.

Ar galime pasikliauti Vyriausybe?

Kas turi rūpintis lietuvių kalbos išsaugojimu ir puoselėjimu? Pagal Lietuvos Konstituciją, įstatymus, o ir paprasčiausią sveiką protą, tai turėtų daryti valstybės valdžios institucijos, ir visų pirma – Lietuvos Vyriausybė.

Tačiau pažiūrėjus, kuo valstybės valdžia užsiėmė per paskutinius trejus metus, nelieka mažiausios abejonės, kad Vyriausybė labiausiai palaiko ne lietuvių, o anglų kalbą. Jau ko verta vien didžiausiųjų partijų deklaracija dėl anglų kalbos puoselėjimo Lietuvoje!

Kiekvienam, kuris save laiko lietuviu, šiurpą kelia ir sprendimas vesrsti rašyti mokslo darbus standartus atitinkančiomis užsienio kalbomis. Vyriausybės ryžtas įstatymiškai įtvirtinti lietuvių kalbos kaip antrarūšės kalbos statusą Lietuvos moksle yra ypač pavojingas, kadangi mokslo bendruomenių nutautėjimas jau yra tapęs rimta problema nemažoje dalyje Vakarų Europos valstybių.

Tautinis patriotizmas politikui yra greičiau kliūtis nei privalumas, žinoma, jei jis nėra lenkas ar rusas

Akivaizdu, kad valdžios požiūris į mūsų kalbą yra bendros politinės padėties rezultatas. Lietuvos Konstitucija kuo toliau – tuo mažiau daro įtakos Seimo ir Vyriausybės veiklai. Lietuvos, kaip vienos labiausiai korumpuotų pasaulio šalių ir korumpuočiausios 2004 m. Europos valstybės, politikams svarbiausia – prisikaupti kuo daugiau pinigų artėjančiams rinkimams. Dauguma jų įsitraukia į tas politikos sritis, kur už naujai priimtus užsakovų reikalavimus atitinkančius įstatymus bei nutarimus galima gauti didžiausius asmeninius atlyginimus. Tuo tarpu už įstatymą, skirtą apsaugoti lietuvių kalbai ar kultūrai, nėra ko tikėtis apčiuopiamos asmeninės naudos. (Ko gero todėl Lietuvių kalbos komisija vis labiau panašėja į popierinį formalumą.)

Didelį vaidmenį vaidina ir tai, kokie žmonės užima vadovaujančius postus. Metai, praėję po nepriklausomybės atgavimo, parodė, kad politiko karjerą Lietuvoje apsprendžia sugebėjimas sutarti su žiniasklaidos savininkais bei specialiųjų tarnybų vadovais, tuo tarpu tautinis patriotizmas politikui yra greičiau kliūtis nei privalumas, žinoma, jei jis nėra lenkas ar rusas.

Kitas svarbus aspektas yra bendras požiūris į tautiškumą. Lietuvos Vyriausybei palaikant begėdišką lietuvių žeminimą iš Izraelio pusės, atsirado tradicija sieti bet kokias tautinės savimonės apraiškas su atsilikimu, primityvumu, o kartais – netgi su fašizmu. Svarbų vaidmenį čia vaidina žodis nacionalizmas.

Daugumai tautiečių nusvyra rankos jau vien išgirdus žodį nacionalizmas.

Kartas nuo karto, augant politinei įtampai ar lietuvių pasipiktinimui vienu ar kitu Vyriausybės sprendimu, žiniasklaidoje sparčiai padaugėja agresyviai nusiteikusių komentuotojų, į šuns dienas dedančių lietuviškąjį nacionalizmą. Paprastai tai būna nežinia iš kur atsiradę ir nežinia kam iš tikrųjų dirbantys veikėjai, kartais baigę mokslus neaiškiose JAV mokslo įstaigose, todėl niekas nesiryžta jiems paprieštarauti.

