.

Ką galima padaryti lietuvybės labui?

Kiekvienas neabejingas savo tautai lietuvis gali prisidėti prie lietuvybės išsaugojimo.

Lietuvybė pavojuje

Lietuvių sparčiai mažėja. Jaunimas nesidomi lietuvybe, lietuvių kalba ir kultūra – jaunieji lietuviai sparčiai mokosi užsienio kalbų ir svajoja, kaip pabaigę studijas visiems laikams paliks savo skurdžiąją tėvynę.

Ir tai visai natūralu. Dabartinis viešasis Lietuvos gyvenimas – politika, žiniasklaida, kultūra, ypač televizijos bei radijo propaguojama jaunimo kultūra – tiesiog alsuoja panieka lietuvybei.

Dėl to, kad lietuvybei gresia pavojus, abejonių nelieka. Kur kas sunkiau suprasti, ką dar likę savo tautos neniekinantys lietuviai gali padaryti lietuvybei išsaugoti. Ką galima padaryti, kad baigtųsi Lietuvos, lietuvių tautos ir pačios lietuvybės degradavimas? Ką daryti, kad lietuviai nenusiviltų Lietuva ir nebėgtų iš jos?

Kas galėtų ginti lietuvybę?

Lietuvybė yra tautos vertybė, jos tapatybės pagrindas – taigi lietuvybę turėtų gelbėti visa lietuvių tauta. Tačiau tauta vis dėlto tėra abstrakti konstrukcija ir todėl negali nieko nuspręsti ar padaryti kaip tokia. Tautą reikia kažkaip suorganizuoti. Tai padaryti galima tiktai 1) informuojant lietuvius apie grėsmes jų tėvų ir protėvių kalbai bei kultūrai ir 2) įtikinant juos imtis konkrečių bendrų veiksmų.

Greitai šitai padaryti 21 a. gali tiktai dvi jėgos – vyriausybė ir žiniasklaida. Pirmoji gali priimti atitinkamus teisės aktus, antroji – pravesti visuomenės informavimo kampaniją.

Lietuvos ateitis?
„Double Coffee“ kavinės iškaba, pagrindinis tekstas – angliškas, lietuviškas paaiškinimas parašytas kur kas mažesnėmis raidėmis

„coffee inn“ užeigos iškaba – viskas angliškai, lietuviškai – tik keli žodeliai kampe smulkiomis raidelėmis

Picerijos „mambo pizza“ iškaba – nė vieno lietuviško žodžio
Tipinės trijų populiarių Vilniuje kavinių tinklų iškabos. Jei „Double Coffee“ dar įdėtas paaiškinimas lietuviškai, tai „coffee inn“ belikusi lietuviška užuomina kamputyje, o „mambo pizza“ jau nebeturi nieko lietuviško. Kuo toliau, tuo mažiau lietuviškumo – jei neboikotuosime įstaigų, kurios negerbia Lietuvos ir lietuvių, dabar, ateityje Lietuvoje (ypač Vilniuje bei Klaipėdoje) liksime visų ignoruojama ir niekinama tauta.

Tačiau tiek vyriausybė, tiek žiniasklaida yra visiškai kontroliuojamos verslo grupių. Ko gero pagrindinę politikų ir žurnalistų pajamų dalį sudaro lėšos, gaunamos kaip kyšiai ar apmokėjimas už informacijos nuslėpimą, reklamą ir užsakomuosius straipsnius bei propagandines kampanijas, skirtas susidoroti su kam nors neįtikusia žmogumi ar organizacija.

Deja, dauguma verslininkų yra natūralūs lietuvybės naikintojai. Jie gyvena pinigų pasaulyje, kuriame nėra vietos tautinei kultūrai ir jiems dažnai labiau apsimoka bjauroti lietuvių kalbą ar jos visiškai atsisakyti, vadinti savo įmones nelietuviškais vardais. Verslininkams kur kas patogiau importuoti pigią darbo jėgą iš už Lietuvą dar skurdesnių šalių, nei sudaryti žmoniškas darbo sąlygas lietuviams ir pan.

Teoriškai, ginti ir puoselėti lietuvybę galėtų vienokios ar kitokios politinės ar visuomeninės organizacijos. Kai kurios partijos tai mėgina daryti ar bent demonstruoja tokius ketinimus, tačiau akivaizdu, kad bent kol kas visa tai tėra jų politinių žaidimų epizodai.

Pagaliau lietuvybės labui galėtų nemažai padaryti ir atskiri lietuviai bei nedidelės jų grupės, susiorganizavusios interneto pagalba ar kitokiu būdu.

Labai svarbu įtikinti verslininkus

Kaip jau buvo minėta, politikų ir žiniasklaidos elgesį apsprendžia jų rėmėjai ir užsakovai – verslininkai. (Matyt, norėdami nemokėti mokesčių ar pavogti iš valstybės stambius pramonės objektus, kai kurie iš jų finansuoja visas politines partijas.)

Todėl dabartinėmis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis sunku tikėtis išsaugoti lietuvybę, jei nepavyks vienu ar kitu būdu įtikinti ar priversti verslininkų jos neniokoti.

Galima mėginti apeliuoti į patriotinius verslininkų jausmus, tačiau tokios taktikos efektyvumas yra abejotinas. Tie, kuriems lietuvybė dar kažką reiškia, ir taip jau stengiasi ją palaikyti; deja, tokių verslininkų ne taip daug, ypač Vilniuje, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose, kur lietuvių kultūra patiria didžiausią spaudimą.

Daugelis verslininkų negerbia Lietuvos ir lietuvių

Tarp stambiausiųjų Lietuvos įmonių savininkų ir vadovų labai daug užsieniečių, kurių dauguma neslepia savo paniekos lietuvybei.

Akivaizdžios užsienio investuotojų nepagarbos lietuvybei atvejų yra labai daug, plačiai žinomi pavyzdžiai, kai valdžiai teko įsikišti slopinant kylantį lietuvių pasipiktinimą užsieniečių panieka lietuvių tautai ir kultūrai, yra „Lietuvos spauda“, valdoma suomių bendrovės, baigiama sulenkinti „Mažeikių nafta“ ir buvęs „Lietuvos telekomas“.
Telekomas vertas ypatingo dėmesio. Tai nėra kažkokia nauja užsieniečių sukurta įmonė, ne taip seniai tai buvo grynai lietuviška kompanija.
Tačiau Telekomą įsigijus suomiams, jis buvo visiškai suanglintas. Dabar įmonė vadinasi „Teo“, jos tiekiamos fiksuoto ryšio telefonijos paslaugos – „Voks“, internetas iš „Tako“ pavirto „Zebra“, skaitmeninė televizija vadinasi „Gala“ ir pan.
Akivaizdžiai specialus nelietuviškų žodžių parinkimas rodo, kad dabartinio „Teo“ savininkai užsieniečiai visiškai negerbia savo klientų lietuvių ir pačios Lietuvos. Vienu metu netgi tokie automatiniai pranešimai, kaip „Jūsų surinktas numeris neegzistuoja“ buvo skelbiami tiktai anglų kalba.
Iš kitos pusės, nerimą kelia netgi verslui lojalios žiniasklaidos skelbtas faktas, kad „Teo“ tarnautojai skatinami, o kartais netgi praktiškai verčiami tarpusavyje bendrauti angliškai.
Visa tai rodo, kad Lietuvos įmonę įsigijusiems suomiams visiškai nesvarbu, kad jų verslas yra Lietuvoje. Jie negerbia Lietuvos, lietuvių tautos, kalbos ir kultūros – faktiškai jie žiūri į Lietuvą kaip į fermą kažkokių žemesnių už juos būtybių, galvijų, kurie įdomūs tiek ir tik tiek, kiek iš jų galima uždirbti.
„Teo“ nėra vienintelis pavyzdys. Kompanijų, kurios ignoruoja ar tiesiog niekina lietuvybę, skaičius visą laiką auga, deja, taip vis dažniau nutinka ir lietuviams priklausančioms įmonėms.

Jei verslininkų negalima įtikinti, juos reikia priversti gerbti lietuvius

Panašu, kad nėra prasmės apeliuoti į užsieniečių verslininkų, o taip pat ir daugelio lietuvių-degeneratų padorumą ar žmogiškus jausmus, nes jiems svarbiausia – pelnas, o kultūra, patriotizmas ir pan. iš viso nėra vertybės.

Vienintelis būdas įtikinti tokius verslininkus skaitytis su lietuvių kalba ir kultūra yra įrodyti, kad priešingu atveju jų verslai taps nuostolingais. Kai tik verslininkai supras, kad lietuvybės puoselėjimas atneš didesnį pelną, jie bemat sulietuvins savo įmonių, prekių bei paslaugų pavadinimus, ištaisys rašybos kalbas ir privers savo tarnautojus kalbėti lietuviškai.

Lietuviškumą reikia paversti būtina verslo klestėjimo sąlyga

Taigi reikia padaryti, kad verslininkams apsimokėtų gerbti Lietuvą, lietuvių kalbą ir kultūrą. Reikia, kad kiekvienas žinotų, kad, jei jis pavadins savo įmonę ar jos padalinį lietuviškai, turės daugiau klientų nei pavadindamas kitos kalbos žodžiu.

Tas pats ir su prekėmis – reikėtų, kad lietuviškai pavadintos ir be gramatinių klaidų aprašytos prekės būtų paklausesnės už kitas.

Turbūt vertėtų stengtis, kad paaiškėjus faktams, jog įmonėje lietuviai skriaudžiami, verčiami kalbėti užsienio kalbomis, jiems mokama mažiau nei nelietuviams (jau buvo skelbta žiniasklaidoje, kad kažkas tokio vyko, o gal ir dabar vyksta jau minėtose „Mažeikių naftoje“ ir „Teo“) – tokia įmonė patirtų kuo didesnius nuostolius.

Sutramdyti akiplėšas užsieniečius nėra sudėtinga

Tokiu būdu savo tautai neabejingi lietuviai gali priversti verslininkus gerbti lietuvybę patys, tiesiog rinkdamasis savo perkamas prekes ir ypač paslaugas. Pasirinkdamas gražiai lietuviškai pavadintą produktą vietoj nelietuviško, lietuvis padaro lietuviškumą pelningesniu, prestižiškesniu ir populiaresniu.

Kiekvieną kartą, kai sąmoningai nenuperkamos lietuvybę ignoruojančių įmonių prekės ar paslaugos, jų savininkai kitataučiai užsieniečiai baudžiami už nepagarbą lietuviams.

Ir kuo dažniau pasirenkamos lietuviškos prekės ir paslaugos, tuo labiau klesti lietuvybę gerbiantys verslininkai ir kyla lietuvybės prestižas.

Reikia, kad visi suprastų, jog lietuviai renkasi lietuvybę

Vis dėlto, norint pastatyti į vietą lietuvių visiškai negerbiančius suomių, lenkų ir kitų tautybių investuotojus, priversti verslininkus iš lietuvybės naikintojų tapti jos gynėjais, reikia, kad šie galutinai įsitikintų, jog nepagarba lietuvybei Lietuvoje yra iš tikrųjų nuostolinga.

Klausimas
Ar galėtumėte ką nors padaryti lietuvybės labui, ką nors jai paaukoti? (Kažkiek savo laiko, pastangų ar pan.)

Taip, galėčiau

Jei manęs tai per daug neapsunkintų

Nemanau

Jokiu būdu

Niekada apie tai negalvojau

Daugelis verslininkų, ypač užsieniečių, dabar taip niekina lietuvių tautą, jog nelaiko įmanomu dalyku, kad lietuviai galėtų bent kažką padaryti dėl savo tautos ar šalies. Kai kurie verslininkai kažkodėl mano, kad lietuviai yra tokie kompleksuoti, turi tokį gilų saviniekos kompleksą, jog renkasi kaip tik tas prekes ir paslaugas, kuriose yra mažiausiai lietuviškumo.

Todėl reikia ne tik ignoruoti nelietuviškas prekes, bet ir duoti aiškiai suprasti, kad tai yra sąmoningas sprendimas ir kodėl taip daroma. Lietuvių negerbiantys verslininkai turi įsisąmoninti, kodėl jie patiria nuostolius.

Pavyzdžiui, „Teo“ turi nebelikti abejonių, kad klientai juos palieka dėl dabar jau visiškai nebeslepiamos jo savininkų paniekos lietuvybei. Būtų gražu, jei kiekvienas lietuvis, atsisakydamas „Teo“ paslaugų, viešai paaiškintų, kad tai daro dėl įmonės nepagarbos jo tautai.

Netgi jei buvusiojo „Lietuvos telekomo“ paslaugų iš tikrųjų atsisakoma dėl prastos jų kokybės ar aukštos kainos, neabejingas savo tautai lietuvis galėtų prie progos išaiškinti „Teo“ darbuotojams, kad jam, kaip lietuviui, nepriimtina naudotis „Voks“ telefonu arba „Zebra“ internetu.

Juk nesunku forumuose, dienoraščiuose ir kitur viešoje erdvėje paaiškinti, kad nebeperkate „Prūsijos“ sūrio, nes jis dabar vadinasi „Prussia“, tų Klaipėdos krašto produktų, kurie dabar vadinami „Memelio“ ar „Memelburgo“ vardais, ir t.t. (Palyginimui – kaip tai atrodė 2004 m. – pirmoji Lietuviais.lt versija, www.lietuviais.w3.lt)

Kiekvienas lietuvis gali prisidėti prie lietuvybės išsaugojimo

Prižadinti pavydo turtingesniems užsieniečiams prislėgtą lietuvių tautą galėtų interneto bendruomenės. Elektroniniu būdu yra nesunku susitarti ir suorganizuoti vieną kitą piketą prie ant lietuvybės neretai spjaunančių didžiųjų prekybos tinklų, pakviesti boikotuoti lietuvių negerbiančias užsieniečių ar netgi tautiečių valdomas įmones.

Visai paprasta užversti piktais elektroniniais laiškais ar telefono skambučiais lietuvių kalbą bjaurojančias radijo bei televizijos stotis.

Savo tautą galima ginti aktyviai ir labai daug padaryti jos išsaugojimui – mitinguoti, rašyti viešus laiškus, peticijas, organizuoti piketus. O galima tiesiog nusipirkti prekę gražiu lietuvišku pavadinimu ar nueiti papietauti į lietuvišką kavinę.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

mantvydas   2017-12-12 20:40:37

galop. reikia stabdyt vartojant svetimšalių kalbų. dabar pažiūrint jaunimą, baisų man darosi, net kirčiuot nemoka, nei kalbėt lietuviškai, tik rusiški lenkiški čekiški keiksmažodžiai, bet gi jeigu. posakis“„ niekas neįmanomo“„tai prašom stabdyti rusų, anglų vartojimą, bet jeigu su valdžia esti problemos, tai reikia griebtis veiksmų.

Jonas  2017-03-30 20:53:01

Mokyklos ir visa švietimo sistema, kartu su Valstybės propagandiniu aparatu, yra panaudojama toli gražu ne nacionalinės sąmonės kėlimui, o kosmopolitinio materializmo indoktrinacijai vykdyti ir žydiškai bei homopropagandai skleisti. Einant šitokia „puikia“ demokratijos kryptimi, Lietuva bus, bet be Lietuvių.

Belieka suprasti, kad demokratija, kartu su savo pederastija ir žydofilija, yra nuodinga Lietuvių Nacijai ir privalo būti pašalinta. Mūsų protėviai nebūtų toleravę „litvakų“ akiplėšiškumo, jie taip pat nebūtų pakentę pederastų eitynių organizavimo. Yra akivaizdu, kad Lietuvą valdo žydų–masonų mafija, remiama pederastų–pedofilų klikų.

Iškrypėlius palaiko tokios struktūros kaip Europos Sąjunga, „antifa“, internacionalinis kapitalas, kapitalistinė mafija. Efektyviai kovoti prieš pederastijos ir kosmpolitizmo ir rasinio arijų genocido sistemą įmanoma tik einant prieš sistemą, o ne jai pataikaujant ir einant pagal jos rėmus.

Karas niekada nebūna laimimas, kovojant pagal priešo taisykles. Tokie išsigimėliai kaip Vladimiras Simonko ir jo vadovaujami pederastai, kartu su žydų–rabinų „religija“ ir panašiais parazitais bus, po Lietuvos atgimimo, negailestingai pašalinti iš Lietuvos gyvenimo. Pederastams, žydofilams ir iškrypėliams mūsų Tėvynėje ir tikrojoje Europoje vietos niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus.

simas  2016-10-16 19:09:49

Gyventi ir leisti gyventi – nepist niekam proto. Kurti pozityvią alternatyvą vizijoms ir veiksmams – o ne knaisiotis savo, o juo labiau ne savo problemose. Rodyti pavyzdį. Ką žinai ir kuo tiki – tuo ir siekti gyvent.

ANDREJ  2011-09-10 23:44:52

demokratyja labai atsiskyria zmones vienus nuo kitu, ir tuom daro kiekviena ir bet ka silpnesniu.. manau protingai valdant yra nemazai ko nereiktu pamirst is sovietiniu laiku, aisku ne be modernezavimo dabarciui.

ANDREJ  2011-09-10 20:55:17

DEMOKRATYJA – LAISVE, kiekvianas uz save. kuo daugiau demokratijos, tuo maziau vieningumo ir bendruomeniu

Daugiau


  pasisakymas – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai