Margiris ir narsieji Pilėnų gynėjai užmiršti, užtai kiekviename žingsnyje mus persekioja lietuvybės ir moralės naikinimą išaukštinančio mito apie Mindaugą ir krikštą atgarsiai. Netgi Eurovizija yra tapusi oficialia lietuviškumo naikinimo priemone.
Bandydamas suprasti, kaip amoralusis Lietuvos karalius galėjo tapti istorikų ir politikų garbinimo objektu, prisiminiau dabar jau į užmarštį nugrimzdusius kunigaikštį Margirį ir narsiuosius Pilėnų gynėjus. Nė menkiausios užuominos apie juos neradau naujausiame 8 klasės istorijos vadovėlyje, bet užtai ten buvo smulkiai aprašyta, kaip šaunieji kryžiuočiai Lietuvoje pagavo ir užmušė daug stabmeldžių bei kitaip kilniai ir pasiaukojamai bandė civilizuoti mūsų protėvius, o šie vis grįždavo prie savo tikėjimo, kaip šuo, sugrįžtantis prie [savo] vėmalo.
Nustebęs pabandžiau paieškoti Margirio ir Pilėnų vardų Vilniaus gatvių bei aikščių sąrašuose, tačiau irgi veltui vien tik dabartiniai oficialiosios vyriausybinės bei bažnytinės ideologijos didvyriai: Mindaugas, Jogaila bei įvairaus plauko katalikų šventieji.
Įdomu, ką apie pilėniečius pasakytų modernieji Lietuvos istorikai, politikai bei visi kiti pažangūs kultūrologai bei švietėjai. Gal jie neprisitaikė prie rinkos konjunktūros ir todėl neatlaikė konkurencijos, o gal Margiris ir Pilėnų gynėjai buvo žemesnės pagonimiškos kultūros, ir todėl juos reikėjo likviduoti?
Turbūt retas iš oficialiųjų ideologų galėtų susilaikyti nuo paniekinamos šypsenos, prisiminęs, kaip gyveno kažkada pagonys, kurie kovojo ir žuvo vardan Lietuvos, nesutikdami netgi naudingai parsiduoti. Mindaugas (ar Jogaila) va jis tai sugebėjo prasigyventi pardavinėdamas Lietuvą, todėl juo reikia didžiuotis, jį prisiminti ir garbinti bei, esant progai, sekti jo pavyzdžiu!
Deja, ciniškas Lietuvos istorijos vertinimas nėra atsitiktinė valstybės formuojamos kultūros apraiška. Oficialioji istorijos interpretacija apie Mindaugą, Lietuvos krikštą bei įsijungimą į krikščioniškąją Europą labai primena ideologų kruopščiai sukonstruotą mitą, kurio tikslas pateisinti sąmoningą ir nuoseklią lietuvybės žeminimo bei lietuviškos savimonės naikinimo politiką, kurią kažkada vykdė pagrindinis dabartinių korumpuotų politikų ramstis Katalikų bažnyčia.
Mindaugo ir tariamai Lietuvos krikštas dažniausiai oficialiai pristatomas kaip laukinių pagonių lietuvių pavertimo kultūringais europiečiais simbolis. Tarsi tuometinė lietuvybė buvo kažkas neigiama, žema, nekultūringa, pagoniška, o katalikiškoji Europa dorybė ir progresas vertybė, vardan kurios turėjo būti sunaikinta originali lietuviška kultūra.
Tarsi Lietuva ir lietuviai būtų kažkuo susitepę tarybinės okupacijos laikais, ir dabar turėtų apsivalyti tarsi pasikrikštyti, nusiplaudami lietuviškumą
Juk krikšto motyvas vaidina ypač svarbų vaidmenį ir nūdienos oficialiojoje ideologijoje.
Ant kiekvieno kampo puikuojasi semantiškai absurdiškas lozungas būkime europiečiais, visose gyvenimo srityse vadinamasis elitas stengiasi išnaikinti lietuviškumo likučius, skatindamas ar net versdamas beatodairiškai pamėgdžioti JAV ar Vakarų Europos papročius architektūrą, meną, maitinimosi būdą, drabužius… trumpai tariant, vadinamąją Vakarų kultūrą. Lyg tai Lietuva ir lietuviai būtų kažkuo susitepę tarybinės okupacijos laikais, ir dabar turėtų apsivalyti tarsi pasikrikštyti, nusiplaudami lietuviškumą.
Istoriškai visiškai akivaizdu, kad mūsų protėviai buvo kur kas moralesni už katalikus.
Panaši nuostata atsispindi ir viešojo kalbėjimo manierose. Nors slaviškos kilmės žodžiai vis dar laikomi nekultūringumo atributais, įmantriai skambantys iš germaniškųjų ar romaniškųjų kalbų kilę barbarizmai dažnai suvokiami kaip pažangumo ir išsilavinimo ženklas.
Tiesa, patyrinėjus, kas daugiausiai vartoja barbarizmų, darosi aišku, kad tai dažniausiai būna jaunuoliai, kurie užsienio kalbų taip ir nesugebėjo išmokti, tačiau nori pademonstruoti savo tariamą išprusimą ar vakarietiškumą, kartodami kelis kažkada nugirstus įmantriai skambančius užsienietiškus žodžius.
Mitas apie karalių Mindaugą atspindi ir pateisina siekį pažeminti ir sunaikinti tai, kas lietuviška, vardan vakarietiškumo, tarsi pastarasis būtų savaime akivaizdi vertybė. Visai nesigilinama, koks buvo ir yra jų etinis santykis, nors istoriškai visiškai akivaizdu, kad mūsų protėviai buvo kur kas moralesni už katalikus.
Jei modernieji istorikai kada ryžtųsi patys įsigilinti į Bibliją, tai išsiaiškintų, kad būtent katalikai buvo ir yra tikrieji stabmeldžiai pagal biblijinį apibrėžimą (o ne katalikiškąją propagandinę stabmeldystės interpretaciją) tuo tarpu neteko girdėti, kad mūsų protėviai būtų lieję Lietuvos dievų atvaizdus.
Senovės lietuviams buvo privalu laikytis duoto žodžio, jie gerai elgėsi su belaisviais ir toleravo kiekvieno žmogaus tikėjimą. Tuo tarpu to meto katalikai pateisino bet kokią apgaulę, niekšybę ir žiaurumą.
Katalikų bažnyčiai buvo normalu laužyti sutartis ir klastingai žudyti į derybas atvykusius patiklius priešininkus juk už atitinkamą pinigų sumą bet kuris katalikas galėjo nusipirkti popiežiaus atleidimą (indulgenciją) praktiškai bet kuriai savo nuodėmei.
O gal šiuolaikiniams ideologams kaip tik paranku, kad etine prasme XIII amžiaus katalikai buvo tiesiog žiaurūs veidmainiai ir klastingi apgavikai, visiški moraliniai menkystos, palyginus su mūsų protėviais gal, išaukštindami istorines niekšybes, jie nori įsigyti teisę patys jas daryti šiandien?
Katalikybė gi buvo primesta mūsų protėviams su apgaulės, išdavystės ir niekšybės pagalba juk Kęstutis, vykdamas į Krėvos pilį, neįtarė, kad Jogaila jau ruošėsi tapti kataliku. O gal šiuolaikiniams ideologams kaip tik paranku, kad etine prasme XIII amžiaus katalikai buvo tiesiog žiaurūs veidmainiai ir klastingi apgavikai, visiški moraliniai menkystos, palyginus su mūsų protėviais gal, išaukštindami istorines niekšybes, jie nori įsigyti teisę patys jas daryti šiandien?
Panašiai kaip 13 amžiuje, šiuolaikinis ėjimas į Europą irgi naikina tai, kuo Lietuvoje dar ne taip seniai buvo galima didžiuotis. Juk įstojimas į Europos Sąjungą įteisino balsų pirkimą, atvirą įstatymų ignoravimą, žurnalistų gąsdinimą bei oficialiosios informacijos klastojimą.
Taip pat kaip krikštas 13 amžiuje, taip dabar Vakarai ir ypač Europa tapo burtažodžiais pateisinti bet kokiai niekšybei, o visų pirma lietuvių tautos ir lietuvybės žeminimui.
Eurovizijos paskirtis yra kiekvienos Europos šalies originalios muzikinės kultūros pristatymas, tačiau Lietuvos atstovai su kiekvienais metais vis labiau primena eilinius nežinia iš kurios šalies atvykusius nevykėlius dainininkus, ieškančius laimės Vakarų Europos naktiniuose baruose.
Akivaizdu, kad pagrindiniu nacionalinės atrankos į Euroviziją kriterijumi yra tapęs kuo mažesnis lietuviškumas, tarsi būtų norima, kad niekas negalėtų atpažinti Lietuvos atstovų.
Dalyvavimas Eurovizijoje yra laikomas didele garbe ir pasiekimu, taigi peršasi išvada, kad Lietuvos vyriausybė ir su ja susijęs kultūrinis elitas siekia visiškai nutautinti Lietuvos muzikinę kultūrą.
Akivaizdu, kad pagrindiniu nacionalinės atrankos kriterijumi yra tapęs kuo mažesnis lietuviškumas, tarsi būtų norima, kad niekas negalėtų atpažinti Lietuvos atstovų. Tarsi pagrindinis lietuvių pasirodymo Eurovizijoje tikslas būtų sugraudinti žiūrovus ir žiuri: Va mes, likimo nuskriausti lietuviai, stengiamės visiškai atsikratyti savo lietuviškumo ir pasidaryti tikrais vakariečiais, tikrais betaučiais europiečiais.
Be abejo, tokio pobūdžio beatodairiškas Lietuvos vyriausybės lindimas į užpakalį susilaukia audringo pritarimo tarp Vašingtono ar Briuselio politikų bei biurokratų dėl besąlygiško paklusnumo kiekvienam Europos Sąjungos komisarų įgeidžiui ES Komisijos viceprezidentas Giunteris Ferhoigenas yra netgi pavadinęs Lietuvą deimantu Europos karūnoje.
Tačiau daugumai paprastų europiečių ar netgi užsienyje gyvenančių tautiečių begėdiškas kailio išvertimas ir žeminimasis sukelia atvirkštines emocijas. Jie turbūt ir patį europietiškumą supranta skirtingai taigi, ko gero, greitai ir vienas Eurovizijos konkurse pelnytas taškas bus laikomas dideliu pasiekimu.
Lietuvos Eurovizijos strategija idealiai atitinka oficialųjį mitą apie Mindaugą. Juk didingasis Lietuvos karalius giriamas ir garbinamas už tai, kad atvedė Lietuvą į Europą priartino ją prie banalios Vakarų Europos valstybės ar greičiau beteisės europietiškos provincijos lygio, kokia ji ir tapo po kelių šimtų metų. Panašus likimas, atrodo, Lietuvos laukia ir netolimoje ateityje, ir tai yra vaizduojama kaip didelė nūdienos elito pergalė.
Liūdnai pagarsėjusioji Laura Čepukaitė po Eurovizijos konkurso Kijeve nesidrovėdama leido suprasti, kad balsavimas buvo politinis ir ji buvo blogai įvertinta todėl, kad atstovavo Lietuvai. Šią mintį greitai pasigavo ją skandalingai prastūmę muzikologai, ir toks paaiškinimas, regis, visus patenkino. Deja, tokie pareiškimai jau tapo banalia kasdienybe, ir daugeliui atrodo savaime suprantama, kad kiekvienas giriasi asmeninėmis pergalėmis bei puola kaltinti Lietuvą dėl savo nesėkmių.
Homo sovieticus, žydšaudžiai, chamai, cinikai, nacionalistai viskas, kas tik blogai skamba, yra pilama ant lietuvių tautos. Ir tarp tų pylėjų yra nemažai lietuvių.
Nori nenori tenka prisiminti istorines katalikiškąsias tradicijas: išpažintį, atgailą ir, žinoma, viešą nusižeminimą, visų mieliausią katalikiškojo ganytojo širdžiai. Kartais atrodo, kad būtent dabar pradėjo duoti vaisius kažkada ne vieną šimtmetį trukusios desperatiškos Katalikų bažnyčios pastangos galutinai pažeminti lietuvius ir sunaikinti pačią lietuvybę.
Tyčiojimasis iš lietuvių tautos jau seniai tapo vidutiniškų žurnalistų, istorikų bei kultūrologų rutina.
Tiesa, yra ir dar vienas aspektas dedantieji ant savo tautos tarsi bando parodyti, kad jie ją jau praaugo, pasiekė aukštesnį lygį ir tarsi jau atsikratė savo lietuviškosios praeities, kuri, žinoma, yra visų nelaimių, o svarbiausia jų pačių nesėkmių priežastis. Ko gero jie ir prieš save teisinasi, autoritetingai diskutuodami apie lietuvių apsivalymą.
Lietuviškumas yra padarytas patogiu atpirkimo ožiu kiekvienam, kam tik užtenka įžūlumo apkaltinti Lietuvą dėl savo tingumo ar nesugebėjimo, taigi valdančiojo elito visai nestebina tai, kad kiekvienas vidutinybė ir nevykėlis dėl savo nesėkmių kaltina tėvynę. Aukštuomenės atstovai choru pritarė ir Laurai Čepukaitei, kuri begėdiškai suvertė Lietuvai kaltę dėl atitinkamo savo pasirodymo įvertinimo, tarsi užmiršusi, kad jos dainoje lietuviškumo nebuvo nė mažiausios kruopelytės.
Taigi oficialiajame mite apie Lietuvos karalių žila istorija yra susipynusi su mūsų dabartimi. Lietuvos iškeitimą į karūną primena garsioji Giunterio Ferhoigeno frazė . Lietuvių žudymą Mindaugo valdžios stiprinimo labui atitinka šiuolaikinis daugumos lietuvių gerovės aukojimas lyg tai kažkokios mistinės Valstybės, lyg tai valdančiojo elito interesų vardan.
Nūdienos lietuvybės žeminimas ir naikinimas logiškas Mindaugo valstybės stiprinimo metodų tęsinys. Įvairialypius atgarsius ciniškojo mito, išaukštinančio karaliaus nuopelnus Lietuvai sutinkame kiekviename žingsnyje.
Galbūt Mindaugo nuvainikavimas paskatintų valdantįjį elitą susirūpinti nebe lietuvių tautos, o savo paties apsivalymu?
Ar oficialus Mindaugo nuvainikavimas galėtų iš esmės pakeisti dabartinę Lietuvos tikrovę? Vargu bau. Tačiau tai būtų žingsnis Lietuvos valstybės moralumo atkūrimo link.
Jei kiekvienas istorinis niekšas ir būtų vadinamas niekšu, galbūt būtų drąsiau adekvačiai įvertinti ir dabartinių vadinamųjų valstybininkų pasiekimus, nelaukiant kol jie virs senovės istorija? Galbūt tai paskatintų valdantįjį elitą susirūpinti nebe lietuvių tautos, o savo paties apsivalymu?
O ar dar kada nors vietoje mūsų protėvių, kažkada apgynusių ir išsaugojusių Lietuvą, begėdiškų lyginimų su šunimis, oficialiuose istorijos veikaluose ar bent mokykliniuose istorijos vadovėliuose bus nors užsiminta apie tą vaidmenį, kurį atliko tokie visų užmiršti lietuviai, kaip Pilėnų gynėjai ir jų nekaralius Margiris?
Alis 2017-08-25 10:41:02
Kai ką naujo sužinojau ir nesiruošiu vertinti, neturėdamas informacijos iš pirminių šaltinių. Šiaip visai įdomus skaitalas.
RESPECT JONUI 2017-07-06 08:39:53
JONAS padarė šachą ir matą šiuo pasisakymu straipsnio autoriui ir visiems kitiems putopyzdams.Vajeeee kaip gražiai supyzdino rusišką mentalitetą:D Keikiuos čia tam, kad tokiu stilium komuniagos mokino kitus.A dabar supratot suskiai kur jūsų vieta su tokiais straipsniais?nūžnike...
Julius 2017-07-01 17:13:51
Neraštingas istorikas rašo apie Mindaugą, kad jis užsidėjo ant galvos tik metalą. Tai ne metalas, o kLietuvos karalystė, kuri būtų užkirtusi kelią Jogailos išdavystei ir pardavimą lenkams.
Kęstutis 2015-12-09 14:10:07
Debilas tarptautinė sąvoka apibūdinanti apsigimusį kvailį.
Duok durniui kelią, sako patarlė, bet kita sako, kad negalima leisti kiaulei užropoti ant altoriaus. Autorius užropojo ant visa ko, pateikdamas grafomano svaičiojimus ir dar prisidengdamas lietuvybe. Jukš, apsimetėli tikrasis lietuvių tautos Išgama
rGppHZEIA 2015-10-26 12:36:18
YYGOT ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.co m
Išgama sąvoka. Išgama turbūt geriausias trumpas lietuviškas pavadinimas Lietuvą išduodančiam politikui.
Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.
Išaukštinę Mindaugą su ciniškųjų istorikų pagalba, šiandieniniai Lietuvos valdovai mano pateisinę ir savo pačių niekšybes. Lietuvybė toliau žeminama, Lietuva pardavinėjama, ir taip pat kaip ir 13 a. Mindaugo nusikaltimai, tai vadinama ėjimu į Europą.
Pagonybė ir pagonys sąvokos ir vartojimas. Žodžiai pagonys ir pagonybė buvo išgalvoti ir dar dabar yra vartojami krikščionių siekiant pažeminti kitų tikėjimų žmones.
TV serialas Sostų žaidimas išaukštino ir visame pasaulyje dar labiau išpopuliarino terorizmą. Seriale apstu paralelių su dabartiniu mūsų gyvenimu. Išaukštindamas Liublino uniją, Seimas pramušė eilinį degeneracijos dugną.
Nusipirkau 16 pakelių maisto papildų internetu iš JAV kur jie vidutiniškai 5 kartus pigesni. Muitinė 6 konfiskavo ir dar liepė pasiaiškinti. ☺
Peticija dėl Skaistos Rakauskienės ir kitų lietuvių nužudymų jau svarstoma Europos Parlamente. Jei nesate abejinga(s) prieš valdžios nusikaltimus protestuojančių tautiečių žudymui, galite palaikyti peticiją internete.
Lietuvos žurnalistai galutinai nupušo, ir Rusija tuo eilinį kartą pasinaudojo pigios provokacijos pagalba apgindama Grybauskaitę nuo pagrįstų įtarimų tarnaujant Putinui.
Akivaizdu, kad Kęstutis Girnius suklydo. Agresyvus Putino ėjimas spaudžia Trampą į kampą.
Seimūnai nusprendė ne tik išsivogti Vilniaus Pedagoginio pastatus bei žemę, bet ir prijungti jį prie menkaprestižės Kauno įstaigėlės, pavadintos vieno didžiausių Lietuvos istorinių išgamų vardu.
Kakės Makės kultas tiesioginis pasityčiojimas iš lietuvių kalbos ir lietuvybės. Kaip galima žeminti Lietuvos vaikus skatinant juos žaisti su Kakėmis ir jomis žavėtis?
Grybauskaitės parinktas Generalinis prokuroras pridengs eilinį Prezidentės nusikaltimą. Kaip visada vadinamojoje Lietuvos Respublikoje.
Donaldas Trampas išmoko iš Kimo Džonguno politikoje naudoti pokerio taktikas ir su jų pagalba sėkmingai stumia Putiną su Si į kampą.
Dvigubas Jogailaičių kryžius LR herbe (ant vadinamojo Vyčio skydo) gerai tinka mūsų tautą negailestingai šienaujančiai giltinei, vadinamai Lietuvos Respublika.