.

2008 m. kovo 20 d.

Pavasaris!

Pavasario šventė (lygė) švenčiama kovo 20-ąją ar 21-ąją. Tai ne krikščioniškoji ritualinė, o natūrali gamtos šventė, kai ateina tikrasis pavasaris.

Pagaliau atėjo tikrasis pavasaris. Dienos jau tapo ilgesnės už naktis ir toliau ilgės visus tris pavasario mėnesius.

Oficialiai Lietuvoje įprasta pavasario pradžia laikyti kovo pirmąją. Tai aiškiau ir patogiau esant dabartiniam laiko skaičiavimui.

Tačiau tikrasis gamtos prabudimas prasideda tik kovo pabaigoje. Todėl tikrojo pavasario šventė švenčiama vadinamą pavasario lygiadienį – dieną, kai saulė yra tiesiog virš pusiaujo linijos ir kai diena daugiau mažiau susilygina su naktimi.

Priklausomai nuo metų, tai yra kovo 20-oji (kaip šiais metais) arba 21-oji diena.

Kai kur pavasaris prasidės tiktai rytoj

Dalyje pasaulio šalių (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje) oficialia pavasario pradžia yra laikoma kovo 21-oji. Vasara ten sutinkama tada, kai tampa iš tikrųjų šilta – vasaros saulėgrąžos dieną, birželio 21-ąją.

Pagal Irano kalendorių su pavasario švente prasideda nauji metai. Greičiausiai metų pradžios suvokimas tada, kai gamta atbunda naujam gyvenimui, daugeliui būtų daug priimtinesnis nei dabartinis krikščioniškasis žiemos – (nuodėmingosios?) gamtos mirties – variantas.

Lietuviškoji pavasario šventė Lygė neturi nieko bendro su Velykomis

Lietuviai šventė lygiadienį (Lygę) nuo seniausiųjų laikų – kol prieš viską, kas lietuviška, kovojusi Katalikų bažnyčia neuždraudė šios tautos tradicijos (kaip ir daugelio kitų) versdama švęsti Velykas.

Ir dabar prokatalikiškoji propaganda jas neretai bando vadinti Pavasario švente, taip bandydama apgauti pačius tamsiausius, neišsilavinusius lietuvius, įtikinti, kad Velykos – tai ta pati senoji lietuvių Pavasario šventė ir kad jas valstybine švente paskelbę katalikai Seimo nariai nediskriminuoja daugelio kitų religijų.

Tačiau tai yra begėdiškas melas, nes netgi žydų Velykos pažymi visai ne gamtos šventę, o jų tautos (Mozės vadovaujamo) išėjimo iš Egipto metines.

Pačios krikščioniškosios Velykos – tai krikščionių dievo Jėzaus iš Nazareto prisikėlimo šventė.

Už Jeruzalės šventyklos išniekinimą, smurtą ir smurto kurstymą Jėzus buvo nubaustas mirties bausme, tačiau krikščionys tiki, kad jis po trijų dienų prisikėlė ir būtent tai pažymi Velykų sekmadienis.

Taigi Velykos yra šventimas krikščioniškosios sveiku protu nesuvokiamos „paslapties“ – kad rūstusis žydų dievas Jahvė jo paties pagrindinę šventyklą išniekinusį nusikaltėlį pripažino savo sūnumi ir prikėlė iš mirusiųjų.

Iš kitos pusės, Velykos atspindi tipišką krikščionišką „stebuklo laukimą“ – kai visi krikščionys nusikaltėliai – vagys, melagiai, kruvini žudikai, išdavikai, maniakai, vienu žodžiu, visi žmonijos išgamos, kurių visais laikais pasaulyje daugiausia būdavo būtent tarp krikščionių, laukia, kad jiems viską atleis ir „į dangų“ pasiims jų dievas-nusikaltėlis Jėzus.

Daugiau apie Jėzų:Jėzus Kristus – dievas nusikaltėlis

Turbūt aiškiausiai tai pastebima tarp pačių parsidavėliškiausių ir ciniškiausiai Lietuvą išduodančių politikų bei paslaptingiausiomis aplinkybėmis praturtėjusių vadinamųjų verslininkų, kiekviena proga demonstruojančių savo katalikiškumą.

Pavasario šventė švenčiama būtent šiandien

Todėl neverta pasikliauti propaganda ir pakeisti Lygės Velykomis. Juk Pavasario šventė – tai autentiška, lietuviška (o ne lietuvių tautą siekusių sunaikinti svetimšalių primesta) šventė.

Šiandien nereikėtų užmiršti Lietuvą dar tebeglobojančių ir saugančių lietuviškųjų dievų, ypač Perkūno ir Žemynos, iš kurių meilės ir gimsta tikrasis Žemės pavasaris.

Diskusija

2. Giedrius2008 03 22 10:30:34

Deja, nei gražūs žodžiai, nei tikėjimas, nei pati meilė nepadės pasipriešinti išdavystei ir veidmainystei.
Tokį gražų ir, rodos, kilnų mąstymą, kaip Jūsų, visais laikais bandė primesti savo aukoms visi engėjai, plėšikai ir šiaip išgamos valdžioje.
Krikščionybė daugiausiai pasiekė tarnaudama silpnavalių ir bailių suvergininimui, ugdydama juose aukišką meilę ir paklusnumą savo veidmainiams valdovams bei tikėjimą, kad verta padlaižiauti stipriesiems už tai, kad Jėzus jiems atlygins po mirties.
Jūsų žodžiai skamba gražiai, bet jie kažkuo primena vargšo (taip troškusio valdžios ir garbinimo) Jėzaus veidmainystes.

1. Pavasaris2008 03 21 09:59:03

Nepuošia žmogaus širdis pririnkta neapykantos viskam ir visiems, ta pati neapykanta galiausiai sunaikins tave patį. Suprask, beatodairiška kritika ir panieka neturi savyje jėgos statyti dabartį ir kurti ateitį. Nešvaistyk tau duoto brangaus laiko tuštybei. Siek tobulybės t.y. meilės. Joje yra jėga. Gali būti labai protingu, bet be išminties. Siek išminties, ji irgi meilėje. Sustok, įsiklausyk širdimi ir suvok – Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą, jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,– man nėra iš to jokios naudos.
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi, meilė nesigiria ir neišpuiksta.
Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa, visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada– veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė– šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
Linkiu išminties tavo kelyje.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Lietuviško tikėjimo kalendorius

apie dienoraštį

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Išgama

    Išgama – sąvoka. Išgama – turbūt geriausias trumpas lietuviškas pavadinimas Lietuvą išduodančiam politikui.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (1)

    Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (2)

    Margiris ir narsieji Pilėnų gynėjai užmiršti, užtai kiekviename žingsnyje mus persekioja lietuvybės ir moralės naikinimą išaukštinančio mito apie Mindaugą ir „krikštą“ atgarsiai. Netgi Eurovizija yra tapusi oficialia lietuviškumo naikinimo priemone.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (3)

    Išaukštinę Mindaugą su ciniškųjų istorikų pagalba, šiandieniniai Lietuvos valdovai mano pateisinę ir savo pačių niekšybes. Lietuvybė toliau žeminama, Lietuva pardavinėjama, ir taip pat kaip ir 13 a. Mindaugo nusikaltimai, tai vadinama „ėjimu į Europą“.

  • Pagonybė ir pagonys

    Pagonybė ir pagonys – sąvokos ir vartojimas. Žodžiai pagonys ir pagonybė buvo išgalvoti ir dar dabar yra vartojami krikščionių siekiant pažeminti kitų tikėjimų žmones.

  • Genocidas

    Genocidas – sąvoka ir trumpas komentaras

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinļæ½je ļæ½vaigļæ½dļæ½je
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2021 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis