Nevaržoma Katalikų bažnyčia – grėsmė kiekvienam lietuviui

Daugelis lietuvių užmerkia akis prieš augančią religinę diskriminaciją, vis glaudesnį Katalikų bažnyčios suaugimą su korumpuotaisiais Lietuvos politikais, į valstybės milijonus, tekančius į bedugnes jos žynių kišenes.

Dauguma arba apsikrikštijo katalikais, „kad atstotų“, arba paprasčiausiai nesusiduria su tamsiąja Katalikų bažnyčios puse.

Tačiau netruks ateiti laikas, kai Katalikų bažnyčios viešpatavimas pradės rimtai nuodyti gyvenimą kiekvienam lietuviui, netgi katalikui.

Katalikų bažnyčia anksčiau ar vėliau parodys savo tikrąjį veidą

Kol kas daugiausia tenka susidurti su mandagiais, besišypsančiais, užjaučiančiais katalikų šventikais, kalbančiais apie artimo meilę, susitaikymą, atleidimą ir pan. – kol kas Katalikų bažnyčia neleidžia į sceną niršiųjų savo žynių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Alfonsas Svarinskas.

Tačiau visą kitą Katalikų bažnyčios pusę jau dabar pamato tie lietuviai, kurie kažkuriuo gyvenimo momentu tampa priklausomais nuo katalikų dvasininkų.

Jei kokį naivų vaikiną (ar merginą) įkalbina „tik susituokti“ bažnyčioje, ir būsimi jaunavedžiai nusprendžia kreiptis į katalikų šventiką, dažnai ir pats meiliausias klebonas patampa pagiežinga furija, nesidrovinčia aprėkti už nestropų religinių ritualų neatlikinėjimą ir nepakankamą žeminimąsi.

Toks elgesys – iš pradžių dirbtinė pagarba ir apsimestinės dorybės, o vėliau, valdžioje – smurtas, pagieža ir panieka nenusižeminusiems silpniesiems – buvo būdingas Katalikų bažnyčiai per daugiau kaip tūkstantmetę jos istoriją.

Ir Lietuvoje katalikai iš pradžių vaidino nuolankius ir dorybingus, o tik atėję į valdžią Jogailos išdavystės dėka, pradėjo griauti lietuviškas šventyklas, kirsti ąžuolynus, tyčiotis iš visų kitų tikėjimų ir juos persekioti.

Neabejotina, kad ir dabar, kuo labiau Katalikų bažnyčia įsitvirtins Lietuvoje, kuo daugiau jos žynių pradės eiti valstybines pareigas, tuo daugiau pamatysime nebeslepiamo tradicinio katalikiškojo pasipūtimo ir piktumo.

Katalikų agresyvumą, nepagarbą kitoms religijoms ir ryžtą primesti kitiems savo vertybes dabar jau visame pasaulyje atvirai kursto dabartinis visų katalikų valdovas – Romos popiežius – akiplėša Jozefas Racingeris, be jokių skrupulų viešai įžeidinėdamas ne tik islamą, bet ir visus nekatalikiškus krikščioniškus tikėjimus.

Lietuviai nemato jiems po nosimi kylančios grėsmės

Dabar daugelis lietuvių, paskendę darbo – televizoriaus rutinoje, tiesiog nepastebi Lietuvoje vis stiprėjančio katalikiškojo fundamentalizmo.

Jei vaikai vadina save katalikais, jiems netenka tiesiogiai susidurti su ne katalikų spaudimu mokykloje. Yra ir tokių vadinamosios „tikybos“ mokytojų, kurie nepristoja prie tėvų su reikalavimais priversti savo vaikus nuolankiai laikytis katalikiškų religinių ritualų.

Į bažnyčias dauguma išsilavinusių lietuvių katalikų iš viso nevaikšto ir todėl patys nemato ten vykdomos politinės agitacijos ir neapykantos kurstymo.

Daugelis nuo tikrojo gyvenimo nutolusių (paskendusių virtualiame pasaulyje) lietuvių šventai įsitikinę, kad Lietuvoje visos religijos lygios. Tai, kas yra visiškai akivaizdi religinė diskriminacija: į valstybę besibraunančią religinę simboliką, katalikų šventikus valstybinėse tarnybose, suvalstybintas katalikiškąsias šventes ir t.t., – kaip natūralų dalyką paaiškina ir pateisina Katalikų bažnyčios propagandą profesionaliai skleidžianti gerai apmokama Lietuvos žiniasklaida: televizijos, spauda bei didieji interneto portalai.

Nevaržomu Katalikų bažnyčios viešpatavimu gali nusivilti ir tie, kurie dabar save vadina katalikais

Tačiau ateina laikas, kai Katalikų bažnyčia pradeda be jokių skrupulų bruktis į visų lietuvių asmeninį gyvenimą.

Dabar jau nebe retenybė, kad katalikų žyniai, pasitelkę žiniasklaidą, bando blokuoti netgi Europos Sąjungos remiamus projektus (pavyzdžiui, dėl krematoriumo statybos ir galimybės laidoti sudeginant).

Legalūs kontraceptikai Lietuvoje tampa prabanga, kurią galės sau leisti tik turintys daug laiko ir pinigų. Jau svarstoma galimybė uždrausti abortus – trumpai tariant, Katalikų bažnyčios organais tampančios politinės partijos ruošiasi paversti Lietuvos valstybę pačių šlykščiausių prietarų primetimo visiems lietuviams įrankiu.

Matomai, dar po kelių metų žyniai juodomis suknelėmis įsakinės kaip, kada ir su kuo miegoti, mylėtis, vesti ir t.t.

Ir tada gali tekti susimąstyti netgi tiems lietuviams, kurie dėl šventos ramybės apsikrikštijo, pakrikštijo vaikus, vadina save katalikais ir tikisi ramiai gyventi savo virtualiame pasaulyje.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas