo proceso kodeksas, ir antra, jie melavo, kad „nutartis neskundžiama“, nors visos teises suvaržančios nutartys yra skundžiamos.

BPK 286 straipsnio antroje dalyje nurodyta (cituoju):

„Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje.“

Taigi BPK nurodo detalią ekspertizės skyrimo teisme tvarką, kurią Vilniaus apygardos teismas begėdiškai ignoravo, o po to dar suklastojo nutartį, taip, kad susidarytų įspūdis, jog nutartį dėl ekspertizės jis priėmė įstatymo numatytu būdu. Ta aplinkybė, kad Lietuvos teisėjai praktiškai yra tapę visiškai nebaudžiamų nusikaltėlių gauja, nesuteikia jiems teisės tyčiotis iš manęs ir mano teisių, kaip ir akivaizdaus manęs, mano religijos ir mano teisių išniekinimo nepateisina tai, jog mano prašymą atstatyti minėtosios nutarties apskundimo terminus atmetusi Apeliacinio teismo teisėjų kompanija, vadovaujama vienų garsiausių ir gerbiamiausių Lietuvos teismų autoritetų p.p. Bavėjano ir Kežio, be kita ko nusprendė, jog taip begėdiškai suklastotos nutarties skųsti nebuvo galima.

Antra, Budrys savo įsakyme atvykti į psichiatrinę ekspertizę nurodė (cituoju): „stacionarinę psichiatrinę ekspertizę“, tuo mane labai išgąsdindamas, pažemindamas ir smarkiai sutrikdydamas mano sveikatą, kas iš dalies pažymėta ir pačioje ekspertizėje.

Spitrijimasis į akis yra seksualinis priekabiavimas

Mane nuo mažumės mokė, kad demonstratyvus žiūrėjimas žmogui į akis yra agresyvus ir įžeidus aktas. Toks yra suvokimas daugelyje tautinių ir religinių kultūrų, pavyzdžiui judaizme – kaip teismui būtų išaiškinusi Tolerancijos centro ekspertė, kurią prašiau apklausti. Tradiciniame judaizme Kolyčienės veiksmai būtų vienareikšmiškai traktuojami kaip akivaizdus lytinis paleistuviavimas.

Civilizuotose šalyse spitrijimasis į akis yra kvalifikuojamas kaip agresija, JAV netgi kai kurios įmonės, pavyzdžiui „Netflix“, iš viso draudžia savo darbuotojams žiūrėti vienas kitam į akis. Kadangi Lietuvos Respublika yra triumfuojančios neteisės režimas ir neturtingi beteisiai žmonės čia visaip niekinami ir ujami ne tik teisėjų, mano žiniomis nėra teismų praktikos, kuri nustatytų ribą, iki kurios Kolyčienės veiksmai NEBŪTŲ kvalifikuojami kaip seksualinis priekabiavimas.

Kadangi Kolyčienė buvo dominuojamoje padėtyje mano atžvilgiu ir prie manęs begėdiškai priekabiavo jau pirmajame posėdyje (kurio garso įrašą teismas atsisakė perklausyti), turiu pilną pagrindą vadinti jos agresyvų manęs žeminimą „seksualiniu priekabiavimu“. Kito būdo viešinti jau priežodžiu tapusią LR teisėjų begėdystę, priešintis jų tarpe paplitusiai niekšybei, agresijai ir paniekai neturtingų žmonių atžvilgiu šiuo metu nėra; ir būtent tokią mano teisę įtvirtina Konstitucija.

Kadangi man nebuvo leista apklausti Kolyčienės ir perklausyti pirmojo posėdžio įrašo, buvo suvaržyta mano teisė gintis teisme ir pateikti papildomų įrodymų psichologinio smurto, kurį patyriau iš apsimelavusios teisėjos.

Mano vertinimai pilnai pagrįsti ir paremti faktais

Manęs paniekinimo mastas ir neeilinis teisėjų įžūlumas suteikia pilną pagrindą įvertinti jų elgesį kaip klinikinę psichopatiją, begėdystę ir cinizmą. Žeminanti psichiatrinė ekspertizė man buvo paskirta kai pareikalavau pašalinti mano religinius jausmus žeidžiančią katalikiško kulto įstaigą. Galiojantis Teisėjų etikos kodeksas reikalauja jautrumo ir supratingumo, tačiau teisėjai vadovavosi matomai Vilniaus apygardos teismui būdinga katalikiškąja niekšybe – ciniškai išsityčiodami iš mano religinių jausmų, nors aš elgiausi logiškai ir nuosekliai, prašiau vadovautis teise ir visų pirma Konstitucija.

Nutarties klastojimas efektyviai suvaržant mano procesines teises dėl mano neišmanymo ir man paskirto advokato neišmanymo ar prostitutystės pats savaime yra begėdiškas ir ciniškas aktas net ir tokiame nuo seno grobstymais bei korupcija garsėjančiame teisme. Norėčiau pastebėti, kad „Laisvas laikraštis“, kurio numerį bergždžiai prašiau pridėti prie bylos medžiagos, rašo, jog Vilniaus apygardos teisme teisėjais dirba netgi sunkūs psichiniai ligoniai, pavyzdžiui, kaip rašoma, neseniai nusižudžiusi teisėja Gasiulytė.

