.

Kaip mes galime padėti savo gimtajai kalbai?

Reikia pasiekti, kad: 1) neapsimokėtų transliuoti, skelbti reklamą bei vadinti tiek savo įmones, tiek konkrečias prekes ir paslaugas kitokia kalba nei lietuvių ir 2) naudoti lietuvių kalbą visose gyvenimo srityse būtų ekonomiškai naudinga

Pagrindinis verslininkų ir žurnalistų tikslas yra kuo daugiau uždirbti. Todėl reikia padaryti, kad Lietuvoje lietuvių kalbos vartojimas taptų pelningu. Reikia pasiekti, kad 1) neapsimokėtų transliuoti, skelbti reklamą ir vadinti tiek savo įmones, tiek konkrečias prekes bei paslaugas kitokia kalba, nei lietuvių, ir 2) naudoti lietuvių kalbą visose gyvenimo srityse būtų ekonomiškai naudinga.

Paprasčiausiai tai galėtų padaryti Vyriausybė, įvesdama baudas už nelietuviškus žodžius ar tiesiog įsakydama naudoti tik lietuvių kalbą. Tačiau, kaip jau buvo pastebėta anksčiau nuoroda, politikai yra linkę palaikyti būtent anglų kalbą, o ginti lietuvių kalbą ar kultūrą jiems tiesiog asmeniškai neapsimoka.

Todėl priversti gerbti mūsų kalbą galime tik mes patys: 1) palaikydami tuos, kurie stengiasi likti ištikimi lietuvių kalbai, netgi nepaisydami galimų nuostolių ir 2) ignoruodami tuos, kurie jos negerbia. Netgi nereikia drastiškų priemonių.

Žinoma, galima pirkti vien lietuviškai pipavidalintas prekes, rinktis tik lietuviškai pavadintus parduotuves, barus, restoranus, kino teatrus ir viešbučius. Galima kategoriškai boikotuoti lietuvių kalbos negerbiantiems verslininkams priklausančias prekybines, laisvalaikio organizavimo, muzikines ir kitas įstaigas. Tačiau tikslui pasiekti užtektų, jei pagarba mūsų kalbai taptų nors pačiu mažiausiu kriterijumi renkantis prekes ir paslaugas. Net jeigu dauguma lietuvių pradėtų kreipti dėmesį į pagarbą kalbai vien tik rinkdamiesi tarp kitais atžvilgiais(kaina ir kokybe) panašių produktų, esant dabartinei intensyviai konkurencijai, lietuvių kalba suteiktų prekėms ir paslaugoms esminį pranašumą.

Renkantis pagal pagarbą kalbai, galima sutaupyti laiko ir nervų

Tuo tarpu pirkėjams tai nesudarytų jokių sunkumų. Prekės pavadinimas bei aprašymas, įstaigos pavadinimas visada būna pačioje matomiausioje vietoje, jų nustatymas nereikalauja papildomų pastangų. Netgi atvirkščiai – renkantis pagal pagarbą kalbai, galima sutaupyti laiko ir nervų. Juk labai dažnai tenka rinktis iš kelių ar net kelių dešimčių prekių, paslaugų, barų, kino teatrų, radijo ar televizijos laidų. Kartais jos atrodo tokios panašios, kad nori nenori tenka spėlioti, o vėliau – dar ir gerai pasinervinti: ar tik nebūsiu apsirikęs?. Jei rinksimės gerbiančių mūsų kalbą verslininkų siūlomus produktus, tokių problemų smarkiai sumažės, ir kartu prisidėsime prie gimtosios kalbos išsaugojimo.

Pagarbos kalbai nereikėtų sieti su tarptautinių korporacijų prekiniais ženklais ir ypa蠖 akronimais. Nors ir juos nėra sunku sulietuvinti, tai neturėtų didelės prasmės.

Kalba taip pat neturi būti tapatinama su prekės kilmės valstybe. Didelė dalis į Lietuvos ekonomiką investuojančių užsieniečių yra pratę gerbti kiekvienos valstybės savitą kultūrą ir kalbą. Dažnam iš jų netgi į galvą nešauna Lietuvoje realizuojamą produkciją vadinti ar reklamuoti kitokia nei lietuvių kalba.

Mes galime padaryti pagarbą lietuvių kalbai būtina sėkmingo verslo sąlyga.

Tuo tarpu ir tarp mūsų tautiečių netrūksta tokių, kuriems gimtoji kalba yra tik nemaloni kliūtis siekiant didesnio pelno. Požiūrį nulemia visai ne tautybė, o pagarba žmogui, tad rinkdamiesi pagal pagarbą lietuvių kalbai – tiesiog suteiktume pirmenybę labiau mus gerbiantiems gamintojams.

Mes galime padaryti pagarbą lietuvių kalbai būtina sėkmingo verslo sąlyga. Kai tik tai pavyks, anglų kalbos vartojimas versle taps nuostolingu Lietuvoje, ir gamintojams bei prekybininkams apsimokės investuoti į savo prekių bei paslaugų sulietuvinimą. O priversdami gerbti lietuvių kalbą, priversime gerbti ir pačią Lietuvą, lietuviškumą, taigi – ir mus pačius. TOLIAU

Algirdas  2017-05-06 03:59:16

Caippe liaudėiss sacco: „Ėsse diddello rasseto ėssėio ėsse crasseto“. Passtebėau cadde kuo „kietessnė“ taoutosse rasseiba, tuo tha salleis sūccella didėssnei sussidommėimaa nea tikk tourisstou ėrre investittoriou tarppe, bette ėrre yvaissedeis vissae kittas liecca.

Algirdas  2017-05-06 03:56:54

Caėppe leaudėiss sacco: „Ėsse díddello rasseto ėssėio ėsse crasseto“. Passtebėau cadde uo „uietessnė“ taoutosse rasseiba, tuo tha salleis sūccell deidėssnei sussidommėimaa nea tiue tourisstou ėrre investittoriou tarppe, bette ėrre yvaissedeis vissae uittas liecca.

Algirdas  2017-05-06 03:53:29

Cappe leáudeiss sácco: „sse díddello rásseto essio sse crásseto“.

Algirdas  2017-05-06 03:52:03

Forumas turetu buti lietuviskai rasomas kaip SĄVIETĖ.

senelis  2016-06-07 13:10:33

tuo metu, kai lansbergis klyke, apie lietuvos rusinima, ant parduotuviu tik po lietuvisk0 pavadinimo, mazosiomis raidemis buvo rasomas rusiskas, o dabar tiktai primatu kalba lietuviskai neberasoma net ka reiskia nei,,forum“„ nei,,palace“„, gal tai prostitucijos istaiga, is kur lietuviui zinoti.

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
Pirmoji Lietuviais.lt versija – 2004 m.
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai