.

Jėzus Kristus – dievas nusikaltėlis

Krikščionių dievas Jėzus Kristus šiuo metu yra populiariausias iš Lietuvos dievų, nors evangelijos vienareikšmiškai liudija, kad dievaitis Jėzus iš Nazareto buvo veidmainis, smurto kurstytojas bei pats tikriausias kriminalinis nusikaltėlis.

Jėzaus Kristaus ženklas – krikščioniškas kryžius
Krikščioniškas kryžius
Krikščioniškas kryžius simbolizuoja senovinį kankinimo ir skausmingo žudymo prietaisą, antikinį kartuvių atitikmenį.

Oficialiai Jėzus Kristus yra populiariausias dievas tarp lietuvių

Jėzus Kristus mažai ką bendro turi su Lietuva, tačiau dauguma lietuvių oficialiai skelbiasi jo pasekėjais.

Tiktai todėl čia pateikiami pagrindiniai duomenys apie krikščionių dievaitį, nes visomis kitomis prasmėmis Jėzus vargiai laikytinas lietuvišku dievu.

Jėzus Kristus – visų kitų dievų nekentėjas ir uzurpatorius

Lietuviški dievai nepretenduoja į visagališkumą. Jie globoja kiekvienas savo Lietuvos gyvenimo sritį ir be reikalo nesikiša į kitų dievų sritis.

Tuo tarpu Jėzus nekenčia visų kitų dievų ir jų gerbėjų.

„Kas ne su manimi, tas prieš mane“, – Jėzus Kristus, – Luko evangelija, 11/23.

Todėl ir dauguma Jėzaus Kristaus garbintojų negerbia kitų dievų, visaip pravardžiuoja ir žemina jų pasekėjus. (Pavyzdžiui, netgi kitais atžvilgiais visiškai padorūs ir tolerantiški Lietuvos katalikai nesivaržydami vadina lietuviškus dievus „stabais“, o juos garbinančius – „stabmeldžiais“ ar pagonimis.)

Juk dar ne taip seniai krikščionys persekiodavo, kankindavo ar netgi žudydavo visus, kurie nenusižemindavo prieš Jėzų Kristų ir jo žynius.

Jėzus iš tikrųjų gyveno

Kitaip nei kiti Lietuvos dievai, Jėzus Kristus greičiausiai buvo istorinė asmenybė – mūsų eros pradžioje Palestinoje gyvenęs žydas vardu Jėšuja Ga Nocri arba Jėhuja iš Nazareto. Patikimų istorinių duomenų apie jį nėra, tačiau pagrindiniai Jėzaus gyvenimo faktai atskleisti jo gyvenimo aprašymuose – vadinamosiose evangelijose.

Visos keturios pagrindinės evangelijos (Morkaus, Mato, Luko ir Jono) nedviprasmiškai liudija, kad Jėzus Kristus buvo smurtinis nusikaltėlis, visiškai pelnytai nubaustas mirties bausme.

Savo karjeros pradžioje Jėzus Kristus apeliavo į kilniausius žmonių jausmus

Jaunystėje Jėzus ramiai gyveno savo šeimoje, kol į jį atkreipė dėmesį vienas tuo metu žymus pranašas, vadintas Jonu Krikštytoju. Jonas iškilmingai išmaudė Jėzų Jordano upėje ir, matyt, apmokė jį pranašo profesijos pagrindų. (Kai kurie istorikai mano, kad Jėzus Kristus palaikė ryšius su žydų esenų religine organizacija ir greičiausiai buvo jos nariu.)

Trisdešimties metų amžiaus pradėjęs savarankiškai pamokslauti ir burti pirmuosius pasekėjus, Jėzus daugiausiai kalbėjo apie artimo meilę, prievolę atleisti skriaudas ir pan., faktiškai atkartodamas žymiųjų žydų išminčių mokymą.

Evangelijos nemažai dėmesio skiria Jėzaus tuo metu atliktiems vadinamiesiems „stebuklams“ – standartiniams daugumos žydų pranašų rodytiems fokusams (tokiems kaip vandens pavertimas vynu, numirėlio atgaivinimas ir pan.), taip pat jo pretenzijoms į dievišką kilmę.

Bėgant laikui, Jėzus palinko į smurtą

Vėlesniuose pamoksluose Jėzus Kristus pasidarė kur kas kategoriškesnis, pradėjo reikalauti beatodairiškos pagarbos sau (Pavyzdžiui, Luko evangelija, 9/59-60), pradėjo įžeidinėti žydų tikėjimą ir papročius (Luko evangelija, 11/37-52) ir kviesti savo pasekėjus į kovą.

„Nuo Jono Krikštytojo laikų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia...“ (Mato evangelija, 11/12)

Iš pradžių taikus filantropas, į gyvenimo pabaigą Jėzus Kristus tapo smurtininku ir kriminaliniu nusikaltėliu

Sulaukęs trisdešimt trejų metų, krikščionių dievas atvyko verbuoti šalininkų į Jeruzalę, tačiau didelės pagarbos nesulaukė. Matyt, supykęs už tai, kad dauguma žydų visai nesiruošė jo garbinti, Jėzus Kristus pradėjo demonstruoti isterijos priepuolius – Jėzus sugebėjo prakeikti netgi jam nepatikusį medį, neįvykdžiusį jo dieviško noro – duoti vaisių pavasarį!

(...) Jėzus pasijuto alkanas. Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. (Mato evangelija, 21/18-19; tas pats epizodas aprašytas ir Morkaus evangelijoje, 11/13-14 ir 20-21)

Galų gale krikščionių dievaičio pyktis prasiveržė smurtu. Su gauja savo pasekėjų Jėzus įsiveržė į Jeruzalės šventyklą ir rimbu primušė tenai dirbusius pinigų keitėjus bei kitus šventyklos darbuotojus, turėjusius palengvinti aukojimą iš toli atvykusiems piligrimams, bei suniokojo jų darbo vietas.

„Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus“. (Jono evangelija, 2/15)

Pagaliau įniršęs Jėzus išvadino Jeruzalės šventyklą „plėšikų lindyne“. (Mato evangelija, 11/17)

Taigi Jėzus Kristus smurtavo švenčiausioje žydams vietoje ir iš jos tyčiojosi – Jėzus ir žodžiais, ir veiksmais išniekino pagrindinę viso pasaulio žydų šventovę. Tai akivaizdžiai buvo sunkus kriminalinis nusikaltimas – už panašius nusikaltimus daug kur gresia mirties bausmė ir šiais laikais.

Prieš pat mirtį Jėzus prasitarė apie savo mokymo veidmainiškumą

Išniekinęs Jeruzalės šventyklą žydas nebegalėjo tikėtis išgyventi to meto Palestinoje. Jėzus Kristus suprato, kad neišvengs atsakomybės už savo šventvagystę.

Likęs vienas su savo mokiniais ant Alyvų kalno, Jėzus prisipažino, kad visi jo pamokymai apie artimo meilę, skriaudų atleidimą ir visos kitos humanistinės idėjos tebuvo gudri veidmainystė – tikrasis jo tikslas buvo įkvėpti pasekėjus kruvinoms žudynėms.

„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.“ (Mato evangelija, 10/34,35)
„Kalbėsite, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite nebe jūs, o Šventoji Dvasia. Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas – savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš gimdytojus ir juos žudys. (Morkaus evangelija, 13/11-12)

Matyt, toks atviras savo klastos prisipažinimas buvo netikėtas netgi krikščionių dievaičio mokiniams. Iki tol vienas labiausiai atsidavusių Jėzaus Kristaus apaštalų – Juda iš Karijato, matyt, pasipiktinęs begėdiška veidmainyste savo mokytojo, siekusio susikurti sau autoritetą ir patraukti pasekėjus gražiai skambančiais, tačiau nenuoširdžiais pamokslais, pats įdavė jį šventyklos išniekintojo ieškojusiai Jeruzalės valdžiai.

Turbūt Juda vienintelis iš Jėzaus mokinių dar nebuvo persismelkęs dievaičio klastingumu ir nuoširdžiai išsigando supratęs, kiek kraujo ir kančių žmonijai nešė Jėzaus veidmainystė.

Jėzus Kristus buvo nubaustas pagal nuopelnus

Jėzus buvo teisiamas pagal to meto įstatymus, ir jam buvo paskirta aukščiausioji bausmė. Akivaizdu, kad bet kas, išniekinęs švenčiausią žydų tautos šventovę, smurtavęs ten ir kurstęs smurtui kitus, nebegalėjo tikėtis pasigailėjimo.

Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, kaip ir kiekvienas kitas mirčiai pasmerktas to meto kriminalinis nusikaltėlis – kryžius tuometinėje Romos imperijoje buvo iš principo tas pats, kas kartuvės Viduramžių Europoje.

Jėzaus pasekėjai išvystė jo filosofiją ir moralę iki universalaus mokymo

Jėzaus Kristaus bendrininkai tikėjo, kad jų dievaitis prisikėlė praėjus trims dienoms po nukryžiavimo ir tuo būdu bandė įrodyti jo dieviškumą.

Judą iš Karijato pakeitęs Paulius iš Tarso su Petro bei kitų mokinių pagalba iš Jėzaus pamokymų sukonstravo unikalią teologinę-filosofinę doktriną, apimančią ne tik religiją, bet ir moralę, politinį, socialinį bei asmeninį gyvenimą.

Išskirtiniai šios doktrinos bruožai:

  • Klastingumas – viešai kalbama apie gražiausius ir kilniausius dalykus, o tikrovėje pateisinami patys šlykščiausi nusikaltimai, jei tik jie tarnauja aukščiausiųjų šventikų ar krikščioniškų valdovų interesams.

    Kaip ir prieš beveik du tūkstančius metų, taip ir dabar, žudydami šimtus tūkstančių musulmonų ir negailestingai niokodami ir plėšdami Iraką bei kitas musulmoniškas šalis, krikščionių lyderiai viešumoje kalba apie žmogaus teises, demokratiją ir panašius kilnius dalykus. Apie „kryžiaus žygius prieš kitatikius“ prasitariama tik retkarčiais, intymioje aplinkoje – lygiai taip pat, kaip prieš du tūkstantmečius gudravo Jėzus Kristus.

  • Dvigubų standartų moralė – krikščionių šventikams ir jų rėmėjams bei išlaikytojams valdžioje neegzistuoja jokie moraliniai suvaržymai, jie gali meluoti, seksualiai išnaudoti vaikus, žudyti ir pan. su vienintele išlyga – turi slėpti savo nusikaltimus nuo plačiosios visuomenės ar sugalvoti jiems gražiai skambančius pateisinimus.

    Tuo tarpu žemiausiems sluoksniams – vadinamajai „bandai“ – primetami griežčiausi moraliniai suvaržymai, kartais priartėjantys prie absurdo, skatinamas nusižeminimas, savinieka ir neapykanta viskam, kas netarnauja krikščioniškųjų bažnyčių interesams. Bandos avinai turi klusniai vykdyti bažnyčios hierarchų bei valdžios vyrų įsakymus ir guostis mazochizmo teikiamais malonumais bei svajonėmis apie pomirtinį gyvenimą.

  • Panieka kitiems tikėjimams – kiti dievai laikomi netikrais, „stabais“ ir pan., jų garbintojai vadinami „stabmeldžiais“, „pagonimis“ (kaimiečiais-tamsuoliais) – tuo būdu savo religijos rėmuose krikščionys susikūria „teisę“ visaip persekioti ir netgi žudyti visus kitatikius (su nedidele išimtimi žydams, kaip iš esmės garbinantiems tą patį dievą).

Klastos moralė padėjo Jėzaus pasekėjams užkariauti pasaulį

Panaikinę bet kokius moralinius ir teisinius apribojimus kitatikių atžvilgiu ir išaukštinę klastą, krikščionys įgijo didelį pranašumą prieš visus kitus tikėjimus, kurių pasekėjai gerbdavo ir kitų žmonių tikėjimą bei teisę į savo kultūrą ir religiją.

Jėzus Kristus smurtauja Jeruzalės šventykloje
Jėzus Kristus išveja prekeivius iš Jeruzalės šventyklos
Akivaizdų Jėzaus nusikaltimą – švenčiausios visos žydų tautos šventyklos išniekinimą – krikščionys aukština vos ne kaip žygdarbį.

Anksčiau ar vėliau, jei ne jėga, tai klasta ir apgaule, krikščionys užkariavo didžiąją dalį pasaulio, išžudydami ar kitaip išnaikindami daugelio kitų religijų išpažintojus – dabar Jėzus Kristus garbinamas kiekviename kontinente.

Lietuvoje Jėzus Kristus irgi įsitvirtino klastos bei lietuvių persekiojimo pagalba

Kelią krikščionybei Lietuvoje irgi atvėrė niekšybė – klastingas Kęstučio nužudymas. Vos tik įsitvirtinę Lietuvoje, katalikai pradėjo persekioti kitų tikėjimų lietuvius, niekinti lietuviškąsias šventoves, kirsti ąžuolynus...

Taigi Jėzus Kristus atėjo į Lietuvą taip, kaip ir gyveno bei mokė savo apaštalus – iš pradžių pirmųjų „misionierių“ graudūs pamokslai, o po to – smurtas, šventyklų išniekinimas, pagieža bei persekiojimas visų, kurie nenorėjo garbinti smurtingojo krikščionių dievo.

Buvimas krikščioniu nebūtinai rodo žmogaus amoralumą

Vis dėlto, tarp Jėzaus pasekėjų yra ir daug padorių žmonių. Dauguma jų nėra rimtai studijavę evangelijų ir apie savo dievą žino tik tiek, kiek yra girdėję iš lūpų jo žynių, paprastai vaizduojančių Jėzaus nusikaltimus žygdarbiais.

Garbinantys nusikaltėlį nebūtinai ir patys yra nusikaltėliai – tiesiog Jėzaus Kristaus dvasininkai vaizduoja jį geru, moraliu ir gailestingu, o krikščionys nuo pat vaikystės mokomi aklai tikėti viskuo, ką sako jų srovės žyniai.

Daugelis krikščionių tampa gerais žmonėmis ir visą gyvenimą nuoširdžiai meldžiasi savo dievui, netgi neįtardami, kad pagal evangelijų tekstus Jėzus Kristus buvo ne tik klastingas veidmainis, bet ir pats tikriausias kriminalinis nusikaltėlis.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

Krikscione  2017-08-11 22:44:48

Jezus Kristus yra Viespats. Jam garbe ir slove per amzius.
Siame straipsni auksas sutryptas su purve... absurdiski paaiskinimai... viskas buvo ne taip...

Gintaras  2017-07-30 04:44:23

Yra vienintelis t i k r a s DIEVAS – tai Visatos Kūrėjas. Ir pabaikim ieškotis išsigalvotų dievų. Jėzus Kristus – asmenybės kultas – kaip buvo Stalinas, Mao Dzedūnas ir kiti diktatoriai, save vadine saulėmis, o kiek kraujo klanų praliejo dėl susikurtos garbinimo religijos. Nes pataikūnai ir išaugina tironus.

n  2017-02-28 06:46:07

atmesk dieva kuris atleidžia, suvesk sąskaitas su sąžine

Tikintis  2016-11-08 18:46:11

Bibliją skaitykit, o ne kažkokias bulvarines pasakas...!!!

Signe  2016-11-06 15:00:56

Paskaitkite Levašovo knygas apie žydus, ju isteigta pasaulio pazazitine tvarka, krikščionbe. O ezus kristus ejo prieš juos, buvo nuzudtas ir paskui jo vardu dare baisius darbus. Tikrieji jo pasiekejai buvo nužudti krziaus kare. Tai buvo Francijoj templiečiai.

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai