.

Kodėl anglų kalba išstumia lietuvių kalbą?

Kalba yra integrali mūsų tapatybės dalis. Kalba turi atitikti mus supančio pasaulio pažinimo, mąstymo, mokymosi ir svarbiausia – bendravimo poreikius. Tiek bendruomenių, tiek kiekvieno atskiro žmogaus kalba visą laiką vystosi, orientuodamasi į kuo geresnį įvairialypių poreikių tenkinimą. Verslo subjektai siekia savo tikslų ir todėl renkasi didžiausią galimą pelną žadančias verslo strategijas.

Tai, kad anglų kalba jau pradėjo stumti lietuvių kalbą iš kai kurių Lietuvos visuomenės gyvenimo sričių, rodo, kad dabartinėmis sąlygomis tai yra ekonomiškai naudinga. Kitaip sakant, kai kuriais atvejais verslininkams ir žurnalistalistams yra naudingiau naudoti anglų kalbą nei lietuvių. Šio reiškinio priežastys pakankamai aiškios.

Anglų kalba asocijuojama su progresyvumu, elitiškumu, ekonomine, politine ir karine ar negi lytine galia.

Visų pirma, mūsų sąmonėje dar nuo tarybinių laikų yra įsitvirtinęs vakarietiškumo, kaip kažko pranašesnio už lietuviškumą, simbolis. Pastovus savęs nuvertinimas lyginant save su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis, mažai varžoma JAV ir britiškoji propaganda, vaizduojanti anglosaksiškąją kultūrą kaip vakarietiškumo viršūnę, angliški populiariausių dainų tekstai bei Holivudo dominavimas formuojant civilizuoto pasaulio gyvenimo būdą, asocijuoja anglų kalbą su progresyvumu, elitiškumu, ekonomine, politine ir karine ar netgi lytine galia.

naudoja anglų kalbą. Todėl prekių ir paslaugų įvardinimas angliškai ar jų komentavimas anglų kalba suteikia pastarosioms progresyvumo ir kokybės aureolę, net jei pirkėjai to iki galo nesuvokia ar iš viso nesupranta pačios anglų kalbos. Matyt todėl netgi fonetinė angliškoji abėcėlė pradeda išstumti lietuviškąją, ir šiais laikais nemažai mūsų tautiečių taria sidi (CD), o ne cėdė ir netgi tivi (TV), o ne tėvė, kaip šiaip jau priderėtų lietuviams.

Kita svarbi priežastis – į kompanijų prestižą ir ypač prekinius ženklus orientuota tarptautinių korporacijų politika. Rinkodaros tikslais didelis dėmesys yra skiriamas vaizdui ir skambesiui, siekiama suformuoti vieningus simbolius potencialiems visų tautybių vartotojams. Todėl Lietuvos žiniasklaidą užplūsta daugiakalbė reklama. Už tokius pavadinimus kaip Coca-Cola Plaza ar Siemens arena užsakovai yra pasiryžę mokėti didelius pinigus, nes tai – vienas geriausių būdų įtvirtinti korporacijos ar produktų grupės įvaizdį, taip užsitikrinant ilgalaikę paklausą.

Ir pagaliau trečioji priežastis yra Lietuvos ekonomikos globalizavimasis. Plečiantis tarptautiniams prekybiniams ryšiams bei augant tarptautinio investavimo apimtims, vis daugiau ir daugiau įmonių orientuojasi į eksportą, vis mažiau belieka tokių, kurios dirba tiktai Lietuvos vidaus rinkoje. Dėl to atsiranda pagunda gaminti tokias prekes ir paslaugas, kurias būtų galima parduoti iš karto keliose valstybėse. Galima aprašyti prekes daugeliu kalbų, tačiau tai netinka įmonės ar prekės pavadinimui, kuris paprastai tarnauja prekės identifikatoriumi.

Todėl verslininkai vis dažniau renkasi anglų kalbą. Perėjimas prie anglų kalbos vienu ypu išsprendžia kelias problemas – pavadinimas tampa daugiau ar mažiau suprantamas ir lengviau įsimenamas visiems potencialiems pirkėjams. Nereikia sukti galvos dėl tarimo, ir pagaliau – sumažėja dėmesys prekės kilmei. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – kuriamas vieningas įmonės įvaizdis ir sumažėja gamybos sąnaudos.

Kol vartoti anglų kalbą pelningiau nei lietuvių, mūsų gimtosios kalbos laukia liūdnos perspektyvos.

Taigi nėra ko stebėtis, kad vietoje gimtosios kalbos Lietuvos verslininkai vis dažniau renkasi anglų kalbą. Ne išimtis – pagrindinių Lietuvos radijo bei televizijos kanalų savininkai ir žurnalistai. Patriotizmas ir liks patriotizmu, o versle svarbiausia – pelnas. Pinigų troškimas Lietuvoje tapo bene labiausiai aukštinama dorybe, su juo kovoti būtų mažiausiai naivu. Todėl, kol vartoti anglų kalbą pelningiau nei lietuvių, mūsų gimtosios kalbos laukia liūdnos perspektyvos. TOLIAU

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
Pirmoji Lietuviais.lt versija – 2004 m.
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai