.

tema:Lietuvybė ir lietuvių kalba

Pagrindinės bėdos, kurias šiuo metu patiria lietuvybė ir lietuvių kalba, yra globalizacija, masinė lietuvių emigracija bei menkas lietuvybės prestižas.

Lietuvybė gali išnykti

Lietuvių tautinei kultūrai gresia išnykimas, kaip ir daugeliui kitų pasaulio kultūrų.

Ne tik mažosios tautos, bet ir kai kurios didžiosios, kaip, pavyzdžiui, prancūzai ar vokiečiai, jaučia savo kalbos bei kultūros išnykimo pavojų ir imasi aktyvių veiksmų joms išsaugoti.

Lietuviška svajonė?
Emigracija (lėktuvas išskrenda)
Dauguma jaunų lietuvių planuoja palikti Lietuvą – lietuvių kalba, lietuvybė, gyvenimas tėvynėje jau nebesuvokiami kaip vertybės.

Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Mokydamiesi pagrindines kalbas, žmonės vis mažiau dėmesio skiria savo gimtajai kalbai.

Lietuvybė yra ypač dideliame pavojuje, nes lietuvių tėra keli milijonai, o ir tie patys sparčiai palieka Lietuvą.

Globalizacija paverčia lietuvybę neperspektyvia ir nepelninga

Augant tarpvalstybinių ekonominių ryšių svarbai, dažnai neapsimoka lietuvių kalba tvarkyti dokumentaciją ar vesti susirinkimus bei pasitarimus netgi Lietuvoje įsikūrusiose tarptautinėse įmonėse. Su kiekvienais metais Lietuvoje daugėja kompanijų, atsisakančių lietuvių kalbos ir verčiančių savo darbuotojus lietuvius kalbėti angliškai ar netgi lenkiškai.

Dėl to pačios priežasties jauniems lietuviams, siekiantiems karjeros ir turto, neapsimoka gaišti laiko detaliam susipažinimui su tautine kultūra, savo gimtosios kalbos turtingumu bei subtilybėmis.

Pagaliau, dabartinę kultūrą, visuomenės nuomonę ir vertybes formuojančiai televizijai neapsimoka kurti tautinę kalbą ir kultūrą propaguojančių laidų.

Masinė emigracija dar labiau komplikuoja lietuvybės padėtį. Kuo mažiau Lietuvoje lieka lietuvių, tuo labiau skursta lietuvių kalba, tuo mažiau apsimoka investuoti į tautinę kultūrą.

Lietuvių kalba užteršiama barbarizmais

Kiekvienais metais atsiranda dešimtys naujų sąvokų bei terminų. Jiems įvardinti dažniausiai yra naudojami barbarizmai – kitų kalbų žodžiai su lietuviškomis galūnėmis.

Naudoti barbarizmus yra daug paprasčiau bei pigiau, nei kurti lietuviškus naujadarus. Naujų lietuviškų žodžių kūrimas ir, svarbiausia, jų sklaida, įtvirtinimas kasdieninėje kalboje reikalauja daug laiko, pastangų ir finansavimo.

Kadangi valstybė neskiria pakankamai lėšų, lietuvių kalba vis labiau atsilieka nuo gyvenimo ir vis daugiau užteršiama naujais ir naujais barbarizmais.

Lietuvių kalba ir kultūra tampa antraeilėmis Lietuvoje

Tarybiniais laikais lietuvių kalba ir kultūra buvo suvokiamos kaip aukščiausiosios vertybės. Lietuvybė tuo metu buvo vienas svarbiausių tuometinės Lietuvos vyriausybės rūpesčio ir globos objektų.

Tačiau Lietuvai tapus nepriklausoma ir ypač artėjant stojimui į Europos Sąjungą, augant nedarbui, vyriausybės prioritetais tapo anglų kalbos populiarinimas ir katalikybės ideologija.

Anglų kalbos mokymas ir oficialus jos išaukštinimas padėjo palikti Lietuvą bedarbiams, tuo metu ypač gadinusiems ekonominę valstybės statistiką.

Katalikų bažnyčia privertė lietuvius liautis purkštauti prieš korumpuotąją Lietuvos valdžią ir nuolankiai vykdyti visus valdančiųjų įsakymus.

Beatodairiškai garbinant ir propaguojant anglų kalbą ir katalikybę, lietuvių kalba ir lietuvybė tapo antraeilėmis vertybėmis. Populiarėjant patyčioms iš lietuvių tautos kaip „veršių“, ,,žydšaudžių“, „žmogžudžių“, „atsilikėlių“ ir pan., lietuvių kalba ir visa tautinė kultūra tapo ironijos, jei ne blogai slepiamos paniekos, objektu. (Daugiau – pirmojoje Lietuviais.lt versijoje, www.lietuviais.w3.lt)

Provincialumo mentalitetas skatina kalbos ir tradicijų griovimą

Lietuvoje vis dar gaji tarybiniais laikais įsitvirtinusi savęs menkinimo tradicija. „Užsienis“ (vakarietiškas) suvokiamas kaip kažkokios aukštesnės kultūros sfera, su kuria palyginus, Lietuva yra atsilikusi provincija, lietuvių kalba – archajiška prokalbė, o patys lietuviai – kur kas žemesnės būtybės nei vakariečiai.

Savo tautą menkinantys lietuviai neretai gėdijasi savo lietuviškumo ir stengiasi visur lygiuotis į vakariečius – dažniausiai televizijos filmų bei serialų herojus. Holivudo ir, bendrai, JAV simbolika yra tapusi šaunumo, pažangos ir, svarbiausia, nelietuviškumo ženklu, vis madingiau ir madingiau teršti lietuvių kalbą – visur kaišioti nelietuviškus, ypač angliškus, žodžius, tuo siekiant pademonstruoti užsienio kalbų mokėjimą.

Deja, įsivyraujanti JAV gatvės kultūra nenumaldomai naikina originalios Lietuvos kultūros likučius.

Valstybė neskiria pakankamai dėmesio lietuvybės gynimui ir puoselėjimui

Kaupiantis globalizacijos grėsmėms, tautinę kalbą ir kultūrą būtina aktyviai ginti ir propaguoti.

Klausimas
Ar galėtumėte ką nors padaryti lietuvybės labui, ką nors jai paaukoti? (Kažkiek savo laiko, pastangų ar pan.)

Taip, galėčiau

Jei manęs tai per daug neapsunkintų

Nemanau

Jokiu būdu

Niekada apie tai negalvojau

Daugelis pasaulio ir ypač Europos valstybių tam skiria tikrai daug jėgų. Siekiama, kad viešajame gyvenime būtų vartojama švari tautinė kalba; finansuojamas tautinių švenčių šventimas, saugomas tautinis kultūrinis paveldas ir daroma viskas, kas galima, kad tik jis neišnyktų iš realaus gyvenimo.

Kai kurios valstybės imasi tikrai drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Baltarusijoje didesnę muzikinių radijo programų dalį privalo sudaryti kūriniai nacionaline kalba.

Tuo tarpu Lietuvos valstybė puoselėja lietuvybę daugiausia tik gražiais žodžiais. Nemažai kultūrai skirtų lėšų tiesiog atiduodamos Romos katalikų bažnyčiai – užsienio religinei organizacijai.

Geriausiai valstybės požiūrį į lietuvybę parodo lietuvių kalbos vadovėlių, žodynų bei kitos tautiniam ir ypač kalbiniam švietimui skirtos literatūros lietuvių kalba kainos, daugeliui lietuvių tiesiog neįkandamos.

Tačiau netgi tos valstybės pastangos, kurios yra iš tikrųjų skiriamos lietuvybės gynimui, dažnai yra visiškai neapmąstytos. Neretai jos ne tik kad nepalaiko, bet netgi silpnina lietuvybę. Kartais atrodo, kad lietuvybė ir lietuvių kalba yra sąmoningai kompromituojamos Švietimo ministerijos bei Valstybinės kalbos komisijos.

Lietuvybei reikia lietuvių paramos

Akivaizdu, kad be aktyvios pagalbos lietuvių kalba ir kultūra nenumaldomai nyks, jų nepavyks išsaugoti pasyviai stebint ir laukiant netikėtos laimingos pabaigos.

Norint, kad lietuvybė išliktų, reikia pasiekti, kad ji kuo greičiau vėl atgautų aukščiausios Lietuvos valstybės vertybės statusą. Reikia stengtis, kad Lietuvoje būtų garbinga ir apsimokėtų kalbėti, rašyti ir gyventi lietuviškai, kad lietuvybė ir lietuvių kalba iš problemų šaltinio taptų garbės ir pasididžiavimo objektu.

2007-ųjų gruodis, Vilnius

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumasdienoraštistekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2016 Giedrius Šarkanas        kontaktai