Lietuvių kalba vis daugiau teršiama angliškais ir kitų kalbų barbarizmais. Norint, kad lietuvių kalba išliktų funkcionali, gyvybinga ir, svarbiausia, lietuviška, reikia ilgalaikių ir sistemingų pastangų bei atitinkamo finansavimo.
Kaip ir kiekviena kita kalba, lietuvių kalba turi prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Tai reiškia, kad kiekvienai naujai sąvokai, atsiradusiai ir prigijusiai pasaulinėje žmonijos kultūroje, turi būti priimamas (sukuriamas) lietuviškas atitikmuo.
Nauji žodžiai Lietuvoje paprastai atsiranda arba 1) sugalvojant lietuvišką naujadarą (pavyzdžiui, delninukas delninis kompiuteris), arba 2) sukonstruojant naują barbarizmą (pavyzdžiui, anglizmas blenderis angliškas žodis blender su lietuviška galūne -ris).
Nesunku pastebėti, kad dauguma naujai atsirandančių daiktų bei reiškinių visuomenėje ir ypač žiniasklaidoje yra nedelsiant pakrikštijami žurnalistų pridedant lietuviškas priesagas ir galūnes ( šeipingas, tiuningas, kastingas, espresso ir pan.).
Akivaizdus lietuvių kalbos nykimo momentas jau baigiama palaidoti lietuviška abėcėlė. Viešajame gyvenime lietuviškų raidžių tarimą galutinai išstūmė angliškasis.
TV tariama tivy, ID aidy, DVD dividy ir t.t. Ir tai ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje faktiškai visur ir visada, visoje Lietuvoje.
Kurti naujus žodžius tokiu būdu yra pigiausia ir patogiausia, nes per kelias sekundes tai gali padaryti kiekvienas, netgi visiškai nesuprasdamas, apie ką kalbama. Svarbiausia, rezultatas bus vienodas - naująjį barbarizmą supras kiekvienas, jau girdėjęs originalą užsienio kalba.
Tuo tarpu į lietuvių kalbą nauji terminai gali būti išversti įvairiai, dažnai egzistuoja daug to paties žodžio reikšmių. Jei keli žmonės tą patį terminą išsivers skirtingai, jie gali nesusikalbėti tarpusavyje.
Pavyzdžiui, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamas angliškojo file vertimas rinkmena gali būti nesuprastas netgi programuotojų, jau nekalbant apie eilinius lietuvius, pripratusius prie dabar jau visiškai lietuviško barbarizmo failas.
Taigi norint sukurti lietuvišką naujo termino atitikmenį, reikia ne tik 1) sugalvoti ir kažkaip demokratiškai patvirtinti tinkamiausią vertimą, bet ir 2) išreklamuoti jį visuomenėje bei 3) įtikinti lietuvius naudoti naują žodį. Visi trys žingsniai reikalauja daug pastangų.
Prisiminkime, kaip buvo verčiamas į lietuvių kalbą angliškas kompiuterijos terminas driver. Jei pažiūrėsime į keliolikos metų senumo anglų-lietuvių kalbų žodyną, greičiausiai rasime šiuos vertimo variantus: 1) vairuotojas, vežėjas, mašinistas; 2) (gyvulių) varovas; 3) varomasis ratas.
Kai reikėjo išversti driver kompiuterine prasme, nemažai lietuvių tiesiog pasirinko labiausiai semantiškai atitinkančią ir ko gero gražiausiai skambančią reikšmę - varovas.
Vis dėlto kalbininkai sugalvojo savo oficialią versiją - visiškai naują šia prasme sąvoką tvarkyklė ir būtent šį vertimą galime rasti dabartiniuose žodynuose. Tačiau tvarkyklė neprigijo visuomenėje, ir dauguma lietuvių, ypač programuotojų, tiesiog sako draiveris, spjaudami į kalbos komisijų rekomendacijas.
Įdomu, kad daugelyje kalbų (pavyzdžiui, ispanų ar prancūzų) tvarkyklė reiškia kompiuteris. Akivaizdu, kad tai kur kas semantiškai taiklesnis šio žodžio vartojimas, nes kompiuteris visų pirma yra informaciją tvarkanti mašina.
Tuo tarpu įžvelgti prasminį ryšį tarp žodžio tvarkyklė ir prietaisą valdančios (varančios) programos gali nebent kalbos komisijų valdininkai. Visai natūralu, kad tauta vieningai atmetė šį kalbininkų atradimą.
Draiverio, failo ir daugelis kitų pavyzdžių parodė, kad lietuviai nėra linkę vartoti semantiškai neteisingų ir ypač autoritariškai, be žmonių pritarimo sugalvotų terminų.
Draiverio istorija tai tik vienas iš daugelio pasireiškimu per paskutinius kelioliką metų susiklosčiusios tvirtos oficialiosios kalbos kūrimo tradicijos - jei naujai sąvokai įvardinti naudojamas senas angliškas žodis, kalbininkai stengiasi ne panaudoti labiausiai atitinkantį jau egzistuojantį šio žodžio vertimo variantą, o būtinai kurti naują žodį. (Pavyzdžiui, jau minėtieji tvarkyklė, o ne varovas, rinkmena, o ne byla angliškajam file.)
Visiškai naujus lietuviškus žodžius yra daug sunkiau susieti su kitų kalbų originalais, teisingai išversti, nes jų nėra senesniuose žodynuose. Pagaliau, juos kur kas sunkiau atsiminti netgi tiems lietuviams, kurie moka užsienio kalbas. Be reikalo kuriami įmantrūs naujadarai komplikuoja ir taip komplikuotą vertimą į lietuvių kalbą.
Pagaliau pats kalbos komisijų noras primesti savo be jokio poreikio išgalvotus prasminius naujadarus tiesiog erzina. Susidaro įspūdis (greičiausiai ne be pagrindo), jog kai kurie kalbininkai piktnaudžiauja savo įgaliojimais kalbos priežiūros ir plėtros srityse, kad įgytų asmeninę valdžią, panašią į tą, kurią tautinės kalbos formavimosi laikais turėjo Jonas Jablonskis ir jo bendražygiai.
Tik labai maža dalis lietuvių aktyviai domisi lietuvių kalbos politika: skaito Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, lankosi jos interneto svetainėse, seka kalbos naujoves.
Lietuviai labai greitai pripranta prie angliškų, itališkų bei kitų kalbų barbarizmų ir puikiausiai su jais išsiverčia kasdieniniame bendravime. Įtikinti lietuvius, ypač žurnalistus, sekti ir įsiminti naujai atsirandančius ir sunkiai įsitvirtinančius žodžius yra labai sunku.
Norint, kad lietuviškus naujadarus įsisavintų plačioji visuomenė, reikia juos reklamuoti - daug kartų kartoti per radiją, televiziją, kabinti reklaminius skydus šalikelėse ir miestų gatvėse.
Naujus lietuviškus žodžius reikia kurti kaip įmanoma greičiau, kol atitinkami barbarizmai galutinai neįsiviešpatavo lietuvių sąmonėje. Kuo anksčiau bus pradėtas propaguoti naujas žodis, tuo mažiau reiks pastangų ir laiko jam įtvirtinti.
Kitaip sakant, veiksmingam naujų lietuviškų žodžių populiarinimui reikia skirti labai daug laiko ir lėšų. Dabartinėje Lietuvos visuomenėje tai reiškia, kad lietuvių kalbos perspektyvos yra labai liūdnos.
Pastaruoju metu Lietuvos valdžia nėra linkusi skirti dėmesio ir ypač materialinių resursų lietuvių kalbai ir jos problemoms.
Viešoji reklama populiarina Europos Sąjungą, kažkokią Europos kultūrą, muziką, kosmopolitizmą, homoseksualizmą ir pan. kitaip sakant, viską, išskyrus lietuvių kalbą.
Akivaizdus lietuvių kalbos nykimo momentas jau baigiama palaidoti lietuviška abėcėlė. Viešajame gyvenime lietuviškų raidžių tarimą galutinai išstūmė angliškasis.
TV tariama tivy, ID aidy, DVD dividy ir t.t. Ir tai ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje faktiškai visur ir visada, visoje Lietuvoje.
Tuo tarpu būtent lietuvių kalbai gresia didžiausias pavojus. Būtent lietuvių kalbos modernizavimui pritaikymui prie šiandienos ir ateities poreikių verkiant reikia kuo didesnių vyriausybės, savivaldybių ir visos tautos pastangų.
Išsaugoti lietuvių kalbą gali tik intensyvi, kryptinga ir sisteminga valstybės politika, kuri užtikrintų savalaikį naujų žodžių kūrimą ir jų populiarinimą visuomenėje. Reikia ieškoti būdų, kaip įtikinti žiniasklaidą atsisakyti barbarizmų ir skleisti, populiarinti ar netgi kurti lietuviškus naujadarus.
Kadangi naudoti barbarizmus yra patogiausia, dabartinis valstybinis kalbos ignoravimas reiškia nenumaldomą svetimžodžių daugėjimą ir vis gilesnį jų skverbimąsi į lietuvių kalbą. Šiai vis labiau atsiliekant nuo gyvenimo reikalavimų, požiūris, kad lietuvių kalba neperspektyvi, archajiška, kaimietiška ir pan., vis labiau plinta netgi tarp šimtaprocentinių lietuvių.
Kuo labiau lietuvių kalba skurs, kuo mažiau atitiks gyvenimo poreikius, tuo mažiau prasmės bus ja kalbėti. Jei nenorime, kad lietuvių kalba taptų negyvu muziejaus eksponatu, turime ją saugoti, puoselėti ir tobulinti ir, svarbiausia, ne tik gražiais žodžiais.
Naujadaras 2019-10-23 21:14:29
SAUJAPISYS tas, kuris eidamas be perstojo minko telefoną
YksjEKsKsJLKsyvzn 2016-02-04 21:36:43
rbV6a5 ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.c om
yOKkOpcHUbA 2016-02-04 17:55:31
c9sFn ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.co m
dLBZkDrSphsjds 2016-02-04 10:33:58
KsAUf0 ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.c om
KpCMoanVSAFka 2016-02-04 07:46:10
8HZoOl ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.c om
Globalizacija ir televizija paverčia lietuviškumą nepelningu, o lietuvių emigracija dar labiau komplikuoja lietuvybės perspektyvas.
Lietuvių kalba nyksta, Lietuvių tauta emigruoja jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, lietuvybė greitai gali visiškai išnykti.
Perdėtas lietuvių kalbos gryninimas ir norminimas erzina lietuvius, diskredituoja kalbininkus, Lietuvių kalbos komisiją ir pačią lietuvybę.
Katalikų šventikas Sigitas Bitkauskas viešai, per televiziją, tyčiojosi iš lietuviškojo dievo Velnio (Vėlino) per pačią jo šventąją dieną Vėlines ir begėdiškai kurstė neapykantą kitokių pažiūrų žmonėms.
Kalėdos kruviniausios asmenybės žmonijos istorijoje, žudyti kursčiusio nusikaltėlio, begėdžio veidmainio ir šventvagio smurtininko gimtadienis.
Išniekintoji Palangos šventovė katalikų vis labiau dergiamos Lietuvos simbolis. Negerbiami ir įžeidinėjami dievai apleidžia ne tik Palangą, bet ir visą Lietuvą.
Kovo 11 gedulingiausia diena lietuvių tautos istorijoje. Jau 25 metus esame ne tik negailestingai niekinami ir vejami iš Lietuvos, bet ir ŽUDOMI tikrąja šio žodžio prasme savo pačių gimtinėje.
Šiurpą kelia internete platinami begėdiški filmukai, kuriuose tyčiojamasi iš Sausio 13-ąją sužeistų ir žuvusių žmonių. Tai akivaizdūs ne tik Sąjūdžio bei prokuratūros, bet ir visos Lietuvos valstybės nusikalstamos esmės įrodymai.
LR vyriausybė jau daug metų kariauja melo ir propagandos informacinį karą prieš mūsų tautą. Rusijos grėsme mus gąsdina, kad nesipriešintume galutiniam išsityčiojimui iš mūsų kalbos ir rašto.
Vadinamoji Lietuvos Respublika sulygino mus, lietuvius, su šunimis.
Jei nenorime likti beteisiais gyvuliais savo tėvų šalyje ir gėdingai išnykti visų niekinami ir žeminami, išdrįskime bent tvirtai pasakyti: Lietuvą lietuviams! Taip, kad išgirstų.
Siekdami pažeminti Margirį ir Pilėnų didvyrius, katalikai bando pateisinti savo nusikaltimus prieš lietuvybę ir lietuviškąjį tikėjimą.
Išaukštindami Brunoną Kverfurtietį ir jo nusikaltimą prieš lietuvius, Lietuvos tūkstantmečio proga katalikai dar kartą pažemina lietuvių tautą ir lietuviškąjį tikėjimą.