PSD – MIRTIES mokestis

Giedrius Šarkanas

LR Seimui

PETICIJA
2017-02-04
Vilnius

Ponai Seimūnai,

Esu pasipiktinęs, kad mane grasinasi apvogti VMI, aiškindama, jog aš jiems „skolingas“ už vadinamąjį Privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD), nes neturiu darbinių pajamų – nors jau daug metų nesinaudoju nemokamomis medicinos paslaugomis. Prašau nedelsiant sustabdyti šį tyčiojimąsi iš manęs ir kitų žmonių.

PSD sistema uoliai saugo JŪSŲ sveikatą

Neabejoju, kad jeigu kuriam nors iš Jūsų prireikia medicininės pagalbos, ponai Seimūnai, jau tą pačią dieną Jus puola aptarnauti tuntai gydytojų. Berods netgi Seime yra medicininės pagalbos skyrius.

Žinoma, savalaikę medicininę pagalbą gauna ir daugiau įvairių Jūsų kolegų: kiti politikai, valdininkai, pareigūnai ir teisėjai, jūsų visų, o taip pat ir gydytojų šeimų nariai, draugai ir pažįstami, kyšininkai ir t.t.

Eiliniams lietuviams valstybinė „sveikatos apsauga“ neša mirtį

Ne taip seniai mano pažįstamas vilnietis susmuko be sąmonės savo namuose. Insultas.

Artimieji, žinoma, puolė skambinti „Greitajai Pagalbai“. Tačiau „Greitoji“ pareiškė, kad niekuo negali padėti – nebent galėtų nuvežti į vadinamąją „slaugos“ ligoninę. Pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją.

Buvo savaitgalis, tačiau žmogus dar sulaukė pirmadienio. Prieš mirtį jį dar spėjo apžiūrėti iš poliklinikos iškviestas gydytojas, netgi vaistų kažkokių suleido.

Kai aprašiau šią istoriją savo tinklaraštyje, išgirdau ne vieną pasakojimą apie valstybinių medicinos įstaigų numarintus žmones. Štai tipiškas pavyzdys.

Žmogus pradėjo prastai jaustis, maudė širdies plote. Kreipėsi į polikliniką, nupasakojo simptomus – ir jį užrašė pas šeimos gydytoją. Maždaug po mėnesio. Šis „nedelsiant“ užrašė pas kardiologą – dar po mėnesio, o kardiologas paskyrė padaryti širdies tyrimus – jų laukti reikėjo dar maždaug mėnesį. Deja, iki tyrimų likus 10 dienų, žmogus pasimirė nuo infarkto.

Mums PSD – MIRTIES mokestis

Abu šie lietuviai be laiko mirė todėl, kad pasitikėjo PSD sistema nebūdami seimūnais, kyšininkais ar panašiais privilegijuotais asmenimis dabartinėje Lietuvos Respublikoje. Pirmosios PSD aukos šeima tiesiog nesuprato, kad, norėdami išgelbėti artimą žmogų, turėjo pažadėti svarų kyšį arba bent pagąsdinti, kad asmeniškai pažįsta kurį nors iš Jūsų, ponai Seimūnai, Grybauskaitę ar nors kokį ministrą.

Antrasis, nuo infarkto miręs lietuvis visą gyvenimą mokėjo mokesčius ir naiviai galvojo, kad valstybinėms įstaigoms nenusispjaut ant jo sveikatos ir gyvybės. Jei jis nebūtų turėjęs PSD, būtų nedelsdamas, be absurdiško šeimos gydytojo tarpininkavimo, kreipęsis į privatų kardiologą, greitai pasidaręs tyrimus, gavęs reikalingų vaistų ir būtų gyvas dar ir po šiai dienai.

Akivaizdu, kad tai nėra išskirtiniai atvejai. Sprendžiant pagal pasibaisėjusių žmonių komentarus, šimtai ir tūkstančiai neturtingų lietuvių miršta būtent todėl, kad TURI Privalomąjį sveikatos draudimą. Todėl aš PSD paprastai vadinu MIRTIES mokesčiu, o vadinamąją Sveikatos apsaugos ministeriją – Mirties ministerija.

PSD – mūsų, vadinamųjų „runkelių“, kankinimo priemonė

Prieš kelis metus buvau pasigavęs bjaurią urologinę infekciją. Savaitę pakentėjęs supratau, kad nemalonūs pojūčiai patys nepraeis, tad radau tinkamų antibiotikų, išgėriau 3 tabletes ir dar po kelių dienų buvau sveikas kaip ridikas.

Netrukus po to teko pabendrauti su profesionaliu mediku, kuris puolė man priekaištauti: reikėjo paimti mane užpuolusių bakterijų mėginį, užauginti pasėlį, išsiaiškinti kokie antibiotikai geriausiai tinka. Iš mandagumo nesiginčijau, tik labai apsidžiaugiau, kad neturiu PSD ir kad užteko proto nesikreipti į urologą.

Neilgai trukus teko tapti MIRTIES draudimą turėjusios šiaulietės kančių liudininku. Surėmus urologinės infekcijos skausmams, nelaimėlė kreipėsi į polikliniką, kur ją užregistravo į eilę pas šeimos gydytoją. Tada teko sulaukti vizito pas urologą, dar po to – kol užaugo bakterijų pasėlis. Kol gydytojas išrašė išganingųjų antibiotikų, moteris kelis mėnesius kentėjo bjaurius skausmus ir šiaip nemalonius pojūčius.

Kai aprašiau šias patirtis savo tinklaraštyje, gavau ir daugiau panašiai nukentėjusių PSD aukų atsiliepimų. Vienas lietuvis skundėsi, kad taip kentėjo, jog turėjo maldauti savo gydytojo, kad tas nedelsdamas išrašytų išganingąsias 3 tabletes; per tą laiką jam labai suprastėjo klausa. Mėnesiais negydomos infekcijos be kankinančių skausmų gali turėti labai bjaurių šalutinių poveikių, netgi sukelti inkstų vėžį.

Valstybė tiesiog tyčiojasi iš PSD aukų praktiškai kankindama į bėdą patekusius žmones

Nors stengiuosi neturėti nieko bendro su vadinamąja „valstybine sveikatos apsauga“, vis tiek dažnai tampu begėdiško Mirties ministerijos tyčiojimosi iš neturtingų lietuvių liudininku.

Prieš kelis metus man artimam žmogui baisiai ištino akis. Reikėjo nesudėtingos operacijos. Ir ką gi – ligos palaužtam nelaimėliui teko pusmetį laukti specialisto konsultacijos, o po to – dar pusmetį nė valandos neužtrukusios operacijos. Neabejoju, kad jei taip susirgtumėte vienas iš Jūsų, ponai Seimūnai, ar Jūsų šeimų narių, operacijos nereikėtų laukti nė savaitės.

Kiek stebiu savo aplinkos žmones – patekti pas gydytoją specialistą jiems paprastai prireikia maždaug 2 mėnesių.

Pavyzdžiui, neseniai man artimam žmogui labai suskaudo koją – naktimis visai negalėdavo miegoti. Gruodžio pradžioje jis paskambino į polikliniką ir nupasakojo savo kančias. Ką gi, jį užrašė konsultacijai pas šeimos gydytoją – „skubos tvarka“, sausio 3 d. Šeimos gydytojas išrašė vaistų (kurie visiškai nieko nepadėjo) ir davė nukreipimą pas neurologą – kovo 7 d. Taigi žmogus, kuriam verkiant reikėjo SKUBIOS pagalbos, buvo užrašytas pas specialistą daugiau, kaip PO 3 MĖNESIŲ ir šiuo metu vis dar laukia konsultacijos kankinamas kartais sunkiai pakeliamo skausmo!

Ir tokie dalykai vyksta kiekvieną dieną. Ištisai girdžiu vieną už kitą kraupesnius PSD turinčių savo pažįstamų pasakojimus apie valstybinėse „sveikatos apsaugos“ įstaigose iškęstas patyčias, kančias ir pažeminimus, patirtus tada, kai jiems labiausiai reikėjo pagalbos.

Beje, MIRTIES ministerija ciniškai kankina ir joje dirbančius medikus. Kaip turi jaustis gydytojas, kurio pacientai – vien tik seimūnai, kyšininkai ir prieš kelis mėnesius susirgę žmonės? Kaip turi jaustis seselė, registruodama skausmo suriestą ligonį specialisto konsultacijai už kelių mėnesių? Juk ne šiaip sau šiuo metu medikai – sparčiausiai bėganti iš Lietuvos profesinė grupė.

Neturiu atliekamų pinigų Jūsų, ponai Seimūnai, gydymui finansuoti

Noriu pastebėti, kad savo sveikatai kasmet išleidžiu maždaug 400 eurų. Kai reikia – taisausi dantis, darausi tyrimus, perku vaistus, kreipiuosi į gydytojus konsultacijų, už kurias susimoku. Jei sušlubuoja sveikata, susirandu geros reputacijos gydytoją, kuris gali priimti mane savaitės bėgyje.

Jei sumokėčiau PSD mokestį, kurio iš manęs dabar reikalauja VMI, savo sveikatos priežiūrai pinigų daugiau nebegalėčiau skirti. Tai reiškia, kad turėčiau vaikščioti išpuvusiais ir skaudamais dantimis ir nebegalėčiau gauti JOKIŲ medicininių paslaugų – nes tikrai tiek nenusižeminčiau, kad laukčiau mėnesiais kol mane teiksis priimti MIRTIES ministerijos įstaigos.

Beje, negalėčiau rizikuoti ir išsikviesti vadinamosios „Greitosios Pagalbos“, jei man, pavyzdžiui, pradėtų skaudėti širdies plote. Jei pasirodytų, kad tai – ne infarktas, o, sakysim, tarpšonkaulinių nervų uždegimas, nebeturėčiau iš ko susimokėti už „melagingą“ iškvietimą.

Juk ne šiaip sau Lietuvoje vyrų mirtingumas didžiausias Europoje. Susirgę vėžiu ar panašia kvalifikuotos pagalbos reikalaujančia liga, neturtingi lietuviai dažnai mieliau renkasi orią mirtį kilpoje, o ne mėnesiais ar net metais trunkantį nusižeminimą maldaujant būtinos medicininės pagalbos.

Norėčiau, kad liautumėtės versti mane mokėti MIRTIES mokestį

Noriu Jums priminti, kad pavertėte visą Lietuvos valstybę lietuvybės žeminimo ir lietuvių tautos naikinimo įrankiu. Lietuviai paniškai bėga iš tėvynės.

Jūs jau atleiskite man, ponai Seimūnai, kad negaliu tiesiog imti ir emigruoti iš Lietuvos, kaip mano vietoje jau pasielgė dešimtys tūkstančių lietuvių. Negaliu palikti man artimų žmonių, kurie negali išvykti kartu su manimi. Nespauskite manęs į kampą.

Neturiu atliekamų pinigų, iš kurių galėčiau apmokėti Jūsų gydymą. Jei užblokuosite mano kreditinės kortelės sąskaitą, atimsite iš manęs ir tą vienintelį medicininį draudimą, kurį dar turiu.

Jei Jums reikia daugiau pinigų savo gydymui apmokėti, siūlau paimti juos iš dabar ginklavimosi varžyboms skiriamų lėšų, kurios, kaip kalbama, greitai turėtų sudaryti dešimtadalį viso biudžeto. Ir Jūs turėsite iš ko pasilepinti, ir Rusija gal netgi nenukreips į Lietuvą savo branduolinių ginklų.

Prašau, neverskite manęs ir kitų į mane panašių žmonių mokėti mokesčio už savo pačių kankinimus ir MIRTĮ.

Giedrius Šarkanas