III dalis. PRAŠYMAI TEISMUI

Dėl viso pikto noriu informuoti teismą, kad esu nepasiturintis, neturiu jokio turto nei pajamų, o dirbti samdomo darbo tokioje neteisės ir niekšybės kloakoje kaip dabartinė Lietuvos valstybė neleidžia mano religija ir įsitikinimai. Todėl didesnės, nei 20 eurų baudos sumokėti negalėčiau.

Prašau teismo pripažinti, kad:

Prisiimdama prokurorės ir teisėjų advokatės vaidmenį, turinti priežasčių manęs asmeniškai nemėgti Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo savo padėtimi teisėjų hierarchijoje ir neteisėtai spaudė prokuratūrą, policiją bei teismą su manimi susidoroti tuo pažeisdama mano teisę į nekaltumo prezumpciją ir teisingą teismą.

Kategoriškai teigdami, kad aš melavau, žeminau teisėjus ir rodžiau nepagarbą teismui, prokuratūra ir policija viso tyrimo eigoje vadovavosi mano kaltumo prezumpcija ir neteisėtai spaudė ekspertę padaryti mane smerkiančią išvadą o taip pat visiškai netyrė akivaizdžių teisėjų nusikaltimų ir neteisėto susidorojimo su manimi bei tyčiojimosi iš manęs faktų.

Apgaudama mane dėl advokato, tardytoja Butkevičienė grubiai pažeidė mano teisę į gynėją ir todėl ikiteisminis tyrimas akivaizdžiai neteisėtas.

Adelė Žalkauskienė yra rašysenos ir autorystės nustatymo ekspertė, taigi neturėjo kompetencijos jai duotai užduočiai atlikti; jos „ekspertizė“ (kabutėse) – akivaizdus politinės prostitucijos aktas vykdant užduotį, suformuluotą kaip įsakymą surasti teisėjų žeminimo „pėdsakus“.

Teismo procesas buvo grubiai neteisėtas, nes, be daugybės smulkių pažeidimų, buvo visiškai ignoruotos mano teisės a) pilnavertiškai dalyvauti procese, b) ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija, c) apklausti kaltinimo liudytojus bei d) apklausti teisme savo liudytojus.

„Nukentėjusioji“ (kabutėse) Jurgita Kolyčienė apklausoje melavo policijai ir mane apšmeižė.

Vilniaus apygardos teismas suklastojo 2018 m. spalio 11 d. nutartį grubiai suvaržydamas mano teises; trys jo teisėjai įvykdė akivaizdų nusikaltimą.

Atsiųsdamas man įsakymą atvykti į stacionarinę ekspertizę, Budrys begėdiškai išsityčiojo iš manęs ir mane pažemino.

Spitrydamasi man iki akis ir verbališkai prie manęs priekabiaudama, Jurgita Kolyčienė mane terorizavo ir seksualiai priekabiavo.

Nušalinime buvo nurodyti faktai ir adekvataus jų vertinimas – taigi nušalinime buvo pateikti faktai ir argumentuota teisėjų ir jų neteisėtų veiksmų kritika.

Jei galima kalbėti apie teismo pažeminimą, tai tą pažeminimą įvykdžiau ne aš, o teisėjai, kurie, eidami savo pareigas, įvykdė akivaizdų nusikaltimą ir išniekino visą eilę teisės aktų.

Teisėjus ne aš pažeminau, o jie patys – sulaužydami savo priesaikas ir šiurkščiai pažemindami savo teisėjų vardus.

Prašau teismo nuspręsti, kad:

Teismą ir teisėjus ne aš pažeminau, o patys teisėjai: Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė ir Ernestas Rimšelis.

Išteisinti mane, nepaisant akivaizdaus Vilniaus apygardos teismo pirmininkės spaudimo susidoroti su manimi, kadangi ne aš įvykdžiau man inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kreiptis į prokuratūrą su rekomendacija pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo pažeminimo minėtaisiais trijų teisėjų veiksmais.

Pripažinti, kad su manimi buvo neteisėtai susidorojama Braždienės įsakymu ir kad man priklauso kompensacija iš Lietuvos valstybės už mano patirtus nuostolius ir nematerialinę žalą.

Giedrius Šarkanas

LR Generaliniam Prokurorui

PRAŠYMAS
2020-03-12
Vilnius

Apklausiama policijoje, ,nukentėjusioji“ Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė tvirtino apie mane, jog aš teisme sakiau, kad „reikia išgriauti koplyčią,“ ir teigiau, kad atsisakau „būti teisiamas šiame teisme.“ Kaip galima nesunkiai išsiaiškinti iš teismo posėdžių garso įrašų, tai yra melas ir šmeižtas.

Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti ar, meluodama policijai ir apšmeiždama mane, ponia Kolyčienė neįvykdė nusikaltimo.

Giedrius Šarkanas

PRIEDAS: Jurgitos Kolyčienės apklausos protokolas

bus tęsiama

Diskusija

21. &lt2020 04 16 18:11:24

<

20. &#602020 04 16 18:02:07

&#60

19. laba2020 04 16 17:59:38

<

18. laba2020 04 16 17:58:40

vakaras

17. laba2020 04 16 17:56:47

<vakaras

16. laba2020 04 16 17:55:55

&#60vakaras

15. laba2020 04 16 17:54:43

vakaras

14. laba2020 04 16 17:52:39

vakara

13. ;„––Algimantas Testas2020 04 16 00:22:27

As zmogus Orkestras

12. a2020 04 16 00:19:55

a

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2020 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Pirmasis įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis