Su Vasario 16-ąja!

Sveikinu su pirmosios Lietuvos Respublikos gimimo diena. Akivaizdu, kad tai vienintelė iš visų vadinamųjų „valstybinių“ švenčių, kurias gali nuoširdžiai švęsti savo tautai neabejingi lietuviai.

Sunku suvokti, kaip galima švęsti kovo 11-ąją. Juk tai diena, kurią buvo paskelbta dabartinė Antroji Respublika, per kelis dešimtmečius jau palaužusi mus kaip naciją ir greičiausiai artimiausiu metu sunaikinsianti kaip tautą.

Linas Linkevičius –
tipiškas LR politikas

Tipiškas pavyzdys sėkmingo karjeristo Antrojoje Respublikoje. Linkevičius visada tiesiog genialiai sugebėdavo apdergti mūsų tautą, kur srovė benuneštų – kokias pareigas beužimtų, kokioje šalyje beviešėtų.

Per 23 savo gyvenimo metus dabartinė „Lietuvos“ valstybė išvijo iš mūsų šalies maždaug kas ketvirtą lietuvį – t.y. vidutiniškai kiekvienais metais išvydavo apie procentą tautos. O procentų tėra šimtas.

Per 4 praeitos vadinamosios „Lietuvos Vyriausybės“ valdymo metus vien tik oficialiai buvo išvyti iš tėvynės daugiau kaip 7 procentai mūsų tautiečių – kiekvienais metais buvo išvaromi maždaug 2 procentai lietuvių.

Dar blogiau tai, kad iš Lietuvos išvejami jauni, darbingi ir galintys auginti vaikus žmonės. Mūsų šalyje nebelieka iniciatyvių, sumanių asmenybių, kurios norėtų ir galėtų kažką keisti, kurti ką nors naujo, kažkaip gelbėti mūsų tautą ir valstybę.

Nors valdžiažmogiai su žiniaspauda ir bando tai nuslėpti, akivaizdu, kad JAU PRASIDĖJO demografinė tautos agonija. Išvažiavus daugiau, kaip trečdaliui darbingų lietuvių ir viskuo nusivylus nemažai daliai likusiųjų, nebėra iš ko išlaikyti pensininkus ir neįgaliuosius.

Jau dabar Sodra balansuoja ant bankroto ribos. Jauniems lietuviams toliau masiškai bėgant, padėtis su kiekvienais metais dar labiau blogės.

Vadinamoji „Lietuvos valstybė“ visiškai pajungta svetimšalių interesams. Nuo pat pradžių iš Sąjūdžio gaujos išsiskyrusios pačios ciniškiausios tautos atmatos pajungė valstybę iš pradžių užsienio specialiųjų tarnybų, vėliau NATO ir Europos Sąjungos valdytojų tikslams.

Europos Sąjungos ekonominė vizija – tokių tautų, kaip mes sunaikinimas. NATO paskirtis – įtraukti bananines valstybes į kruvinus JAV, Britanijos, Prancūzijos ir kitų kruviniausių pasaulio šalių vykdomus silpnesniųjų plėšimus, begėdiškai meluojant marionetėms apie suteikiamą apsaugą nuo iliuzinių grėsmių.

Tipiškas LR politikas kaip šūdas plaukia ten, kur jį neša srovė. Jei įlindo į NATO struktūras – verčia Lietuvą tenkinti jankių ir britų įgeidžius išduodant gyvybiškai svarbius tautos ir šalies interesus; jei įsispraudė į atstovybę Europos Sąjungoje – daro viską, kad Lietuva atsisakytų visų savo teisių per petį atmatai plekšnojančių europinių diktatorių labui; jei srovė nuneša į kaimyninę šalį – išgama pasiruošęs išlaižyti užpakalį net ir mūsų tautą viešai niekinančiam bei įžeidinėjančiam Hitlerio įpėdiniui Lenkijoje Sikorskiui.

Dabar mūsų šalis – beteisė kekšė Europos Sąjungoje, atiduodanti geriausius savo žmones Anglijai, Airijai, Ispanijai bei Vokietijai mainais už kilniaširdišką paramą atominės elektrinės uždarymui. Lietuvos kariškiai be jokios prasmės dalyvauja kruviniausiuose NATO nusikaltimuose, nors ir paskutiniam abeliui aišku, kad niekas niekada rimtai nesiruošė Lietuvos ginti nuo jokios užsienio agresijos.

Kaip ir Sąjūdžio laikais, tiek Seimą, tiek Vyriausybę sudaro iškrypėliai, puntantys iš savo sistemiškai plėšiamų ir naikinamų lietuvių kraujo ir darantys karjeras subinlaižiaudami mums savo valią iš užsienio diktuojantiems vagims.

Tipiškas LR politikas kaip šūdas plaukia ten, kur jį neša srovė. Jei įlindo į NATO struktūras – verčia Lietuvą tenkinti jankių ir britų įgeidžius išduodant gyvybiškai svarbius tautos ir šalies interesus; jei įsispraudė į atstovybę Europos Sąjungoje – daro viską, kad Lietuva atsisakytų visų savo teisių per petį atmatai plekšnojančių europinių diktatorių labui; jei srovė nuneša į kaimyninę šalį – išgama pasiruošęs išlaižyti užpakalį net ir mūsų tautą viešai niekinančiam bei įžeidinėjančiam Hitlerio įpėdiniui Lenkijoje Sikorskiui.

Su dabartiniu politiniu režimu neturime nė mažiausios galimybės išlikti. Valdžios išsigimėliai sulindę į užsieninius ar ir vietinius užpakalius iki tokio laipsnio, kad net NEBANDO GELBĖTI sparčiai nykstančios tautos.

Pagrindinė mokesčių našta užgulusi dirbančiųjų lietuvių pečius – valdžia iš jų atima apie 70 procentų uždarbio. Ir toliau išgamos valdžioje didina mokesčius vidutiniškai uždirbantiems lietuviams, ir taip sunkiai atsispiriantiems pagundai imti ir pabėgti iš juos begėdiškai išnaudojančios „Lietuvos valstybės“.

1918-ųjų vasario 16 dėka nenuėjo niekais Valančiaus, Vaižganto, Kudirkos, Maironio, Jablonskio, Basanavičiaus ir daugelio kitų lietuvių pasiaukojamas darbas, suteikęs mūsų tautai visą vilties šimtmetį. Šiandien puiki proga juos paminėti, prisiminti jų žygius, palyginti savo protėvius su apgailėtina pasimetusių niurzglių krūva, į kokią esame pavirtę.

Tuo tarpu patys turtingiausieji, valdžios iškrypėlius finansuojantys bankai ir didelės kompanijos, ypač užsienio, pagal Europos standartus faktiškai yra atleisti nuo mokesčių.

Akivaizdu, kad dabar valdantys socialdegeneratai vėl mėgins surinkti dar daugiau mokesčių iš dar visiškai neapiplėštų vidutinės klasės lietuvių, galutinai paversdami Lietuvą afrikine valstybe, tesusidedančia iš saujelės visagalių bankininkų bei kitokių milijardierių ir likusios masės beteisių liumpenų, turinčių džiaugtis, kad dar turi darbą už kokius 300 eurų per mėnesį.

Užtai Seimo iškrypėliai toliau sėkmingai mus skaldo, visaip siundydami paklaikusių lietuvių masę ant dėl visų bėdų kaltinamų gėjų – taip dar labiau kiršindami tautą, skatindami ją rietis tarpusavyje – paliekant ramybėje jau matomai nusprendusius įteisinti dvikalbystę ir visaip kitaip naikinančius lietuvybę išgamas.

Jonas Basanavičius

Nors vasario 16–ąją prisiminkime mūsų tautą sukūrusius lietuvius. Tokių mūsų tautos patriotų jau ko gero niekada nebebus.

Taigi kovo 11-oji, kaip ir liepos 6-oji, yra viena liūdniausių dienų metuose, diena, kurią buvo sukurta valstybė, greičiausiai jau netrukus sunaikinsianti mūsų tautą. Tokią dieną galutinai nenuišgamėjęs lietuvis galėtų iškelti trispalvę nebent jei ji perrišta juodu kaspinu.

Todėl Vasario 16-oji – vienintelė iš valstybinių švenčių, kuria nėra pagrindo šlykštėtis. Pirmoji Lietuvos Respublika, švelniai tariant, irgi nebuvo tobula. Emigracija buvo tokia didelė, kad lietuvių daugėjo labai palengva, nepaisant milžiniško (palyginus su dabartiniu) gimstamumo.

Vis dėlto, 1918 m. buvo padėti lietuvių nacijos pagrindai, įsitvirtino tautinis sąmoningumas, padėjęs tautai konsoliduotis ir suklestėti tarybiniais laikais.

1918-ųjų vasario 16-osios dėka nenuėjo niekais Valančiaus, Vaižganto, Kudirkos, Maironio, Jablonskio, Basanavičiaus ir daugelio kitų lietuvių pasiaukojamas darbas, suteikęs mūsų tautai visą vilties šimtmetį. Šiandien puiki proga juos paminėti, prisiminti jų žygius, palyginti savo protėvius su apgailėtina pasimetusių niurzglių krūva, į kokią esame pavirtę.

Neužmirškime pakelti taurės ir už Lietuvai nepriklausomybę padovanojusio Lenino atminimą. Visiškai akivaizdu, kad jei ne Lenino sprendimas paleisti į laisvę Rusijos pakraščių tautas, Lietuvos Respublika taip niekada ir nebūtų atsiradusi. Nepripažinti to būtų negarbinga, taigi nederama lietuviams.

Žinoma, svetimšalių parama nesumenkina nuopelnų mūsų senelių ir prosenelių, prieš beveik šimtą metų apgynusių mūsų tautą ir šalį nuo mus vėl visiškai okupuoti ir tada siekusios Lenkijos.

Bet kokiu atveju, šiandien – vienintelė su Lietuvos valstybės susikūrimu susijusi šventė, kurią dera švęsti ne tik iškrypėliams ir kitataučiams. Geros dienos!

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas