Genocidas

Genocidas

yra, kaip formuluoja tarptautinė Genocido prevencijos ir baudimo už jį konvencija:

siekiant sunaikinti, visiškai ar dalinai, nacionalinę, tautinę, rasinę arba religinę grupę, kaip tokią,
arba a) tos grupės narių žudymas, arba b) rimtas fizinis ar moralinis (!) jų žalojimas, arba c) sudarymas grupei gyvenimo sąlygų, kurios sąlygotų dalinį ar visišką grupės sunaikinimą, arba d) įgyvendinimas priemonių, skirtų apriboti gimstamumą toje grupėje, arba e) tos grupės vaikų pervedimas jėga į kitas grupes.

Taigi akivaizdu, kad didieji komunistų nusikaltimai prieš lietuvius nebuvo genocidas, kadangi, skirtingai nei čečėnų ar totorių atveju, nenorėta sunaikinti lietuvių tautos, kaip tokios.

Tačiau tarybiniai komunistai be abejo vykdė ir praktiškai įvykdė lietuvių tautos genocidą Baltarusijoje ketvirtajame 20 amžiaus dešimtmetyje, ko gero tą patį galima pasakyti ir apie lietuvių persekiojimus Kaliningrado srityje ir Vilniaus krašte paskutiniais Stalino gyvenimo metais.

Genocidu vadintini ir Armijos Krajovos nusikaltimai prieš lietuvius vykstant Antrajam pasauliniam karui.

Visiškai akivaizdu, kad Romos katalikų bažnyčia vykdė lietuvių tautos genocidą 17–18 amžiuose, o Vilniaus krašte – iki pat 20 amžiaus, kadangi žinoma, jog jėzuitų įtakoje Katalikų bažnyčia norėjo išnaikinti lietuvių tautą, kaip tokią, ir yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad katalikų šventikai rimtai morališkai žalodavo lietuvius, tyčiodamiesi iš jų kalbos bei kultūros. Kaip žinome, šis genocidas dalinai pavyko, ir Pietryčių Lietuvoje lietuvių faktiškai nebeliko.