.

Kas gresia lietuvių kalbai?

Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, muziejuose bus išsaugoti rašytiniai lietuvių kalbos ir kultūros paminklai. Pagaliau išliks pats Lietuvos, kaip istorinės teritorijos, pavadinimas, lietuviški vietovardžiai...

Lietuvių kalba turi milžinišką raiškos potencialą, ir savų lietuviškų žodžių stoka tik parodo mūsų (ar kalbininkų) nenorą ar tingėjimą ją puoselėti.

Turbūt kiekvienam yra tekę atsidurti situacijoje, kai neįmanoma surasti lietuviško atitikmens kokiam nors kitos kalbos žodžiui. Kartais, praleidus ilgesnį laiką už Lietuvos ribų, būna dar blogiau: nori žodžiais išreikšti kokią nors mintį, žinai, kaip tai pasakyti angliškai, prancūziškai, rusiškai ar dar kaip nors, o lietuviškai nepavyksta.

Tokiose situacijose gelbsti skoliniai iš kitų kalbų, kuriuos pas mus yra įprasta švelninančiai vadinti tarptautiniais žodžiais – sulietuvintos lotynų, graikų ar populiariausių gyvųjų kalbų žodžių formos. Kai kas tai mėgina aiškinti kaip prigimtinio lietuvių kalbos skurdumo įrodymą, tačiau akivaizdu, kad tokie teiginiai yra visiška nesąmonė. Lietuvių kalba turi milžinišką raiškos potencialą, ir savų lietuviškų žodžių stoka tik parodo mūsų (ar kalbininkų) nenorą ar tingėjimą ją puoselėti.

Kuo toliau, tuo darosi sunkiau išvengti spartaus tarptautinių žodžių daugėjimo, nes veržliai besivystantys taikomieji mokslai, kiekvieną dieną besikeičiančios technologijos vis sparčiau gamina naujus terminus. Dėl Interneto plėtros naujos sąvokos plinta žaibiškai, todėl net ir labiausiai savo kalbas puoselėjančioms tautoms kartais tenka susitaikyti su nesiliaujančiu kitų kalbų žodžių skverbimusi.

Susitaikyti galima dvejopai. Lengviausia yra numoti ranka: tegu sau skverbiasi, o kartu ir anglų kalbą pramoksime – toks požiūris yra tapęs norma Rusijoje.

Tačiau yra galimas ir kitas požiūris: jei atkreipsime dėmesį į savo kalbos patriotų (prancūzų ar suomių) patirtį, tai pamatysime, kad jie iš visų jėgų mėgina apriboti svetimos kilmės žodžių skverbimąsi į savo kalbą, stengdamiesi sukurti naujas, savas žodines išraiškas bent jau didžiajai daugumai naujai atsirandančių terminų.

Ko gero greitu laiku norint susikalbėti rusiškai, reikės mokėti dar ir anglų kalbą. Tuo tarpu tiek prancūzų, tiek suomių kalbos prisitaiko prie besikeičiančios technologinės bei komunikacinės aplinkos ir išlieka pilnavertėmis bendravimo, verslo, mokslo bei kūrybos priemonėmis, kartu neprarasdamos savo tapatybės ir originalumo.

Lietuvių kalba dabar stovi pusiaukelėje tarp Rusijos ir Prancūzijos, ir kur pasuksime, priklauso tik nuo mūsų pačių.

Neturėdami politinės nepriklausomybės, lietuviai ilgai neturėjo sąlygų efektyviai vystyti savo kalbą; todėl didelę dalį Naujaisiais laikais, ir netgi& 20 amžiuje atsiradusių kasdieninio vartojimo daiktų, jau nekalbant apie abstrakčias sąvokas, lietuviškai įvardiname iš kitų kalbų pasiskolintų žodžių pagalba.

Tuo tarpu, kaip rodo daugelio Vakarų Europos tautų patirtis, beveik visada galima išsiversti su savo kalba (televizorius vokiškai – Fernseher, telefonas suomiškai – puhelin, kompiuteris prancūziškai ordinateur ir t.t.).

Tarptautinių žodžių gausumo nereikia dramatizuoti. Tai pasekmė sistemingo lietuvių kalbos ignoravimo, menkinimo, o kartais – ir atviro persekiojimo. Iki 19 amžiaus vidurio tai darė Katalikų bažnyčia, vėliau – ir carinė Rusija. Skolinių gausa kelią nerimą tuo, kad rodo, jog nesame išsiugdę savo kalbos puoselėjimo tradicijų.

Trumpai tariant, mes nesame įpratę kurti lietuviškų konstrukcijų naujai atsirandančioms sąvokoms. Vos tik atsiradus naujam žodžiui (paprastai – angliškam) dauguma lietuvių tuojau pat sulietuvina jo originalią fonetinę formą pridėdami lietuvišką galūnꠖ ir daugiau nebesuka sau galvos.

Įmantriai skambantys anglizmai išstumia netgi tradicinius, visuotinai vartojamus lietuviškus žodžius

Failas, lizingas, mikseris ir šimtai panašių angliškų žodžių yra taip tvirtai įsitvirtinę lietuvių sąmonėje, kad neretai bandymai juos pakeisti lietuviškais analogais sukelia nuoširdų eilinių žmonių ir ypač profesionalų pasipiktinimą. Jiems tiesiog patogiau vartoti sulietuvintus angliškus žodžius (anglizmus). Pastarieji paprastai yra trumpesni už lietuviškuosius ir ko gero mielesni prie angliškų dainų pripratusiai ausiai.

Čia slypi didelė grėsmė. Įmantriai skambantys anglizmai išstumia netgi tradicinius, visuotinai vartojamus lietuviškus žodžius. Tokie barbarizmai, kaip printeris, plėjeris ar monitorius jau seniai įsitvirtino kasdieninėje kalboje, o paskutiniu metu jų atsiranda vis daugiau ir daugiau.

Tačiau tai, kad reikšminius lietuviškus žodžius išstumia vienokie ar kitokie izmai, nėra didžiausias pavojus. Skoliniai gali užteršti kalbą, tačiau jie negriauna morfologinės bei sintaksinės kalbos struktūrų, kurios didžiąja dalimi apsprendžia lietuvių kalbos tapatybę.

Deja, Lietuvoje jau įsitvirtina tradicija vartoti užsienio kalbų žodžius ar netgi frazes jų nesulietuvinant, t.y. nepridedant lietuviškų galūnių. Prasidėjo viskas turbūt nuo užsieniečių vardų bei pavardžių, kuriuos tapo įprasta rašyti originalo kalba. Po to sekė užsienio kompanijų bei jų gaminamų prekių pavadinimai. O paskutiniu metu matome, kaip į mūsų kalbą braunasi ne tik anglų kalbos leksika (žodžiai), bet ir ortografija (rašyba), fonetika (tarimas), o kartais – netgi sintaksė (žodžių jungimas bei sakinių konstravimas). Kitaip sakant, ne tik atskiri žodžiai, bet ir ištisos frazės ar net sakiniai rašomi ir netgi tariami angliškai.

Kol kas angliškos konstrukcijos dar nėra dažnos kasdieninėje kalboje, (išskyrus fuck, bullshit ir pan.), tačiau jos jau įsitvirtino komercinėje reklamoje. Panašu, kad greitu metu, Lietuvos vyriausybei palaikant, tokie net tarybiniais laikais sunkai įsivaizduojami vandalizmai, kaip Forum Palace, European hit radio ar Coca-Cola Plaza, gali liautis rėžti lietuvio akį ir ausį, tapdami nuobodžia kasdienybe.

Pagaliau didžiausia grėsmė Lietuvoje dar nėra iki galo suvokta. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad augant globalizacijos lygiui, anglų kalba išstumia nacionalines kalbas iš ištisų gyvenimo, ir ypač mokslo, sričių.

Jau dabar galima pastebėti, kaip mažėja lietuvių kalbos muzikos versle, kur daugelyje radijo ir televizijos laidų lietuviškiausiais tampa tokie žodžiai, kaip topas, hitas, singlas ar remiksas.

Norėdami pasiekti bent kokių teigiamų rezultatų, kalbininkai turėtų labiau tirti įvairias visuomenės grupes ir orientuotis į žmonių poreikius.

Nerimą kelia ir kalbos plėtrą prižiūrinčių institucijų bei filologų veikla. Tarybiniais laikais buvo įprasta kovoti prieš kalbos rusifikavimą, ir profesionalūs kalbininkai taip įprato demaskuoti lietuvių vartojamus slavizmus, kad paprasčiausias lietuvių per amžius vartotos gramatinės konstrukcijos panašumas į rusų ar lenkų naudojamus analogus tapo pakankama priežastimi apšaukti ją nelietuviška ir nevartotina.

Kalbininkų perlenkimai kovojant dėl kalbos grynumo sąlygojo neigiamą nemažos dalies lietuvių požiūrį į pačias kalbos priežiūros institucijas. Dar ir dabar kai kurie filologai tęsia idėjinę kovą su slavizmais, tačiau išnykus rusifikacijos grėsmei – tai tiktai stiprina nepalankų požiūrį į pačius filologus.

Tuo tarpu iš tikrųjų vangiai yra kuriami lietuviški žodžiai įvardinti naujai atsirandantiems terminams. Lietuviški naujadarai sukuriami per vėlai, angliškiems žodžiams jau įsitvirtinus kasdieninėje kalboje, ir labai silpnai populiarinami. Kalbos plėtros veikla yra prastai koordinuojama, todėl kartais atsiranda dviprasmybių, kurios piktina net ir neabejingus kalbai žmones.

Failas – byla – rinkmena, – geriausias koordinacijos stygiaus pavyzdys. Kartais susidaro įspūdis, kad, kurdami naujus žodžius pagal jiems vieniems težinomas nuo gyvenimo nutolusias formules, kalbininkai nelabai domisi, kaip lietuviai iš tikrųjų šneka, kadangi bandoma pakeisti žodžius, kurie daugumos lietuvių jau yra suvokiami kaip lietuviški ar lietuviškais tapę tarptautiniai žodžiai.

Nuo tautos ir jos gyvenimo nutolusių kalbininkų išsidirbinėjimai tik provokuoja žmonių priešiškumą, ir ko gero būtent dėl to, vos tik prakalbus apie pareigą puoselėti gimtąją kalbą, nemažai lietuvių užima priešišką poziciją. Tai ne mano reikalas, kalbos išsaugojimu turi užsiimti specialistai, kurie tiesą sakant nieko daugiau ir neveikia, tik bruka mums visokius gremėzdiškai skambančius naujadarus, kuriuos jie patys ir tevartoja....

Be abejonės, kalbininkai (bent jau jų dauguma) yra vedami gerų ketinimų, tačiau jie renkasi neteisingą strategiją mėgindami priversti žmones kalbėti ar net mąstyti filologiškai. Lietuvoje įsitvirtinęs agresyvus kalbos norminimas galėjo būti pateisintas kova su rusifikavimu tarybiniais laikais, tačiau dabar jis vis labiau panašėja į ciniško tarmių naikinimo ir kalbos skurdinimo politiką.

Norėdami pasiekti bent kokių teigiamų rezultatų, kalbininkai turėtų labiau tirti įvairias visuomenės grupes ir orientuotis į žmonių poreikius, kurti lietuviškus atitikmenis naujai atsirandantiems žodžiams bei operatyviai ieškoti lietuviškų alternatyvų, vos tik anglizmams pradėjus brautis į žiniasklaidą ar kasdieninę kalbą. Kalbininkai turi žiūrėti ne į praeitį, o į ateitį, kitaip kalbos priežiūros institucijos gali tapti tuščiu pasiteisinimu, kad kažkas yra daroma, apgaulingai atitraukiančiu visuomenės dėmesį nuo bręstančių problemų.

Blogiausiu atveju lietuvių kalba gali būti išstumta iš viešojo valstybės gyvenimo, realiai tapdama antraeile kalba Lietuvoje, panašiai kaip škotų, airių, baskų ar baltarusių kalbos.

Apibendrinant reikėtų dar kartą pabrėžti, kad pagal išsivystymo lygį daugelis užsienio kalbų, o ypa蠖 anglų kalba, jau yra gerokai aplenkusios lietuvių kalbą. Anglų kalba dominuoja garso bei vaizdo industrijoje, kas didina jos skambesio patrauklumą. Angliški žodžiai dažnai paprastesni ištarti už savo lietuviškus analogus.

Vartoti skolinius yra tikrai patogu ir praktiška, tačiau nereikia užmiršti, kad su kiekvienu perimtu anglišku žodžiu mes skurdiname lietuvių kalbą. O kuo labiau kalba skurdinama, kuo labiau ji atsilieka nuo gyvenimo, tuo sunkiau prisivyti kitas kalbas.

Todėl, jei nepakeisime savo požiūrio į kalbą, anglizmų kiekis didės geometrine progresija. Blogiausiu atveju lietuvių kalba gali būti išstumta iš viešojo valstybės gyvenimo, realiai tapdama antraeile kalba Lietuvoje, panašiai kaip škotų, airių, baskų ar baltarusių kalbos. Juk prieš 200 metų dėl tuometinės Katalikų bažnyčios politikos jau buvo panašiai atsitikę, ir šiandien vis dar kalbame lietuviškai tik laimingai susiklosčiusių istorinių aplinkybių dėka. TOLIAU

GtBJbEhbMviokkD  2016-03-08 22:14:39

hy did you come to ? generic cialis tadalista „Ever closer “ has long been a red rag to John Bull, the patriotic cartoon Englishman draped in a Jack flag ho feels his country signed up to a common market in 1973 but has become entangled in ever more intrusive European governance.

lUAinbznJrgITP  2016-03-08 09:13:48

About a year cheap fertility blend SINGAPORE/SHANGHAI Oct 18 (Reuters) – China“s first iron orefutures debuted in heavy trade on Friday, boosting Beijing“spush to obtain a bigger say in pricing the orld“s No. 2 tradedcommodity after oil.

kgKssDBkNbulLpjrlM  2016-02-12 01:15:48

hereabouts are you from? ://www.arohadrinks.com/ our–drinks remainder reck avanafil available meddle Rates on 30–year fiksed rate mortgages have climbed about afull percentage point since early May on ekspectations the U.S.Federal Reserve may begin scaling back its bond–buying stimulusprogram as early as September.

hnDksHKsdgriSc  2016-02-11 23:03:20

Lost credit card

hnDksHKsdgriSc  2016-02-11 23:03:19

Best Site Good ork

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
Pirmoji Lietuviais.lt versija – 2004 m.
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai