em.Socdemonas {display:block;padding:2em 0;font-size:90%;}
Algirdas Paleckis pateikia labai stiprius argumentus už tai, kad 1991 m. sausio 13-osios tragedija galėjo būti surežisuota siekiant sukompromituoti TSRS kariškius. Ar nustebtumėte, jei paaiškėtų, kad žudynes užsakė Sąjūdžio vadovai?
1991 m. sausio 13-oji. Atrodė, viskas aišku. Mes, lietuvių tauta, gynėme savo valstybę; kruvinieji rusai šaudė; didvyriai žuvo už Lietuvos laisvę. Vienas iš tų kelių gražių Lietuvos istorijos epizodų, kuriais turėtume didžiuotis.
Mažai kas domėjosi Vytauto Petkevičiaus užuominomis, kad ne viskas buvo taip paprasta, galimybe kad galbūt ne tiktai rusus, o gal ir visai ne rusus reiktų kaltinti dėl Sausio 13-osios aukų.
Lojalioji Lietuvos žiniasklaida sugebėdavo nuslėpti netgi visai nedviprasmiškus Algirdo Paleckio pareiškimus ir reikalavimus dar kartą sugrįžti prie rodėsi visiškai aiškių ir nedviprasmiškų 1991 m. įvykių.
Tačiau staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Liūdnacharizmatiškasis Seimo riteris Kęstutis Masiulis sugalvojo apskųsti Algirdą Paleckį prokuratūrai už tai, kad A. Paleckio vieši pareiškimai yra ir viešas pritarimas 1991 m. TSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, labai sunkių ar sunkių nusikaltimų LR gyventojams (...) neigimas ir šiurkštus menkinimas, kas buvo padaryta užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Neteko girdėti, kad Paleckis būtų padaręs nors vieną iš Masiulio inkriminuojamų dalykų. Ir vis dėlto, prokuratūra per rekordiškai trumpą laiką pabaigė tyrimą ir perdavė bylą teismui.
Tokie Lietuvos teisėsaugos veiksmai sudaro įspūdį, kad su Paleckiu bandoma susidoroti, užčiaupti jį fiziškai, prigąsdinti, kad nedrįstų kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų įvyko Sausio 13-ąją. O jeigu su kuo nors bandoma susidoroti, tai reiškia, kad jo bijoma.
Niekas nebijo tuščių rėksnių ir melagių. Bijoma teisiųjų.
Nei Tarybų Sąjunga, nei vėliau Rusija nepripažino savo kaltės dėl prieš 20 metų žuvusių lietuvių. Pagal tarybinių ginkluotųjų pajėgų versiją, lietuviai pirmi pradėjo šaudyti, ir pati pirmoji visų tų įvykių auka prie Radijo ir televizijos komiteto žuvęs TSRS desantininkas V. Šackichas krito nuo lietuvių rankos. (Oficiali Lietuvos versija kad jis žuvo nuo saviškių rikošetu atšokusios kulkos.)
Buvo kalbama, kad tarybinės armijos daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, irgi tikrais šoviniais pirmieji pradėjo šaudyti lietuviai.
Argi tai neįmanoma? Juk galėjo, pavyzdžiui, koks nors karingas kaunietis su snaiperio šautuvu įsitaisyti kur nors ant gretimo namo stogo ir, galbūt netgi niekam nežinant, nušauti V.Šackichą. Ar negalėjo koks psichopatas ar net keli apšaudyti televizijos bokštą puolančius tarybinius karius ar netgi netyčia (o gal ir tyčia) nušauti vieną kitą jį gynusį vilnietį?
Akivaizdu, kad civilių lietuvių aukos buvo naudingiausios tuometinei Sąjūdžio vadovybei. Tiek TSRS, tiek visame pasaulyje jos pavaizdavo Lietuvą kilnia tauta, bandančia taikiai išsilaisvinti iš ją negailestingai žudančių komunistų jungo.
Sausio 13-osios aukos suteikė Lietuvai milžinišką moralinį kapitalą, padėjusį galų gale pasiekti tikrą nepriklausomybę ir viso pasaulio pripažinimą. Sąjūdžiui ir jo vadovams lietuvių mirtis tada labai pravertė.
Dar prieš keliolika metų mintis, kad Sąjūdžio vadovai galėjo patys prisidėti prie tų mirčių organizavimo būtų nuskambėjusi kaip šventvagystė. Tačiau dabar, kai jau pamatėme tikruosius Vytauto Landsbergio, Gedimino Vagnoriaus, Audriaus Butkevičiaus ir kitų tuometinių vadų veidus, kai jau viskas išvogta, kai iš Lietuvos pabėgo jau kelis kartus daugiau lietuvių, nei ištrėmė Stalinas, ir 20 metų senumo įvykiai jau atrodo visiškai kitaip.
Lietuvos žiniasklaida bando pavaizduoti, kad blogasis Paleckis tiesiog siekdamas pigaus populiarumo bando apjuodinti Lietuvą, lietuvių tautą, kovą už laisvę ir pan. Tačiau Algirdas pateikia įrodymus. (Visos citatos iš jo kalbos spaudos konferencijoje Vilniuje 2011 m. sausio 11 d.)
A.Butkevičiaus interviu laikraščiui Obzor", 2000-05- 12-18 dienų, Nr.199 (174) į žurnalistės klausimą Natūralu, Sausio įvykių aukas Jūs planavote?", A. Butkevičius atsakė Taip..., aš tiesiog žaidžiau, aiškiai žinodamas kas įvyks".
Į žurnalistės klausimą Jūs neužsigaukite, bet Jūs buvote savotiškas psichologinis provokatorius. Jūs tiesiog išprovokavote.", A.Butkevičius atsakė O kaipgi? Taip. Taip, aš iš anksto siekiau to, galvodamas, kokie bus veiksmai. Žinodamas, kaip atrodys žaidimas. Taip ir vyko žaidimas."
Taigi A.Butkevičius pats prisipažino.
<...>
Taip pat noriu pacituoti Algirdo Plūkio knygoje nurodytą A.Butkevičiaus interviu laikraščiui Obzor", 2000 metais, Nr.15 (170): žurnalistė klausia Sausio įvykiu aukas Jūs planavote?", atsakymas Taip."; žurnalistės klausimas Tai yra Jūs sąmoningai ryžotės šioms aukoms?", atsakymas A.Butkevičiaus Taip."; žurnalistės klausimas Ir Jūs nejautėte sąžinės graužaties, na... dėl to, kad Jūs žmones iš esmės žiūrint pakišote?", A.Butkevičiaus atsakymas Jaučiau. ... Aš tiesiog žaidžiau aiškiai suvokdamas, kas įvyks, bet aš noriu pasakyt palyginus su tuo, kas vyko kitose Sąjungos vietose, tai buvo labai mažos aukos. .... Aš galiu pasakyti ir kitką, šitos aukos sudavė tokį stiprų smūgį dviem pagrindiniam tarybų valdžios stulpams armijai ir KGB įvyko jų kompromitacija. Aš pasakysiu tiesiai taip aš planavau šitą."
<...>
A. Butkevičius kitame savo interviu prisipažino, kad jie planavo padegti spaudos rūmus. Dėl informacinio farso", kaip jis sakė. O juk ten dirbo nieko apie tai nežinoję žmonės. Tai kodėl tai nėra tiriama, juk tai aiški provokacija? Žmonės būtų sudegę gyvi, kaip bokštuose dvyniuose rugsėjo 11 d. Niujorke 2001 metais.
<...>
Čia tas pats provokacinis braižas, atneštas liūdnai pagarsėjusio JAV piliečio Eivos, kuris pats rengė afganų modžachedus provokaciniams išpuoliams Afganistane, o 1991 metų sausį buvo Butkevičiaus konsultantas.
<...>
Savo analizėje rėmiausi 2003 metais išleistoje Vytauto Petkevičiaus, rašytojo ir 1992-1996 metais ėjusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, knygoje Durnių laivas" parašytais žodžiais Ant Landsbergio ir A.Butkevičiaus sąžinės guli Sausio 13-osios aukos, nes vienam sumanius, o kitam įsakius, kelios dešimtys pasieniečių buvo perrengti ir įleisti į televizijos bokštą. Tai jie šaudė į minią iš viršaus."
<...>
Pagaliau, yra Romualdo Ozolo, tuometiniu Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojo liudijimas neseniai išleistoje dienoraščių knygoje Aušros raudoniai". 171-ame puslapyje Ozolas rašo: Landsbergio cinizmas be ribų. Nors būtų palaukęs (prieš apdovanodamas žuvusius), kol išaiškės aukų skaičius, kol bus ištirta kaip tai atsitiko ir įvyko. Kas buvo tie bailiai, klastūnai, nepasakę, ko žmonės kviečiami. Tada jie būtų mirę laisva valia. Dabar apgauti." Ir 199 puslapyje: Žinota ir apie planuojamus nakties įvykius. Tad ir žmonės pašaukti tyčia. Organizatoriai puikiai žinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia nekariaujančiųjų užmušimas. Štai ir buvo mesti po tankais beginkliai žmonės."
Jeigu visa tai būtų tiesa, tai išeitų, kad Audrius Butkevičius įsakė šaudyti į tarybinius kareivius ir išprovokuoti jų ginkluotą atsaką, taip tikslingai siekdamas, kad žūtų jo paties sukviesti lietuviai.
O jei tikėtume Vytautu Petkevičiumi ir Romualdu Ozolu, gautųsi, jog būtent Vytautas Landsbergis sugalvojo ir per Butkevičių įsakė, kad tuometiniai Lietuvos pasieniečiai išprovokuotų tarybinius kareivius ar net patys sušaudytų televizijos bokšto ginti susirinkusius lietuvius, taip parūpindami kruvinų nuopelnų Landsbergio taikos premijai.
Įdomi ir užuomina apie JAV specialiųjų tarnybų atstovo dalyvavimą. CŽV bei panašios tarnybos garsėja savo panieka tokių šalių, kaip tada Lietuva žmonėms. JAV agentai savo ar svetimomis rankomis nesivaržydami žudo taikius gyventojus, jei to reikia politiniams ar ekonominiams JAV tikslams pasiekti.
Tačiau ir tai ne viskas. Pasirodo, kad jau 1991 m. buvo pakankamai įrodymų teigti, jog bent jau didelė dalis Sausio 13-osios aukų žuvo ne nuo tarybinių karių rankos.
Kaip galima paaiškinti tai, kad dalies žuvusiųjų kūnuose rastos mažojo kalibro, medžioklinės kulkos? (sausio 13-osios teismo nuosprendžio 122-as puslapis).
Kaip suprasti, kad šūvių į kelias aukas trajektorija ėjo iš viršaus žemyn 40-60 laipsnių kampų, t. y. kaip tik nuo stogų? (teismo nuosprendžio 110-as puslapis).
Puslapyje 117 rašoma: Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad pateikta tyrimui kulkos šerdis, išimta iš (vieno iš žuvusiųjų) skrodimo metu, yra 7,62 mm kalibro, 1908 metų pavyzdžio šovinio, skirto 1891/1930 metų pavyzdžio Mosino šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams".
<...>
Minėto nuosprendžio 122 puslapyje rašoma: Nukentėjusiojo A.Ramanavičiaus sužalojimai šautiniai, padaryti dviem mažojo kalibro skersmens sviediniais, kuriais galėjo būti ir mažojo kalibro kulkos, iššautos viena kryptimi, labai greitai viena po kitos."
<...>
Bylose yra liudininkų parodymai, kad šaudė iš miškelio. Šaudė ne iš ten, kur bėgo kareiviai, o nuo Architektų gatvės namo nr. 182 stogo. Iš už krūmų iš automato. Pro langus.
Juk nebuvo sunku nustatyti, kas ten gyveno?
<...>
Kodėl neištirtas vienas mirties atvejis prie bokšto, kai žuvusįjį partrenkė lengvasis automobilis?
<...>
Kaip paaiškinti gausius liudijimus, kad minioje buvo kurstytojai, kurie ragino žmones arčiau eiti prie tankų, arčiau eiti prie pat tarybinių karių, į kuriuos pylėsi šūviai iš viršaus? Jūs eikite ten, eikite prie tankų."
<...>
Prie televizijos ir radijo komiteto vienas žmogus žuvo, kaip rašoma teismo nuosprendžio 189 puslapyje, nuo sprogstamojo užtaiso.
<...>
Sausio 13-sios bylos 298-ame tome, puslapiuose 64-67 yra pateiktas tuometinio VSD pirmininko M. Laurinkaus dokumentas, kurį jis 1991 vasarį perdavė premjerui Vagnoriui. Tai VSD įrašytas tarybinių kariškių pokalbis racija. Konkretūs kareiviai tarpusavyje kalbasi, kad į juos šaudo iš namų, iš gatvių, nuo stogų, ir jie tariasi, kaip reaguoti.
<...>
Bylose yra dokumentai apie tai, kad tarybiniai kariai tą naktį konfiskavo iš žmonių 5 Kalašnikovo automatus, pistoletus PM, sprogstamuosius užtaisus.
Tai ne šiaip pasvaičiojimai, kaip Paleckio argumentus bando pavaizduoti Lietuvos žurnalistai. Kiekvienam savarankiškai mąstančiam žmogui to užtenka bent jau minčiai, kad galbūt reikėtų atsiprašyti bent jau dalies žmogžudystėmis apkaltintų Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusių tarybinių kariškių.
Kaip po tokių argumentų neprisijungti prie natūralaus Paleckio klausimo? Todėl aš klausiu, kaip ir R. Ozolas, kodėl konkretūs kaltininkai nebuvo identifikuoti, skubiai palaidojant žuvusiuosius, neatliekant tinkamų balistinių ir trasologinių tyrimų, nuslėpus nuo visuomenės minėtus faktus?
Vėlgi, kiekvienam savarankiškai mąstančiam žmogui akivaizdu, kad naivu tikėtis teisingumo ir tiesos gyvenant tokioje valstybėje, kaip Lietuvos Respublika.
Lietuva yra ko gero korumpuočiausia šalis Europoje, pralaimi kalnus bylų Europos žmogaus teisių teisme, teisėsaugos organų bei teismų reputacija nėra geresnė nei juos skiriančiųjų politikų.
Pagaliau, jeigu teismas nustatytų, kad Sausio 13-osios žudynes suorganizavo ar netgi įvykdė patsai Sąjūdis, tai nebūtų paranku valstybės užsienio politikai, Lietuva ilgiems metams taptų paniekos ir patyčių objektu.
Jau dabar netgi kaimyninės Lenkijos vadovai, greičiausiai nesprendžiantys apie Sausio 13-osios įvykius tiktai pagal Seimo nutarimus ar oficialiosios Lietuvos žiniasklaidos straipsnius, neslepia savo pasišlykštėjimo atsisakydami dalyvauti iškilminguose dvidešimtųjų metinių minėjimuose. Vis dėlto (laimei?), esant dabartinei priešrusiškai situacijai Europoje, mažai kam būtų naudinga pasmerkti tuometinius Sąjūdžio vadovus ir kartu reabilituoti Tarybų Sąjungą, ir ypač Rusiją.
Lietuvos teismai matomai jau yra susidūrę su bent jau dalimi dabartinių Paleckio argumentų. Greičiausiai pastarieji buvo ne kartą pristatyti anksčiau, kad ir sodinant į kalėjimą Mykolą Burokevičių bei Juozą Kuolelį. Įdomi, tiesą sakant, buvo tada teisėjų padėtis nesunku įsivaizduoti, kokia jų laukė dalia, jei būtų nusprendę, kad Sausio 13-osios žudynes suorganizavo Sąjūdis!
O mums belieka patiems nuspręsti, ką manome apie 1991 m. sausio 13-ąją.
Kuo tikėsime? Landsbergiu, Vagnoriumi ir jų bendražygiais ar Petkevičiumi ir Ozolu? Audriaus Butkevičiaus interviu, duotais jam nebūnant valdžioje ar dabartine jo pozicija, jau vėl šliejantis prie lovio?
Ar tikėsime Lietuvos žiniasklaida, seimūnais ir visais kitais, jau išvogusiais beveik viską, ką buvo galima pavogti, ar jų visaip juodinamu Algirdu Paleckiu?
Ar patyčiomis, viešu karjeristų tėvo ir brolio atsiribojimu, parodomuoju boikotavimu, idiotiškus įstatymus aklai vykdančios prokuratūros veiksmais, ar juodu ant balto surašytais argumentais, dalyvių liudijimais, kurių kaip tokių niekas nebando net tik argumentuotai ginčyti, bet netgi komentuoti, vietoj to bandydami sukompromituoti juos išsakantį žmogų?
Aš pats Sausio 13-ąją miegojau, nors iki televizijos bokšto man tebuvo 5 minutės pėsčiomis.
Nusivyliau Sąjūdžiu, kai jo pirmininku išrinko Vytautą Landsbergį. Intuityviai tikėjau tuo, apie ką tuo metu buvo kuždamasi Vilniaus gatvėse: kad Landsbergis tarybinio agento sūnus, begėdiškai išdavęs savo klasės draugus, ciniškas karjeristas ir veidmainis.
Buvau įsitikinęs, kad pradinė pasyvi tarybinių specialiųjų tarnybų reakcija reiškė, jog Sąjūdį organizavo tarybinis KGB, kad tai buvo tiesiog provokacija.
Lietuvai netikėtai iš tikrųjų tapus nepriklausoma, kurį laiką maniau, kad ko gero būsiu klydęs. Tačiau po begėdiškos Viljamso istorijos, kai buvusi Sąjūdžio vadovybė faktiškai atėmė iš Lietuvos ir atidavė su Lietuvą tada šantažavusia JAV vyriausybe susijusiai kompanijai milijardus, po visų kitų begėdiškų vogimų bei išdavysčių grįžo nuojauta, kad jaunystėje vis dėlto buvau teisus.
Dabar man atrodo, kad greičiausiai Sąjūdį suorganizavo ir kurį laiką neleido tarybiniams organams su juo iš karto susidoroti koks nors KGB ar pan. struktūros padalinys, palaikęs ryšius su JAV specialiosiomis tarnybomis.
Grįžtant prie Sausio 13-osios, viskas, ką asmeniškai girdėjau (iš neprisimenu kieno, prisistačiusio tiesioginiu liudininku) kad žmonės tada žuvo ne savo noru, kad minia iš užpakalio nustūmė priekinius po tankais. (Kyla mintis, kad tai būtų galėję būti tie patys hipotetiniai savi, stūmę lietuvius iš už nugaros, kad patenkintų savo vadų kraujo troškulį.)
Dabar nori nenori vėl ir vėl prisimenu, kaip prieš 20 metų šlykštėjausi Landsbergio vaipymusi ir jo kvietimais beginkliams žmonėms eiti ginti jo su Sąjūdžio chebra nuo tankų ir ginkluotų kareivių.
Kai susipažinau su Paleckio argumentais, mane asmeniškai nustebino jų stiprumas, bet ne tai, kas iš jų išplaukia. Juk jeigu paaiškėtų, kad Paleckis teisus dėl Sausio 13-osios, tai niekšybe ir apgaule pasiektos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pradžia labai derėtų prie tolimesnės jos raidos istorijos.
Tada taptų visai natūralu, kad LR simboliu buvo paskelbtas didžiausias niekšas Lietuvos istorijoje Mindaugas, gavęs savo karūną mainais į pusę tuometinės Lietuvos, kad taip garbinamas Vytautas, ne kartą išdavęs bei pardavęs žemaičius.
Juk jei didieji istoriniai herojai galėjo sau leisti žaisti šimtų tūkstančių lietuvių gyvybėmis, tai kodėl ir šių laikų tautos tėveliams nebūtų galima susiorganizuoti keliolikos lietuvių nužudymo, kaip ir tada su kilniu tikslu vardan tos pačios Lietuvos?
143. šąęą ėąč ąėė2022 12 10 20:40:38
ščėąųą ąų šščč ąčū šč ąšąėčč ščą č ąč čė ėąą ŠŠŠŠŠ 2.0820 č čėč č .
ąą šų, č č
ąą čėč ščč ąąč (čėč).
Ėžįū čšąšū, čėč šęą č ččąč ąąčą.
ėą
ėą
09c362e
142. šąęą ėąč ąėė2022 11 22 16:02:48
ščėąųą ąų šščč ąčū šč ąšąėčč ščą č ąč čė ėąą 77ŠŠŠŠ č čėč č .
ąą šą, č č
ąą čėč ščč ąąč (ąšąė).
Ėžįū čšąšū, čėč šęą č ččąč ąąčą.
ėą
ėą
3c82340
141. #filelinksAC:KsSetting ss.tks...2022 11 22 04:51:10
Ho to repair corrupted file
140. šąęą ėąč ąėė2022 10 28 01:38:47
ščėąųą ąų šščč ąčū šč ąšąėčč ščą č ąč 76.
ąčą šėą
3065ž
52ž
60žė
40žį
d14827
139. šąęą ėąč ąėė2022 10 18 05:55:47
ščėąųą ąų šščč ąčū šč ąšąėčč ščą č ąč 3618252.
ėčįą ąą
33ž
čįčą č
68
čščą čų
71b3c82
138. šąęą ėąč ąėė2022 10 02 23:26:46
ščėąųą ąų šščč ąčū šč ąšąėčč ščą č ąč č00.
62ž
l10
čįčū šų
56žį
29č
a690bd1
137. šąęą ėąč ąėė2022 09 28 06:17:16
ščėąųą ąų šščč ąčū šč š ščą č ąč čąą ėą.
čėą ą
čą ą
50žįč
š
monel 401
8a71b3c
136. #filelinksC:orkmacrosi ncacar...2022 09 10 02:26:37
used 2008 tesla roadster
135. šąęą ėąč ąėė2022 08 12 22:30:06
ščėąųą ąų šščč ąčū šč š ščą č ąč Ėą 793.
ąą ėąč č ęąššū ėą ą (ėčįą, ėšąą, ąąėą, čįč, čąą, čšč, čą, ąąč, čė, įąėą);
ąą šą, č č
ąą čėč ščč ąąč š, ėč, šėą, ą, čėč, ąšą, šą, ąšąė) ųąįč, ėą, ąū, ėą, šą, ū, ąšąšęąėč, šįšąąėč, čč, š, įš, ėš, ąėč, ėąčą, ėą, ščėą ėąčą, ėą, įėčū, įšč, ąųč, čč, šįą.
Ėžįū čšąšū, čėč šęą č ččąč ąąčą.
ąą čėč č ėą:
š 35
130
ąąėū šęąė
Ėč ėčįū
ėą ėšąą Ą
2e6d8a7
134. šąęą ėąč ąėė2022 07 31 07:13:59
ščėąųą ąų šščč ąčū šč š ščą č ąč šėą 33Č.
ąą ėąč č ęąššū ėą ą (ėčįą, ėšąą, ąąėą, čįč, čąą, čšč, čą, ąąč, čė, įąėą);
ąą šų, č č
ąą čėč ščč ąąč š, ėč, šėą, ą, čėč, ąšą, šą, ąšąė) ųąįč, ėą, ąū, ėą, šą, ū, ąšąšęąėč, šįšąąėč, čč, š, įš, ėš, ąėč, ėąčą, ėą, ščėą ėąčą, ėą, įėčū, įšč, ąųč, čč, šįą.
Ėžįū čšąšū, čėč šęą č ččąč ąąčą.
ąą čėč č ėą:
šėą 1.3902
šėą 1.2789
ėą 1.3920
ėą 2.4659
šų 2.4976
90bd145
Man Valstybės diena yra gedulo diena. Šventė Rugsėjo 12-oji, tautinė Drąsos diena.
Petkevičius ar Marcinkevičius?
Kai sąžiningai įvertinsime VISAS narystės Tarybų Sąjungoje pasekmes, greičiausiai suprasime, kad Lietuvai ir lietuvių tautai kaip tokiai įstoti į Tarybų Sąjungą tuo metu tikrai apsimokėjo.
Ir Stalino laikų trėmimai atrodo ne tokie baisūs palyginti su tuo, ką padarė nepriklausomos Lietuvos vyriausybė priversdama emigruoti šimtus tūkstančių lietuvių.
Mindaugas gavo karūną ir pripažinimą mainais į pusę tuometinės Lietuvos. Oficiali Valstybės diena skirta atminti jo karūnavimui kitaip sakant, didžiausiai tautos ir valstybės išdavystei visoje jų istorijoje.
Antanas Baranauskas ženklus lietuvių poetas ir kalbininkas. Ir vis dėlto, siekdamas karjeros Katalikų bažnyčios hierarchijoje, į senatvę jis atsižadėjo lietuvybės tapo savo tautos išgama.
Akivaizdu, kad Lietuvos įstojimas į Tarybų Sąjungą 1940 m. buvo geriausias istorinis sprendimas (mažiausias blogis) tuometinėmis istorinėmis aplinkybėmis.
Oficialioji Lietuvos ir Rusijos santykių istorija yra klastojama nutylint akivaizdžius faktus taip, kad Rusija būtų kuo labiau apjuodinta lietuvių akyse.
Istorija klastojama siekiant politinių tikslų. Tipiškas pavyzdys 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucija.
Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.
Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.