Daugumai tautiečių nusvyra rankos jau vien išgirdus žodį nacionalizmas, tačiau tai tik rodo jų neišprusimą. Šis žodis gali būti vartojamas ne tik kaip tautiškumo ar tautos noro turėti savo valstybę sinonimas, kuris tik skamba panašiai kaip nacionalsocializmas ar nacizmas.

Nacionalizmas kartais gali būti vartojamas ir specialia reikšme, įvardinant vienos ar kelių tautų išaukštinimą tuo pačiu nuvertinant kitas, kaip žydų nacionalizmas Senajame Testamente ar vokiečių – Hitlerio valdymo metu. Kovotojai prieš lietuviškąjį nacionalizmą paprastai kalba apie tautiškumo apraiškas, tačiau vertina jį kaip moziškąjį žydų ar hitleriškąjį vokiečių nacionalizmą. Deja, Lietuvoje nėra įprasta demaskuoti netgi tokią primityvią demagogiją.

Ne išimtis yra ir politikai. Didžioji Lietuvos politikų dauguma neturi adekvataus išsilavinimo, o ribotas intelektas neleidžia jiems mąstyti savarankiškai. Todėl netgi neabejingieji lietuviškumui dažnai nesiryžta rimčiau kelti tautinės kultūros klausimų, naiviai, tačiau pagrįstai bijodami būti apšaukti nacionalistais. (Gerai, kad anksčiau į kaltinimus nacionalizmu nebuvo taip liguistai reaguojama, nes kitu atveju Sąjūdis – viena iš visų laikų nacionalistiškiausių masinių Lietuvos organizacijų – būtų gėdingai išsiskirstęs jau 1988 m.)

Dėl visų šių priežasčių nėra ko tikėtis, kad artimoje ateityje Vyriausybė pakeis savo poziciją ir skirs daugiau dėmesio ir pagarbos lietuvių kalbai bei kultūrai. Tam reikėtų pertvarkyti didžiąją dalį oficialiosios ideologijos bei reformuoti švietimo ir kultūros politiką, kuri dabar, deja, yra orientuota į lietuviškojo nacionalizmo pakeitimą lietuviškuoju nepilnavertiškumo kompleksunuoroda

Darant kažką lietuvybės vardan, politikams reikėtų skirti pastangų ir laiko negaunant jokių papildomų asmeninių pajamų. Todėl mažai vilties paveikti valdžią demokratinėmis politinėmis priemonėmis.

Žinoma, galima organizuoti demonstracijas, protesto akcijas ir pan., tačiau vargu ar tai duotų apčiuopiamų rezultatų. Paveikti vyriausybę jau ne kartą bandę įvairios tautinės organizacijos ir partijos, netgi buvo suorganizuota speciali mokslinė konferencija, įsteigtas pastovus forumas. Nepaisant viso to, Lietuvos valdžia ir toliau seka Irako okupacijos metu ypač sustiprėjusia JAV ir kitų demokratinių vyriausybių nuostata ignoruoti visuomenės nuomonę, jei ši nesutampa su partijų interesais.

Būtų gerai pakeisti nors savivaldybių, ypač Vilniaus ir Klaipėdos, pozicijas. Deja, būtent savivaldybių lygmenyje yra sudaromos sutartys su dosniausiai mokančiomis užsienio kompanijomis – vargu ar iš meilės Lietuvai merai ar savivaldybių deputatai rizikuos savo asmeniniais procentais.

Išsaugoti savo kalbą ir kultūrą galime tik mes patys

Nepanašu, kad dabartinė padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu. Todėl, norėdami išsaugoti ir puoselėti lietuvių kalbą, turime ieškoti alternatyvų politikai. Apginti savo kalbą ir kultūrą galime tik mes patys. Ir visai nebūtina kurti partijų, rašyti peticijų, dalyvauti demonstracijose ar mitinguose. Juk galime padaryti labai daug, labai mažai ar netgi visiškai nieko neaukodami. TOLIAU

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
Pirmoji Lietuviais.lt versija – 2004 m.
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai