Mindaugas gavo karūną ir pripažinimą mainais į pusę tuometinės Lietuvos. Oficiali Valstybės diena skirta atminti jo karūnavimui kitaip sakant, didžiausiai tautos ir valstybės išdavystei visoje jų istorijoje.
Liepos 6-oji yra spėjama Mindaugo karūnavimo data. Būtent todėl ji buvo paskelbta Lietuvos Valstybės diena, oficialia valstybine švente.
Pagal oficialiąją versiją, Valstybės diena simbolizuoja Lietuvos tarptautinį pripažinimą, įstojimą į Europą ir kitokias Lietuvos politikų akcentuojamas simbolines vertybes.
Tačiau Mindaugas ne šiaip sau buvo pripažintas karaliumi. Už savo karaliaus karūną ir pripažinimą jis turėjo atiduoti pusę tuometinės Lietuvos žemių ir pusę to meto lietuvių Kalavijuočių ordinui.
Kitaip sakant, savo asmeninę karjerą ir tarptautinį pripažinimą Mindaugas nusipirko už nei daug, nei mažai UŽ PUSĘ LIETUVOS!
Niekam ne paslaptis, kad vienintelis Lietuvos karalius garsėjo kaip bailys ir klastūnas. Jis asmeniškai dalyvavo tik trijuose mūšiuose, vieną iš kurių pralaimėjo, o iš kitų dviejų pabėgo.
Abi savo žmonas Mindaugas jėga pasigrobė iš jų teisėtų vyrų (vieno jų, Daumanto, ranka užbaigė gėdingą karaliaus egzistenciją).
Pagaliau Mindaugas be perstojo rezgė pinkles ir rengė sąmokslus prieš kovoje dėl valdžios trukdžiusius savo giminaičius taigi Lietuvos karalius išsiskyrė kaip neeilinis istorinis šunsnukis.
Vis dėlto, visos kitos Mindaugo niekšybės nublanksta prieš jo sandėrį su kalavijuočiais. Už karūną ir statusą pikčiausiems to meto lietuvių priešams Mindaugas atidavė Žemaitiją, Sėlą, Skalvą ir beveik visą Dainavą.
Tokio ciniško sandėrio Lietuvoje kol kas dar niekam nepavyko pakartoti. Netgi Jogailos niekšybės, Liublino unija ir Smetonos politika jo prezidentavimo pabaigoje atrodo smulkmenos su tokio masto tautos ir valstybės išdavyste.
Taigi liepos 6-ąją yra džiaugsmingai minimas didžiausias visų laikų nusikaltimas prieš Lietuvą išdavimas pusės tautos mainais į valstybės, tiksliau valdovo, statusą ir pripažinimą.
Valstybė iškilmingai švenčia pusės lietuvių ir Lietuvos išdavimą ir atidavimą mainais už grynai simbolinius dalykus, ant kurių nusispjaut daugumai lietuvių išskyrus pačius valdančiuosius.
Valdantieji išdavinėja Lietuvą ir lietuvių tautą vardan savo asmeninių interesų ir dabartiniais laikais. Mažeikių nafta buvo atiduota Viljamsui Lietuvai prarandant daugiau kaip milijardą narystės NATO vardan; įsipareigota uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (ir faktiškai sugriauti Lietuvos ūkį) dėl narystės Europos Sąjungoje ir t.t.
Abiem atvejais šie sandėriai buvo naudingi politikams valdžioje, nes tuo būdu jie pasigerino savo santykius su įtakingomis tarptautinėmis organizacijomis, JAV ir didžiosiomis Vakarų Europos valstybėmis ir abiem atvejais už tai reikėjo ar dar reikės mokėti visai lietuvių tautai (galbūt išskyrus emigrantus).
Lietuva ir lietuvių tauta pastoviai išdavinėjamos beatodairiškai ratifikuojant naujas Europos Sąjungos sutartis, kuriomis vis labiau ribojama Lietuvos nepriklausomybė tiesiog Seimo nariams neapsimoka netgi abejoti šių sutarčių tikslingumu, kadangi tada jie papultų į nemalonę ir susilauktų aršios Europos Sąjungos valdininkų kritikos, kuri galėtų pakenkti jų politinėms karjermoms.
Akivaizdu, kad valdantieji paskelbė Valstybės diena liepos 6-ąją būtent tam, kad įteisintų išgamystę Lietuvos politikoje.
Juk jeigu Mindaugo karūna buvo verta pusės Lietuvos, tai ir dabartiniai politikai turi teisę išdavinėti tautos interesus tarptautinio statusui pakelti.
Jei jau oficialus istorinis herojus pasielgė teisingai atiduodamas žemaičius, skalvius ir dainaviečius jų pikčiausių priešų valiai, tai ir dabartiniai karaliaus įpėdiniai valdžioje gali ramiai atidavinėti užsieniečiams Lietuvos milijardus, žlugdyti tautos ekonomiką, aukoti nepriklausomybę ar veltis į nieko bendro su Lietuva neturinčius tarptautinius konfliktus vardan savo santykių su pasaulio galingaisiais.
Todėl būtent liepos 6-oji, Valstybės diena, neabejotinai yra didžiausia visų lietuvių išgamų ir jiems prijaučiančiųjų šventė, skirta išdavystei ir kitokiems nusikaltimams prieš lietuvių tautą bei valstybę oficialiai įteisinti.
9. Rasa2020 07 09 01:23:05
Mes gerai ir nezinome tosLietuviu istorijos, ar yra vadovelis ar kiap seniai Sapokos istorija,kuria paslapcia skaitydavom
8. Renata2017 03 11 14:04:14
Kokia gėda toks puslapis. Tėvynės išdavikai, save vadinant istorikais
7. G.Šarkanas2012 02 18 13:30:41
Žinoma, aš nesu grynas lietuvis: mano mama Tatjana Nikiforova, gimusi Smolenske, o mano tėvas pusiau žydas, pusiau lietuvis, bet aš esu visiškas lietuvis nacionalistas.Nors visada maniau ir manau, kad Lietuvos kelias yra su Rusija ir Lietuvoje privalu įvesti antrą valstybinę kalbąrusų kalbą.Tai suartintų mūsų tautas.Ta tema kovo 9 d. Rusijos ambasadoje bus puiki lekcija, kurią skaitys mano senas bičiulis Valerijus Panfilovas, ambasados antrasis sekretorius.Visus kviečiu dalyvauti.
6. Juozas2010 08 31 22:34:47
Atiduoti tai, ko niekas negalėjo paimti kaip tai pavadinti?
5. Algis2010 06 25 21:37:37
Šarkanai, atsimeni, koks buvai pastumdėlis keturiasdešimtoj vid? Visi VISI iš tavęs juokėsi, asile. Tu esi tipiškas pavyzdys, kaip kompleksuotas mokyklos lūzeris tampa supistu sociopatu.
4. suvalkas2009 08 23 22:38:23
cia irgi tik manipuliacijos.musu ponai vagys.rusu ir lenku taip pat.nei rusija nei lenkija,nei vokietija niekada nebuvo lietuvos draugais.bet ir savo istoriniu melagysciu gali mums nekaisiot.rusijos masines informacijos priemones meluoja ir melavo visada.as akivaizdziai ne karta tuo isitikinau
3. Giedrius2008 07 06 19:31:31
Būtų gerai, kad kuo daugiau lietuvių kuo greičiau suprastų kas darosi su Lietuva, kodėl tai vyksta ir kas didžiausias kaltininkas.
Kitaip negalima pasipriešinti dabartinei regresijai svarbu suprasti, kad čia kaltas ne Brazauskas, Kirkilas, Adamkus ar pan. kalta visa šiuo metu nusistovėjusi sistema, ir (dabar) balsuodamas tegali pakeisti vieną išgamą kitu.
Svarbiausia dabar nebijoti sakyti tiesą į akis.
2. Romualdas2008 07 06 13:20:06
Labai teisingas straipnis ir Alvido Perkunėlio komentaras. Ką darysime toliau? Kokia Lietuvos ateitis?
1. Alvidas Perkunelis2008 07 06 13:08:07
Autorius klysta, jei sako, kad pusę Lietuvos. Mes, pagonys, praradome visą Lietuvą. Nes čia įsiveisė kryžiuotiškai masoniška mastysena (mentalitetas), nekalbant jau apie inkvizitoriškus laisvos, natūraliai prigimtinės minties naikinimus.
Man Valstybės diena yra gedulo diena. Šventė Rugsėjo 12-oji, tautinė Drąsos diena.
Petkevičius ar Marcinkevičius?
Algirdas Paleckis pateikia labai stiprius argumentus už tai, kad 1991 m. sausio 13-osios tragedija galėjo būti surežisuota siekiant sukompromituoti TSRS kariškius. Ar nustebtumėte, jei paaiškėtų, kad žudynes užsakė Sąjūdžio vadovai?
Kai sąžiningai įvertinsime VISAS narystės Tarybų Sąjungoje pasekmes, greičiausiai suprasime, kad Lietuvai ir lietuvių tautai kaip tokiai įstoti į Tarybų Sąjungą tuo metu tikrai apsimokėjo.
Ir Stalino laikų trėmimai atrodo ne tokie baisūs palyginti su tuo, ką padarė nepriklausomos Lietuvos vyriausybė priversdama emigruoti šimtus tūkstančių lietuvių.
Antanas Baranauskas ženklus lietuvių poetas ir kalbininkas. Ir vis dėlto, siekdamas karjeros Katalikų bažnyčios hierarchijoje, į senatvę jis atsižadėjo lietuvybės tapo savo tautos išgama.
Akivaizdu, kad Lietuvos įstojimas į Tarybų Sąjungą 1940 m. buvo geriausias istorinis sprendimas (mažiausias blogis) tuometinėmis istorinėmis aplinkybėmis.
Oficialioji Lietuvos ir Rusijos santykių istorija yra klastojama nutylint akivaizdžius faktus taip, kad Rusija būtų kuo labiau apjuodinta lietuvių akyse.
Istorija klastojama siekiant politinių tikslų. Tipiškas pavyzdys 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucija.
Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.
Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.