Kalėdojimas sena mūsų tautos tradicija. Per daugelį šimtmečių iš lietuvių buvo išvesta nuolankių, nusižeminusių, bailių baudžiauninkų veislė. Klebonai kalėdoja ne šiaip sau, jie žino, ką daro.
Greičiausiai teko išgyventi tokią ar panašią patirtį: atvažiuoja ar ateina kalėdojantis klebonas, o jums norisi pabučiuoti jam ranką, pakviesti į vidų, pavaišinti, įsprausti vieną kitą banknotą į kietą kumštį?
Jei esate lietuvis, tokių jausmų nereikėtų gėdintis tai šimtmečius vykusio mūsų tautos selekcionavimo, daugelio kartų atrankos pasekmė.
Viskas prasidėjo daugiau, kaip prieš šešis šimtus metų. Po priverstinio mūsų protėvių apkrikštijimo dėkingos Katalikų bažnyčios didžiuoju vadinamas Vytautas pradėjo įvedinėti Lietuvoje katalikiškąją teisę ir kultūrą.
Iki krikšto mūsų protėviai buvo laisvi žmonės. Jie buvo pavaldūs kunigaikščiams, turėjo atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, tačiau iš principo lietuviai buvo savo žemės ir savo pačių šeimininkai.
Ir būtent tada atsirado vadinamojo kalėdojimo tradicija. Supratę, kad niekas jiems savo valia mokesčių nesuneš, klebonai pradėjo advento metu važinėti po neklusnių valstiečių kiemus surinkinėti duoklės.
Tuo tarpu katalikiškojoje teisėje valstiečiai (daugumos dabar gyvenančių lietuvių protėviai) buvo suvokiami kaip baudžiauninkai žemesnės būtybės, faktiškai savo valdovų nuosavybė.
Vytautas dovanojo Katalikų bažnyčiai vis daugiau žemių su ten gyvenusiais valstiečiais, o šioji reikalavo iš jų ne tik besąlygiško paklusnumo, šliaužiojimo prieš kruvinojo krikščionių dievo bei jo žvitriosios mamytės stabus, bet ir nusižeminimo prieš pačius katalikų šventikus: klauptis prieš juos, bučiuoti rankas, liepti žemintis ir savo vaikams.
Didysis Vytautas padarė mus tikrais europiečiais.
Iš kitos pusės, savo lietuviškos kilmės gyvulius (paprastai vadintus avimis, avinais ar tiesiog banda) katalikų šventikai vertė ne tik mokėti didelius mokesčius, bet ir dirbti Katalikų bažnyčiai priklausančius laukus, vaišinti juodasuknelius, kai tik šie teikiasi atvykti, nežvejoti vyskupų nuosavybe paskelbtuose ežeruose.
Žinoma, laisvais Lietuvoje tada dar įpratę save laikyti mūsų protėviai taip pigiai nepasidavė. Iš pradžių jie nesiklaupė nei prieš stabus, nei prieš klebonus, nebučiavo jiems rankų, nesiuntė savo vaikų palaikyti celibato nukankintiems dvasiškiems tėveliams kompanijos ilgais vakarais. Ir, žinoma, neskubėjo mokėti mokesčių.
Ir būtent tada atsirado vadinamojo kalėdojimo tradicija. Supratę, kad niekas jiems savo valia mokesčių nesuneš, klebonai pradėjo advento metu važinėti po neklusnių valstiečių kiemus surinkinėti duoklės.
Iš pradžių lietuviai nenusileido. Siųsdavo ilgasuknelius ant trijų raidžių, priešindavosi, kai šie puldavo plėšti sunkaus ūkininkų darbo vaisių.
Tada klebonai skųsdavosi didžiajam kunigaikščiui, o šis siųsdavo savo kariuomenę (paprastai sudarytą iš svetimšalių, kuriais vieninteliais galėjo pasitikėti pardavęs savo tėvynę ir tautą Vytautas, sau tarnauti ir saugoti prisivežęs totorių bei karaimų) palaužti lietuvių pasipriešinimui ir priversti mūsų protėvius klauptis prieš juos niekinusius kitataučius (daugiausia lenkus) juodomis suknelėmis.
Labai panašiai dabartinė Lietuvos valdžia siunčia iki dantų ginkluotus smogikus priversti nusižeminti susirinkusius taikiai protestuoti ar vaiko apginti nuo pedofilų lietuvius.
Galutiniam lietuvių pavergimui prireikė ne vieno šimtmečio. Vykdavo sukilimai. 1418 m. mūsų protėviai iš didelės Žemaitijos dalies vijo lietuvių kraujo prisisiurbusius katalikų vyskupus, degino ant išniekintų lietuviškų šventyklų pastatytas bažnyčias.
Tačiau prieš geležinę kruvinojo Aleksandro Witoldo ranką lietuviai neatsilaikė. Sukilėliai buvo ciniškai išžudyti.
Bauginimas, represijos, negailestingas susidorojimas, vėliau bandžiusių priešintis bei protėvių tikėjimą išsaugojusių lietuvių deginimas ant laužų išskynė iš mūsų protėvių tarpo ryžtingus, kilnios dvasios žmones. Išliko tik tie, kurie susitaikė, klaupėsi, bučiavo, čiulpė, nuolankiai mokėjo duoklę ir ėjo lažą.
Po daugelio šimtmečių žiauraus persekiojimo ir susidorojimo su drąsiais, nesavanaudžiais lietuviais, Katalikų bažnyčia išvedė iš mūsų tautos nuolankių susitaikėlių veislę.
Juk dabar bailiai slepiamės prieš bet kokią realią grėsmę. Drąsūs esame tik tada, kai šūkaujame prieš tuos, kurie arba silpnesni už mus, arba realiai negali mums pakenkti. Arba dar kai šauname iš už medžio į nugarą.
Juk nors ir burbame kažką nepatenkinti apie savo nykstančią tautą ir griūvančią valstybę, tačiau nedrįstame rimtai pasipriešinti. Pasibėdojame, parašome įžūlų komentarą ir toliau bailiai slepiamės po pernykščiais lapais, bejėgiškai žiūrėdami, kaip kitataučiai rašo mūsų tautos ir šalies istoriją. Būtent taip, kaip kažkada išdresiravo mūsų protėvius.
O kalėdojimas išliko per daugelį šimtų metų kaip sudėtinė dalis nebeištrinamos mūsų tautos tradicijos nusižeminti prieš valdžią ir kitataučius, vėl atgaivinta naujai dantis į Lietuvą suleidusių ilgasuknelių.
Todėl natūralu, kad, pamatę per adventą atvykstantį kleboną, pajuntate nenugalimą norą pakviesti jį į vidų, pavaišinti, įteikti banknotą, pabučiuoti ranką.
Ir visai nereikia gėdintis. Tai per daugelį šimtmečių išugdyta mūsų tautos savybė, už kurią turime būti nuoširdžiai dėkingi didžiajam Vytautui ir mus europietiškai civilizavusiai Bažnyčiai, iš kažkada Europą drebinusios įžūlių barbarų tautos pavertusiai mus tuo, kas dabar esame.
6. smagu2013 01 01 19:06:58
AČIŪ Jums už pagalbą paaiškinant vaikui apie katalikybę, kadangi močiutės tai suvokia kaip kažką tobulo, o man patinka į viską žiūrėti racionaliai. Beje, yra smagių filmų rusų kalba apie istorijos vingius tūkstantmečio nebuvimą tarp Jėzaus ir mūsų laikų.
5. eli2012 12 07 23:31:45
liolikas teisus is dalies;) nes dabar tai turime, as tai kunigams sakau, kad as esu gamtatikis(lotyniskai pagonisneispruselis). Tai nereikia dabar saves vadinti taip kaip kazkada pavadino didiezi zmogzudziai vyskupai
4. Bedievis2012 12 05 22:26:31
21 amžius plečiasi religiniai karai. Mus valdo komunistaimarksistaikri kščionys demokratai. Iš biudžeto lėšų išlaiko krikščioniškas mokyklas stato bažnyčias atiduoda joms savo pastatus. Vse zakonno. Bedieviams nėra vietos kapinėse. Visi bijokit dievo...
3. K.Uršius2012 12 05 16:11:34
Dar girdėjau pasakojimų, kad kalėdodami kunigai žmones (ar vaikus) klausinėja katekizmo ir poterių, komentuoja jų gyvenimo būdą ir kitaip žemina
2. Giedrius2012 12 05 12:08:27
Turėjom pasirinkimą.
Reikėjo primetinėti savo religiją kitiems. Reikėjo jungtis su mongolais ir mėžti katalikiškąjį šūdą, kol jis dar nebuvo apsėmęs mūsų tautos. Tuo metu mongolai buvo labiausiai civilizuota tauta Europoje.
Krikščionių istorikai bando įtikinti, kad visos religijos siekė atversti visus į savo tikėjimą arba išžudyti. Netiesa, tai tik dvi, tiesa pačios kruviniausios ir todėl pačios šūdiniausios religijos žmonijos istorijoje, ir dabar toliau skandinančios pasaulį kraujyje ir neapykantoje, karuose ir beginklių žmonių žudynėse.
1. liolik2012 12 05 11:33:04
Vokietyjoje ir Austrijoje del situ nesamoningu paprociu, ir del to, kad baznyciai visgi reikia kazkaip save islaikyt, pakeite istatymus, kad jeigu tu esi krykscionys, tu moki tam tikra mokesti kas menesi is savo algos. Del to dabar dauguma jaunu yra atsisake savo religijos.
O del lietuviu priverstinio kriscionyskumo pries 600 metus, as manau nebuvo jokio kito pasirinkimo, nes tada pasalyje buvo laikai kai pasaulis buvo pasiskirstes pagal religijas, ne pagal tautas. Todel jei net butu lietuviai atsisake, butu atejas kas nors kitas ir privertes priimta viena ar kita religija. Cia kaip stojimas i ES :) Lyg mes turejom pasirinkima...
Begėdiškais katalikiškais ritualais ir patyčiomis iš lietuvių kapelionai išniekino pačią karinės tarnybos savo tautai ir šaliai idėją, galutinai sudergdami Lietuvos kariuomenę.
Vytautas Didysis idealizuojamas nepaisant akivaizdaus jo antilietuviškumo. Mitas apie Vytauto didybę naudingas dabartiniam režimui, kadangi padeda išlaikyti po padu vis labiau plėšiamą ir naikinamą lietuvių tautą.
Pagal prokuratūrą, Katalikų bažnyčios vardu jėzuitų ir Vilniaus universiteto vykdyti lietuviečių ir protestantų genocidai nėra nusikaltimai. Dėjo prokurorai ant Lietuvos ir lietuvių.
Dėl galimo nepilnamečių įtraukimo girtauti, galimų kanibalizmo elementų bei galimo mažamečių tvirkinimo Katalikų bažnyčios dalinamų komunijų metu kreipiuosi į Vilniaus apygardos teismą.
Akivaizdžiai BK 170 straipsnyje pateiktus nusikaltimų apibrėžimus atitinkančius raginimus žudyti kitaip mąstančius, jaučiančius ir tikinčius teisėja praktiškai vadina tiesomis. Juk tai kruvinojo Jahvės (Dievo) priesakai.
Katalikų bažnyčia giriasi, kad 1991 m. rudenį Vytautas Landsbergis su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi paaukojo Lietuvą mergelei Marijai. Po 20 metų senatis nebeleidžia traukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn.
Jei jau tiriami istoriniai nusikaltimai, Prokuratūra privalo tirti ir 16-18 a. Katalikų bažnyčios ir konkrečiai jėzuitų bei Vilniaus universiteto studentų vykdytus lietuviečių bei protestantų genocidus.
Lietuvos prokuratūra nesugeba iškelti bylų dėl didžiausių nusikaltimų prieš Lietuvą. Užtat uoliai gina Katalikų bažnyčios interesus lyg būtų ne Lietuvos valstybinės valdžios, o jau atkurtosios Inkvizicijos įstaiga.
Katalikų vyskupų konferencija įsitikinusi, kad Baudžiamasis kodeksas jai negalioja. O gal nežino, kad vaikų įtraukimas girtauti Lietuvoje yra nusikaltimas?
Kreipimaisi į Lygių galimybių Kontrolierę dėl diskriminavimo švenčiant valstybines šventes, apmokestinant už automobilio stovėjimą bei duodant priesaiką.
Kunigas sąvoka. Kunigas kilnus žmogus, vadas žodis netinkamas vienos religijos šventikams vadinti. Ne kunigas, o šventikas, dvasininkas, žynys.
Daugelis katalikų patys piktinasi Katalikų bažnyčios nusikaltimais. Ką reikėtų daryti, kad Romos katalikų bažnyčia nebegalėtų griauti lietuvių tautos?
Katalikų bažnyčia atnešė į Lietuvą tamsą, pagiežą, neapykantą ir kitų tikėjimų persekiojimą. Šviesiausi lietuviai buvo priverčiami palikti Lietuvą. Persekiodama ne katalikus, Katalikų bažnyčia kiršino, skaldė ir naikino lietuvių tautą.
Lietuvoje dominuojantys katalikai vėl sistemingai diskriminuoja kitus lietuvius, pastoviai juos įžeidinėdami ir žemindami tiek visuomeniniame ir kultūriniame, tiek politiniame lygmenyse.
Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.