Lietuviø kalba ir barbarizmai

Nauji þodþiai ir techniniai terminai kalboje atsiranda dviem bûdais

Kaip ir kiekviena kita kalba, lietuviø kalba turi prisitaikyti prie sparèiai besikeièianèio pasaulio. Tai reiðkia, kad kiekvienai naujai sàvokai, atsiradusiai ir prigijusiai pasaulinëje þmonijos kultûroje, turi bûti priimamas (sukuriamas) lietuviðkas atitikmuo.

Nauji þodþiai Lietuvoje paprastai atsiranda arba 1) sugalvojant lietuviðkà naujadarà (pavyzdþiui, „delninukas“ – delninis kompiuteris), arba 2) sukonstruojant naujà barbarizmà (pavyzdþiui, anglizmas „blenderis“ – angliðkas þodis blender su lietuviðka galûne „-ris“).

Subarbarinti kitø kalbø þodþius yra lengviausia

Nesunku pastebëti, kad dauguma naujai atsirandanèiø daiktø bei reiðkiniø visuomenëje ir ypaè þiniasklaidoje yra nedelsiant pakrikðtijami þurnalistø pridedant lietuviðkas priesagas ir galûnes ( „ðeipingas“, „tiuningas“, „kastingas“, „espresso“ ir pan.).

Akivaizdus lietuviø kalbos nykimo momentas – jau baigiama palaidoti lietuviðka abëcëlë. Vieðajame gyvenime lietuviðkø raidþiø tarimà galutinai iðstûmë angliðkasis.
TV tariama „tivy“, ID – „aidy“, DVD – „dividy“ ir t.t. Ir tai – ne tik ðnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje – faktiðkai visur ir visada, visoje Lietuvoje.

Kurti naujus þodþius tokiu bûdu yra pigiausia ir patogiausia, nes per kelias sekundes tai gali padaryti kiekvienas, netgi visiðkai nesuprasdamas, apie kà kalbama. Svarbiausia, rezultatas bus vienodas - naujàjá barbarizmà supras kiekvienas, jau girdëjæs originalà uþsienio kalba.

Lietuviðkø naujadarø átvirtinimui reikia ádëti daug darbo

Tuo tarpu á lietuviø kalbà nauji terminai gali bûti iðversti ávairiai, daþnai egzistuoja daug to paties þodþio reikðmiø. Jei keli þmonës tà patá terminà iðsivers skirtingai, jie gali nesusikalbëti tarpusavyje.

Pavyzdþiui, Valstybinës lietuviø kalbos komisijos rekomenduojamas angliðkojo file vertimas „rinkmena“ gali bûti nesuprastas netgi programuotojø, jau nekalbant apie eilinius lietuvius, pripratusius prie dabar jau „visiðkai lietuviðko“ barbarizmo „failas“.

Taigi norint sukurti lietuviðkà naujo termino atitikmená, reikia ne tik 1) sugalvoti ir kaþkaip demokratiðkai patvirtinti tinkamiausià vertimà, bet ir 2) iðreklamuoti já visuomenëje bei 3) átikinti lietuvius naudoti naujà þodá. Visi trys þingsniai reikalauja daug pastangø.

Sunku susitarti dël tinkamiausio lietuviðko sàvokos atitikmens

Prisiminkime, kaip buvo verèiamas á lietuviø kalbà angliðkas kompiuterijos terminas driver. Jei paþiûrësime á keliolikos metø senumo anglø-lietuviø kalbø þodynà, greièiausiai rasime ðiuos vertimo variantus: 1) vairuotojas, veþëjas, maðinistas; 2) (gyvuliø) varovas; 3) varomasis ratas.

Kai reikëjo iðversti driver kompiuterine prasme, nemaþai lietuviø tiesiog pasirinko labiausiai semantiðkai atitinkanèià ir ko gero graþiausiai skambanèià reikðmæ - „varovas“.

Vis dëlto kalbininkai sugalvojo savo oficialià versijà - visiðkai naujà ðia prasme sàvokà „tvarkyklë“ – ir bûtent ðá vertimà galime rasti dabartiniuose þodynuose. Taèiau „tvarkyklë“ neprigijo visuomenëje, ir dauguma lietuviø, ypaè programuotojø, tiesiog sako „draiveris“, spjaudami á kalbos komisijø rekomendacijas.

Ádomu, kad daugelyje kalbø (pavyzdþiui, ispanø ar prancûzø) „tvarkyklë“ reiðkia „kompiuteris“. Akivaizdu, kad tai kur kas semantiðkai taiklesnis ðio þodþio vartojimas, nes kompiuteris visø pirma yra informacijà tvarkanti maðina.

Tuo tarpu áþvelgti prasminá ryðá tarp þodþio „tvarkyklë“ ir prietaisà valdanèios (varanèios) programos gali nebent kalbos komisijø valdininkai. Visai natûralu, kad tauta vieningai atmetë ðá kalbininkø „atradimà“.

„Draiverio“, „failo“ ir daugelis kitø pavyzdþiø parodë, kad lietuviai nëra linkæ vartoti semantiðkai neteisingø ir ypaè autoritariðkai, be þmoniø pritarimo sugalvotø terminø.

Nepagrástos kalbininkø ambicijos dar labiau apsunkina barbarizmø problemà

„Draiverio“ istorija – tai tik vienas ið daugelio pasireiðkimu per paskutinius keliolikà metø susiklosèiusios tvirtos oficialiosios kalbos kûrimo tradicijos - jei naujai sàvokai ávardinti naudojamas senas angliðkas þodis, kalbininkai stengiasi ne panaudoti labiausiai atitinkantá jau egzistuojantá ðio þodþio vertimo variantà, o bûtinai kurti naujà þodá. (Pavyzdþiui, jau minëtieji „tvarkyklë“, o ne „varovas“, „rinkmena“, o ne „byla“ angliðkajam file.)

Visiðkai naujus lietuviðkus þodþius yra daug sunkiau susieti su kitø kalbø originalais, teisingai iðversti, nes jø nëra senesniuose þodynuose. Pagaliau, juos kur kas sunkiau atsiminti netgi tiems lietuviams, kurie moka uþsienio kalbas. Be reikalo kuriami ámantrûs naujadarai komplikuoja ir taip komplikuotà vertimà á lietuviø kalbà.

Pagaliau pats kalbos komisijø noras primesti savo be jokio poreikio iðgalvotus prasminius naujadarus tiesiog erzina. Susidaro áspûdis (greièiausiai ne be pagrindo), jog kai kurie kalbininkai piktnaudþiauja savo ágaliojimais kalbos prieþiûros ir plëtros srityse, kad ágytø asmeninæ valdþià, panaðià á tà, kurià tautinës kalbos formavimosi laikais turëjo Jonas Jablonskis ir jo bendraþygiai.

Naujø lietuviðkø þodþiø populiarinimas reikalauja dideliø investicijø

Tik labai maþa dalis lietuviø aktyviai domisi lietuviø kalbos politika: skaito Valstybinës lietuviø kalbos komisijos nutarimus, lankosi jos interneto svetainëse, seka kalbos naujoves.

Lietuviai labai greitai pripranta prie angliðkø, italiðkø bei kitø kalbø barbarizmø ir puikiausiai su jais iðsiverèia kasdieniniame bendravime. Átikinti lietuvius, ypaè þurnalistus, sekti ir ásiminti naujai atsirandanèius ir sunkiai ásitvirtinanèius þodþius yra labai sunku.

Norint, kad lietuviðkus naujadarus ásisavintø plaèioji visuomenë, reikia juos reklamuoti - daug kartø kartoti per radijà, televizijà, kabinti reklaminius skydus ðalikelëse ir miestø gatvëse.

Naujus lietuviðkus þodþius reikia kurti kaip ámanoma greièiau, kol atitinkami barbarizmai galutinai neásivieðpatavo lietuviø sàmonëje. Kuo anksèiau bus pradëtas propaguoti naujas þodis, tuo maþiau reiks pastangø ir laiko jam átvirtinti.

Kitaip sakant, veiksmingam naujø lietuviðkø þodþiø populiarinimui reikia skirti labai daug laiko ir lëðø. Dabartinëje Lietuvos visuomenëje tai reiðkia, kad lietuviø kalbos perspektyvos yra labai liûdnos.

Nepakankamas dëmesys ir finansavimas neiðvengiamai veda á kalbos skurdà ir nykimà

Pastaruoju metu Lietuvos valdþia nëra linkusi skirti dëmesio ir ypaè materialiniø resursø lietuviø kalbai ir jos problemoms.

Vieðoji reklama populiarina Europos Sàjungà, kaþkokià „Europos kultûrà“, muzikà, kosmopolitizmà, homoseksualizmà ir pan. – kitaip sakant, viskà, iðskyrus lietuviø kalbà.

Akivaizdus lietuviø kalbos nykimo momentas – jau baigiama palaidoti lietuviðka abëcëlë. Vieðajame gyvenime lietuviðkø raidþiø tarimà galutinai iðstûmë angliðkasis.

TV tariama „tivy“, ID – „aidy“, DVD – „dividy“ ir t.t. Ir tai – ne tik ðnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje – faktiðkai visur ir visada, visoje Lietuvoje.

Panieka lietuviams?

„Maksima“ tinklo savininkai pabrëþia bûtent nelietuviðkà raidæ savo pavadinime, nors tai ir Lietuvoje ásteigta ámonë. Atrodo maþdaug kaip „dëjome mes ant tos jûsø lietuvybës“.

Tuo tarpu bûtent lietuviø kalbai gresia didþiausias pavojus. Bûtent lietuviø kalbos modernizavimui – pritaikymui prie ðiandienos ir ateities poreikiø – verkiant reikia kuo didesniø vyriausybës, savivaldybiø ir visos tautos pastangø.

Iðsaugoti lietuviø kalbà gali tik intensyvi, kryptinga ir sisteminga valstybës politika, kuri uþtikrintø savalaiká naujø þodþiø kûrimà ir jø populiarinimà visuomenëje. Reikia ieðkoti bûdø, kaip átikinti þiniasklaidà atsisakyti barbarizmø ir skleisti, populiarinti ar netgi kurti lietuviðkus naujadarus.

Kadangi naudoti barbarizmus yra patogiausia, dabartinis valstybinis kalbos ignoravimas reiðkia nenumaldomà svetimþodþiø daugëjimà ir vis gilesná jø skverbimàsi á lietuviø kalbà. Ðiai vis labiau atsiliekant nuo gyvenimo reikalavimø, poþiûris, kad lietuviø kalba neperspektyvi, archajiðka, „kaimietiðka“ ir pan., vis labiau plinta netgi tarp ðimtaprocentiniø lietuviø.

Kuo labiau lietuviø kalba skurs, kuo maþiau atitiks gyvenimo poreikius, tuo maþiau prasmës bus ja kalbëti. Jei nenorime, kad lietuviø kalba taptø negyvu muziejaus eksponatu, turime jà saugoti, puoselëti ir tobulinti – ir, svarbiausia, ne tik graþiais þodþiais.