Rugsëjo 11-oji – tada ir dabar

Nuo 2001 m. rugsëjo 11-osios jau praëjo 10 metø. Puiki proga paþvelgti atgal, prisiminti kaip viskas atrodë tada, teisûs buvome ar klydome.

Mano pirmoji reakcija tik suþinojus, kad lëktuvai rëþësi bokðtus dvynius, buvo maþdaug tokia: „Vaje, jiems tai pavyko!?“

Þinoma, mes jokiu bûdu nesidþiaugëme tais tûkstanèiais konkreèiø aukø, nei jokia atskiro þmogaus (kad ir jankio) mirtimi. Tiesiog buvo smagu, kad pasaulinis superteroristas, pastoviai vagiantis ið viso pasaulio silpniausiøjø, skerdþiantis tûkstanèius taikiø þmoniø visame pasaulyje, pagaliau ir pats gavo á kailá.

Ið principo, emocijos buvo panaðios á tas, kurias patiriame stebëdami „Þvaigþdþiø karus“ ar pan., kai atominëmis bombomis, mirties palydovais, dronais ir pan. niekðybëmis iki dantø apsiginklavusiai imperijai gerai ákreèia grupelë tik savo entuziazmu ginkluotø idealistø.

Buvau ne juokais pasipiktinæs tuo, kaip Nato susidorojo su Jugoslavija, sunaikino iðtisus serbø kaimus, sugriovë ir apiplëðë vienà ið nedaugelio jiems padø laiþyti nepanorusiø valstybiø. Maniau (ir dabar tebemanau), kad kiekvienas save ir savo ðalá gerbiantis serbas svajojo atsilyginti Nato vadeivai uþ nusikaltimus prieð savo tautà.

Dabar, palyginus su jankiø ir Nato þvëriðkumais Irake, Afganistane ar Libijoje, Jugoslavijos bombardavimas atrodo visai nedidelio masto iðdaiga, taèiau tada tai buvo tik pradþia, dar norëjosi tikëti tarptautiniu teisingumu, þmgaus teisiø virðenybe, pagaliau Helsinkio sutarties tæstinumu.

Þinoma, greitai supratau, kad klydau. Taèiau niekaip negalëjau atsikratyti jausmo, kad jankiai gavo tai, kà uþsitarnavo, kad tai buvo kaþkoks maþas blyksnys teisingumo uþ tuos visus nekaltus þmones, kuriuos JAV smogikai iðþudë Korëjoje, Vietname, Grenadoje, Jugoslavijoje ir t.t.

Rugsëjo 11-oji lietuviø per daug nenuliûdino

Tà paèià dienà teko apsilankyti Seimo restorane, kur ávykiai JAV buvo labai gyvai aptarinëjami. Ið pradþiø nustebau iðvydes tyliai besiðnibþdanèias atskiras seimûnø ir pan. kompanijas, taèiau netrukus viskas paaiðkëjo: (bent jau man susidarë toks áspûdis) niekas Seime neliûdëjo dël þuvusiø jankiø.

Þinoma, niekas atvirai nedþiûgavo, taèiau pokalbiø temos buvo daug kà sakanèios: be natûralaus susirûpinimo: „kas bus toliau?“, seimûnai aptarinëjo kà blogo JAV buvo padariusios Lietuvai, kitaip sakant, Seime kybojo (bent man taip pasirodë) atmosfera: „gavo tai, ko nusipelnë“. Konkreèiai tai geriausiai prisimenu kaip kaþkoks seimûnas vël ir vël primininëjo, kad JAV buvo viena paskutiniøjø pripaþinusiø Lietuvos nepriklausomybæ ðaliø.

Ir vëliau nesutikau në vieno lietuvio, kuris bûtø uþjautæs JAV, galbût iðskyrus vienà vienintelæ savo kursiokæ, kuri vos ne atsipraðinëdama teisinosi, kad jai gaila bokðtø dvyniø, kadangi ðiuos buvo maèiusi daugelyje Holivudo filmø ir pripratusi prie jø vos ne kaip prie gimtøjø namø.

Lietuviø (ne oficialiosios vyriausybës) reakcija buvo visiðkai natûrali. Dar ne taip seniai JAV buvo akiplëðiðkai apiplëðusios Lietuvà (praktiðkai pavogdamos didþiàjà dalá biudþeto pajamø, iki tol gautø ið „Maþeikiø Naftos“), dar nebuvome pamirðæ kaip pokario metais jankiø radijas ciniðkai pasiuntë tûkstanèius lietuviø á mirtá, ragindamas prieðintis tarybø valdþiai ir kartu begëdiðkai meluodamas, kad JAV netrukus iðvaduos ið rusø priespaudos.

Þinoma, mes jokiu bûdu nesidþiaugëme tais tûkstanèiais konkreèiø aukø, nei jokia atskiro þmogaus (kad ir jankio) mirtimi. Tiesiog buvo smagu, kad pasaulinis superteroristas, pastoviai vagiantis ið viso pasaulio silpniausiøjø, skerdþiantis tûkstanèius taikiø þmoniø visame pasaulyje, pagaliau ir pats gavo á kailá.

Ið principo, emocijos buvo panaðios á tas, kurias patiriame stebëdami „Þvaigþdþiø karus“ ar pan., kai atominëmis bombomis, mirties palydovais, dronais ir pan. niekðybëmis iki dantø apsiginklavusiai imperijai gerai ákreèia grupelë tik savo entuziazmu ginkluotø idealistø.

Juk tada, kaip ir dabar, buvo akivaizdu, kad vis stiprëjantá JAV ir Nato siautëjimà gali sustabdyti tik baimë susilaukti atkirèio.

Kad ir kaip beviltiðka viskas atrodytø, norisi tikëti, kad ir patys galingiausi niekðai anksèiau ar vëliau gaus ko nusipelnë, jei ne nuo mûsø paèiø, tai nors nuo dievø rankos.

Taèiau dabar, po 10 metø, akivaizdu, kad svarbiausia tada buvo visai ne teisingumas. Viskas buvo daug daug rimèiau.

Muhamedas Ata ir nesvajojo apie tokià savo atakos sëkmæ

Ginklo broliai

Kas galëjo pagalvoti, kad labiausiai prie kovos uþ Muhamedo Atos idealus prisidës bûtent Buðas Jaunesnysis?

Tada mes niekaip negalëjome tinkamai ávertinti fakto, kad JAV prezidentu buvo Buðas Jaunesnysis, taèiau bûtent jis atsitiktiná keliø dþihadistø iðpuolá pavertë pasaulinio masto islamo pergale prieð krikðèionybæ.

Buðo reakcija á Rugsëjo 11-àjà pranoko visus radikaliøjø musulmonø lûkesèius. Siekdamas pasinaudoti patogia dingstimi ir „legaliai“ pavogti musulmonø naftà, jis pradëjo net du karus vienu metu, iðþudë daugiau kaip milijonà musumonø, sugriovë iki pamatø dvi valstybes (dabar dar galime pridëti ir Libijà).

Kitaip sakant, jis visiðkai sukompromitavo JAV, Nato ir bendrai vadinamuosius Vakarus. Iki tol Nato ðalys gana sëkmingai vaidindavo demokratijos ir þmogaus teisiø gynëjus. Dabar, kai plëðdamos Irakà, Afganistanà bei Libijà, jos ávykdë ðitiek nusikaltimø, net ir bukiausiam lengvatikiui akivaizdu, kad visos tos vieðos sapalionës apie „vakarietiðkas vertybes“ tëra nieko verti paistalai, tuðèiaviduris pretekstas uþpulti silpnesnæ ðalá ir jà apiplëðti.

Muhamedas Ata ar jo virðininkai pasirodë labai áþvalgiais strategais, suduodami smûgá kai JAV prezidentu ir JK ministru pirmininku buvo du neeiliniai savimylos idiotai, nesugebëjæ ásivaizduoti ir suprasti, kokias pasekmes turës jø plëðiamieji karai ne tik jø ðaliø, bet ir visø Vakarø ateièiai.

Dabartinë Vakarø krizë - Muhamedo Atos ir Buðo Jaunesniojo bendros kovos pasiekimas

Apie tai nepopuliaru kalbëti, taèiau bûtent Rugsëjo 11-àjà buvo sukelta dar ir dabar galutinai nepasibaigusi ekonomikos krizë.

Atos ataka davë Buðui dingstá pradëti naftos grobiamuosius karus. Pastarieji parodë pasauliui tikruosius JAV ir jø padlaiþiø veidus.

Visas pasaulis pasiðlykðtëjo Nato ir, nors beveik niekas be Hugo Èaveso to atvirai nedemonstruoja, þmonës tiesiog nebeperka jankiðkø, britiðkø ir kitokiø „vakarietiðkø“ prekiø ar bent jau perka maþiau, nei anksèiau.

Ið kitos pusës, siekdamas kuo didesnio finansavimo savo karams, Buðas ne tik kad nebandë sulaikyti nekilnojamo turto burbulo pûtimosi, bet netgi já visaip skatino bandydamas bet kokia kaina susirinkti kuo didesná biudþetà dar savo prezidentavimo metu. Taigi faktiðkai galima teigti, jog bûtent Muhamedo Atos ataka 2001 m. iðprovokavo 2008 m. bankø krizæ.

Kartu su paklausos savo prekëms maþëjimu, JAV ir kitos Nato ðalys atsidûrë labai sudëtingoje ekonominëje situacijoje, ir dar labai neaiðku kuo viskas baigsis.

Nëra neámanoma, kad dabartinë pasaulio finansinë sistema, o kartu - ir visa nuosavybës ir ekonominiø santykiø sistema, su kurios pagalba JAV ir jos satelitai „legaliai“ plëðia Afrikos, arabø ir pan. ðalis, þlugs. Jei taip atsitiks, tai visø pirma bus Muhamedo Atos ir Buðo Jaunesniojo nuopelnas.

Mes irgi turime ko pasimokyti

Manau, kad mûsø tautai reikia atkreipti dëmesá á dar vienà, taip pat retai akcentuojamà Rugsëjo 11-osios aspektà. Paskutiniai 10 metø uþtikrintai parodë kaip menkai JAV vertina ne tik uþsienieèiø interesus, bet ir gyvybes.

Uþtenka palyginti milijonines kompensacijas Rugsëjo 11-osios aukø giminaièiams su tais graðiais, kurie mokami jankiø aukø giminëms. Uþtenka palyginti bausmes þudikams jankiams su bausmëmis jankiø þudikams.

Man tai didþiausià pasiðlykðtëjimà kelia visos tos iðkilmingos Rugsëjo 11-osios minëjimo ceremonijos.

Jankiai 3 tûkstanèiø savo tautieèiø þûtá pristato kaip pasaulinio masto tragedijà ir gedi panaðiai kaip rusai dël 2 Pasaulinio karo ar þydai dël Holokausto aukø. Taèiau vien tik Irake jie nuþudë daugiau kaip milijonà. Palyginus su tokius skaièiumi, Rugsëjo 11-osios aukos – eilinë istorinë smulkmena.

Nëra prasmës lásti á uþpakalá valstybei, kuri per visà savo istorijà nëra paaukojusi savo interesø kitø labui, kurios vienintelë ideologija yra pragmatizmas – daryti tik tai, kas jai naudinga. JAV gal ir malonu turëti tokià maþytæ subinlaiþæ kaip Lietuva, taèiau mes neturime naftos ar kitø resursø, kuriuos pasisavinti norëdamos JAV galëtø nuspræsti mus ginti.

400 musulmonø uþ kiekvienà þuvusá janká – tai kur kas blogiau, nei nacizmas. Net Hitleris, net kai labai supykdavo, grasindavo uþmuðti dvideðimt, gal kartais ðimtà prieðø uþ kiekvienà þuvusá vokietá. O JAV netgi nepripaþásta, kad musulmonai yra jø prieðai.

Toks keliø tûkstanèiø þûties sureikðminimas valstybës mastu (að neturiu omeny natûralaus artimøjø skausmo) nedviprasmiðkai parodo daugumos jankiø poþiûrá á nejankiø gyvybës kainà, be kita ko ir á lietuviø gyvybës kainà.

Akivaizdu, kad jei Lietuvà kas nors uþpuls: Rusija, Lenkija ar dar kas nors, jankiai dël mûsø gyvybiø nerizikuos savo gyvybëmis ir në pirðto nepajudins mums apginti (geriausiu atveju paskelbs kokià deklaracijà, panaðiai kaip gynë Gruzijà nuo Rusijos). Tiesiog jankiams (bent jau tiems, kurie valdþioje) nusispjaut ant tokiø ðaliø kaip Lietuva. Ákalbinti JAV mus ginti bûtø galima nebent susprogdinant jø ambasadà su visais darbuotojais ir suverèiant kaltæ uþpuolikams.

Todël nëra jokios prasmës dabar laiþyti JAV padus (Dalia Grybauskaitë, panaðu, tai puikiai supranta), siøsti kariø dalyvauti kruvinuose Nato nusikaltimuose, leisti CÞV ir pan. ástaigoms kontroliuoti Lietuvos specialiàsias tarnybas.

Nëra prasmës lásti á uþpakalá valstybei, kuri per visà savo istorijà nëra paaukojusi savo interesø kitø labui, kurios vienintelë ideologija yra pragmatizmas – daryti tik tai, kas jai naudinga. JAV gal ir malonu turëti tokià maþytæ subinlaiþæ kaip Lietuva, taèiau mes neturime naftos ar kitø resursø, kuriuos pasisavinti norëdamos JAV galëtø nuspræsti mus ginti.

Þinoma, Vyriausybei privalu pareikðti JAV oficialià uþuojautà ir atlikti kitus uodegos pabrukimo ritualus, taèiau bûtent Rugsëjo 11-osios pamokos – geriausias árodymas, kad á ðá uþpakalá lásti tikrai neapsimoka.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas