Suaugdama su valdžia, Katalikų bažnyčia tampa grėsme kiekvienam lietuviui, netgi katalikui.
Daugelis lietuvių užmerkia akis prieš augančią religinę diskriminaciją, vis glaudesnį Katalikų bažnyčios suaugimą su korumpuotaisiais Lietuvos politikais, į valstybės milijonus, tekančius į bedugnes jos žynių kišenes.
Dauguma arba apsikrikštijo katalikais, kad atstotų, arba paprasčiausiai nesusiduria su tamsiąja Katalikų bažnyčios puse.
Tačiau netruks ateiti laikas, kai Katalikų bažnyčios viešpatavimas pradės rimtai nuodyti gyvenimą kiekvienam lietuviui, netgi katalikui.
Kol kas daugiausia tenka susidurti su mandagiais, besišypsančiais, užjaučiančiais katalikų šventikais, kalbančiais apie artimo meilę, susitaikymą, atleidimą ir pan. kol kas Katalikų bažnyčia neleidžia į sceną niršiųjų savo žynių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Alfonsas Svarinskas.
Tačiau visą kitą Katalikų bažnyčios pusę jau dabar pamato tie lietuviai, kurie kažkuriuo gyvenimo momentu tampa priklausomais nuo katalikų dvasininkų.
Jei kokį naivų vaikiną (ar merginą) įkalbina tik susituokti bažnyčioje, ir būsimi jaunavedžiai nusprendžia kreiptis į katalikų šventiką, dažnai ir pats meiliausias klebonas patampa pagiežinga furija, nesidrovinčia aprėkti už nestropų religinių ritualų neatlikinėjimą ir nepakankamą žeminimąsi.
Toks elgesys iš pradžių dirbtinė pagarba ir apsimestinės dorybės, o vėliau, valdžioje smurtas, pagieža ir panieka nenusižeminusiems silpniesiems buvo būdingas Katalikų bažnyčiai per daugiau kaip tūkstantmetę jos istoriją.
Ir Lietuvoje katalikai iš pradžių vaidino nuolankius ir dorybingus, o tik atėję į valdžią Jogailos išdavystės dėka, pradėjo griauti lietuviškas šventyklas, kirsti ąžuolynus, tyčiotis iš visų kitų tikėjimų ir juos persekioti.
Neabejotina, kad ir dabar, kuo labiau Katalikų bažnyčia įsitvirtins Lietuvoje, kuo daugiau jos žynių pradės eiti valstybines pareigas, tuo daugiau pamatysime nebeslepiamo tradicinio katalikiškojo pasipūtimo ir piktumo.
Katalikų agresyvumą, nepagarbą kitoms religijoms ir ryžtą primesti kitiems savo vertybes dabar jau visame pasaulyje atvirai kursto dabartinis visų katalikų valdovas Romos popiežius akiplėša Jozefas Racingeris, be jokių skrupulų viešai įžeidinėdamas ne tik islamą, bet ir visus nekatalikiškus krikščioniškus tikėjimus.
Dabar daugelis lietuvių, paskendę darbo televizoriaus rutinoje, tiesiog nepastebi Lietuvoje vis stiprėjančio katalikiškojo fundamentalizmo.
Jei vaikai vadina save katalikais, jiems netenka tiesiogiai susidurti su ne katalikų spaudimu mokykloje. Yra ir tokių vadinamosios tikybos mokytojų, kurie nepristoja prie tėvų su reikalavimais priversti savo vaikus nuolankiai laikytis katalikiškų religinių ritualų.
Į bažnyčias dauguma išsilavinusių lietuvių katalikų iš viso nevaikšto ir todėl patys nemato ten vykdomos politinės agitacijos ir neapykantos kurstymo.
Daugelis nuo tikrojo gyvenimo nutolusių (paskendusių virtualiame pasaulyje) lietuvių šventai įsitikinę, kad Lietuvoje visos religijos lygios. Tai, kas yra visiškai akivaizdi religinė diskriminacija: į valstybę besibraunančią religinę simboliką, katalikų šventikus valstybinėse tarnybose, suvalstybintas katalikiškąsias šventes ir t.t., kaip natūralų dalyką paaiškina ir pateisina Katalikų bažnyčios propagandą profesionaliai skleidžianti gerai apmokama Lietuvos žiniasklaida: televizijos, spauda bei didieji interneto portalai.
Tačiau ateina laikas, kai Katalikų bažnyčia pradeda be jokių skrupulų bruktis į visų lietuvių asmeninį gyvenimą.
Dabar jau nebe retenybė, kad katalikų žyniai, pasitelkę žiniasklaidą, bando blokuoti netgi Europos Sąjungos remiamus projektus (pavyzdžiui, dėl krematoriumo statybos ir galimybės laidoti sudeginant).
Legalūs kontraceptikai Lietuvoje tampa prabanga, kurią galės sau leisti tik turintys daug laiko ir pinigų. Jau svarstoma galimybė uždrausti abortus trumpai tariant, Katalikų bažnyčios organais tampančios politinės partijos ruošiasi paversti Lietuvos valstybę pačių šlykščiausių prietarų primetimo visiems lietuviams įrankiu.
Matomai, dar po kelių metų žyniai juodomis suknelėmis įsakinės kaip, kada ir su kuo miegoti, mylėtis, vesti ir t.t.
Ir tada gali tekti susimąstyti netgi tiems lietuviams, kurie dėl šventos ramybės apsikrikštijo, pakrikštijo vaikus, vadina save katalikais ir tikisi ramiai gyventi savo virtualiame pasaulyje.
1. Žilvinas2018 01 19 12:58:33
Matomai autorius turėjo skaudžios patirties bendraudamas su kunigais. Todėl straipsnis pilnas pagiežos ir nuoskaudų, kurios liejasi per kraštus. Nuoširdžiai užjaučiu ir linkiu dvasinio pagijimo. Čia be ironijos.
Begėdiškais katalikiškais ritualais ir patyčiomis iš lietuvių kapelionai išniekino pačią karinės tarnybos savo tautai ir šaliai idėją, galutinai sudergdami Lietuvos kariuomenę.
Vytautas Didysis idealizuojamas nepaisant akivaizdaus jo antilietuviškumo. Mitas apie Vytauto didybę naudingas dabartiniam režimui, kadangi padeda išlaikyti po padu vis labiau plėšiamą ir naikinamą lietuvių tautą.
Kalėdojimas sena mūsų tautos tradicija. Per daugelį šimtmečių iš lietuvių buvo išvesta nuolankių, nusižeminusių, bailių baudžiauninkų veislė. Klebonai kalėdoja ne šiaip sau, jie žino, ką daro.
Pagal prokuratūrą, Katalikų bažnyčios vardu jėzuitų ir Vilniaus universiteto vykdyti lietuviečių ir protestantų genocidai nėra nusikaltimai. Dėjo prokurorai ant Lietuvos ir lietuvių.
Dėl galimo nepilnamečių įtraukimo girtauti, galimų kanibalizmo elementų bei galimo mažamečių tvirkinimo Katalikų bažnyčios dalinamų komunijų metu kreipiuosi į Vilniaus apygardos teismą.
Akivaizdžiai BK 170 straipsnyje pateiktus nusikaltimų apibrėžimus atitinkančius raginimus žudyti kitaip mąstančius, jaučiančius ir tikinčius teisėja praktiškai vadina tiesomis. Juk tai kruvinojo Jahvės (Dievo) priesakai.
Katalikų bažnyčia giriasi, kad 1991 m. rudenį Vytautas Landsbergis su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi paaukojo Lietuvą mergelei Marijai. Po 20 metų senatis nebeleidžia traukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn.
Jei jau tiriami istoriniai nusikaltimai, Prokuratūra privalo tirti ir 16-18 a. Katalikų bažnyčios ir konkrečiai jėzuitų bei Vilniaus universiteto studentų vykdytus lietuviečių bei protestantų genocidus.
Lietuvos prokuratūra nesugeba iškelti bylų dėl didžiausių nusikaltimų prieš Lietuvą. Užtat uoliai gina Katalikų bažnyčios interesus lyg būtų ne Lietuvos valstybinės valdžios, o jau atkurtosios Inkvizicijos įstaiga.
Katalikų vyskupų konferencija įsitikinusi, kad Baudžiamasis kodeksas jai negalioja. O gal nežino, kad vaikų įtraukimas girtauti Lietuvoje yra nusikaltimas?
Kunigas sąvoka. Kunigas kilnus žmogus, vadas žodis netinkamas vienos religijos šventikams vadinti. Ne kunigas, o šventikas, dvasininkas, žynys.
Daugelis katalikų patys piktinasi Katalikų bažnyčios nusikaltimais. Ką reikėtų daryti, kad Romos katalikų bažnyčia nebegalėtų griauti lietuvių tautos?
Katalikų bažnyčia atnešė į Lietuvą tamsą, pagiežą, neapykantą ir kitų tikėjimų persekiojimą. Šviesiausi lietuviai buvo priverčiami palikti Lietuvą. Persekiodama ne katalikus, Katalikų bažnyčia kiršino, skaldė ir naikino lietuvių tautą.
Lietuvoje dominuojantys katalikai vėl sistemingai diskriminuoja kitus lietuvius, pastoviai juos įžeidinėdami ir žemindami tiek visuomeniniame ir kultūriniame, tiek politiniame lygmenyse.
Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.