Ekonomikos profesoriai lenda į būdą

LR žurnalistai labai mėgsta cituoti įvairiausius „ekspertus“: vadinamuosius daktarus, profesorius, analitikus ir pan.

Visiškai akivaizdu, kad už „Iskanderus“ ir jų branduolines galvutes Kaliningrade mums, runkeliams, teks susimokėti naujais mokesčiais, smarkiai sumažėjusiomis socialinėmis išlaidomis ir prie metinio BVP dydžio greitai priartėsiančia valstybės skola.

Gražiai skambantys titulai prideda straipsniams autoriteto, įtikinamumo – tai kas, kad dauguma prognozių ir kitokių „ekspertizių“ pasirodo paprasčiausi paistalai – kas beprisimena, ką žurnalistų numylėtiniai tauškė prieš kelis mėnesius, ką jau bekalbėti apie metus?

Mane dažnai suima juokas skaitant tautiečių ekonomistų išvedžiojimus. Toks jausmas, kad klausaisi Šeimininko gerai išdresiruotų brisių skalijimo.

Apie akmenį Lietuvai po kaklu – mirtina tyla

Publicistuojančių ekonomistų bendruomenė triukšmingai sureagavo į paskutinio meto valstiečių ketinimus įvesti naujus mokesčius, tiek automobilių, tiek vadinamojo „solidarumo“. Ir lengvai pasiekė ko norėjo – norint įbauginti Karbauskį ir kitus Lietuvą valdančius bestuburius, užtenka kelių užsakomųjų straipsnių.

Tačiau neteko girdėti nė vieno profesoriaus, daktaro ar bent analitiko, kuris išdrįstų bent burbtelti apie pusantro šimto milijonų, kuriais didinamos karinės išlaidos. O juk tai – daugiau, kaip trečdalis procento BVP.

Kas dar svarbiau – didžioji dalis karybai skiriamų lėšų iškeliaus iš Lietuvos kaip užmokestis už perkamą karinę techniką ar Lietuvoje dislokuojamus užsienio smogikus. Vadinasi, nesuveiks pinigų multiplikatorius, ir Lietuva kasmet praras DAUGIAU, KAIP PROCENTĄ BVP!

Ką gi, sakykime, kad mūsų profesoriai yra visiški beraščiai karyboje – ir vis dėlto, kodėl jie neskambina pavojaus varpais dėl dabartinėje padėtyje Lietuvai akivaizdžiai pražūtingų milžiniškų išlaidų? Negi jie visiškai akli?
Matomai „ekspertams“ tiesiog neleidžiama loti šia tema.

Mūsų mirštančiai tautai toks praradimas – milžiniškas. Jau pats ginklavimosi varžybų įsukimas paverčia mus viena nesaugiausių Europos vietų, nes Rusija priverčiama pastoviai dislokuoti Kaliningrado srityje ne tik „Iskander“ raketas, bet ir branduolines galvutes joms – kitaip sakant, MŪSŲ PAČIŲ valdžia paverčia mūsų šalį neatremiamų branduolinių ginklų taikiniu!

O ir ekonomine prasme tas iš pirmo žvilgsnio „nereikšmingas“ BVP procentas – pusė praeitų metų augimo, galas visiems planams nors kažkaip stabdyti vis spartėjančią tautos mirtį.

Tačiau ekonomikos profesoriai – tarsi nė nebūtų girdėję apie Lietuvai po kaklu kabinamą akmenį!

Mums ateina dar sunkesni laikai

Juk ne šiaip sau Skvernelis susirūpino naujais mokesčiais. Matomai jau galutinai nuspręsta, kad artimiausiu metu ginklavimosi finansavimas sudarys bent 2,5 procento BVP – t.y. daugiau, kaip 11 procentų valstybės biudžeto!

Iš kur valdžia paims tiek pinigų? Matyt ne iš neturėjimo ką veikti Grybauskaitė iškilmingai susiruošė prašyti iš Europos Komisijos leidimo didinti vyriausybės skolinimosi apimtis – atseit „reformoms“ finansuoti. Matomai valstybės skola artimiausiais metais pradės sparčiai augti – sekdama įkvepiančiu Graikijos pavyzdžiu.

Visiškai akivaizdu, kad už „Iskanderus“ ir jų branduolines galvutes Kaliningrade mums, runkeliams, teks susimokėti naujais mokesčiais, smarkiai sumažėjusiomis socialinėmis išlaidomis ir prie metinio BVP dydžio greitai priartėsiančia valstybės skola.

Bet ekonomikos „ekspertai“ apie tai net neužsimena.

Profesoriai bijo užrūstinti Šeimininką

Visiškai akivaizdu, kad Lietuvai ginkluotis – visiškai absurdiška. Tarpukariu ginkluotei skirtas beveik ketvirtadalis biudžeto nepadėjo sustabdyti Rusijos nė pusei minutės.

Ką gi, sakykime, kad mūsų profesoriai yra visiški beraščiai karyboje – ir vis dėlto, kodėl jie neskambina pavojaus varpais dėl dabartinėje padėtyje Lietuvai akivaizdžiai pražūtingų milžiniškų išlaidų? Negi jie visiškai akli?

Matomai „ekspertams“ tiesiog neleidžiama loti šia tema.

Lietuvos ginklavimasis šiuo metu ypač reikalingas JAV – kaip simbolinis pavyzdys, su kurio pagalba jankiai verčia didinti išlaidas ginkluotei tokius milžinus, kaip Vokietija ar Prancūzija. Paskutiniu metu JAV politikai baksnoja turtingųjų NATO narių nosis į visas 3 Baltijos šalis, kurios dėl ginklavimosi akivaizdžiai pasiryžo galutinai sunaikinti savo tautas – ir vokiečiai jau leidosi įtikinami pakratyti pinigines.

Karo pramonė – gyvybiškai svarbi JAV ūkio šaka; JAV pagamina trečdalį visų pasaulio tarptautinėje prekyboje parduodamų ginklų. Būtent todėl jos jau 70 metų įnirtingai kursto karinius konfliktus visame pasaulyje.

Negali labai pykti ant profesorių. Lietuvoje akademiniai titulai įgyjami klusniai tarnaujant valdžiai ir stropiai skleidžiant jos propagandą.

Adamkus už savo „išrinkimą“ prezidentu užsimokėjo organizuodamas milijardų pavogimą iš „Mažeikių naftos“. Matomai, dabartinis beatodairiškas Lietuvos ginklavimas nepaisant akivaizdžių katastrofiškų pasekmių – Grybauskaitės (o greičiausiai avansu ir jau praktiškai jos įpėdiniu paskirtojo Skvernelio) atsiskaitymas JAV specialiosioms tarnyboms už dešimtmetį prezidentavimą.

Profesoriai ir visi kiti „analitikai“ supranta, kad bet kokios viešos abejonės ginklavimosi tikslingumu supykdys tikrąjį Lietuvos Šeimininką. Kaip mat bus apkaltinti „tarnavimu Rusijai“ ir greičiausiai praras savo šiltą būdą bei kaulą kasdieninį – kaip kažkada užsispyrėlis Paksas savo prezidentūrą.

Todėl ekonomikos „ekspertai“ drąsiai skalija tik apie progresinius, turto, automobilių ir kitokius smulkius mokesčius – kai kalba prieina prie didžiausio smūgio į paširdžius Lietuvos ekonomikai, profesoriai skubiai neria į būdą klusniai vizgindami uodegas.

Tokia jau profesorių tarnyba

Negali labai pykti ant profesorių. Lietuvoje akademiniai titulai įgyjami klusniai tarnaujant valdžiai ir stropiai skleidžiant jos propagandą.

Paimkime pavyzdį – vieno VDU „profesoriaus“ pasvarstymus apie emigraciją LRT radijo laidoje, trumpai aprašytus čia: Emigracijos realybė: Lietuva neišnyks, bet prognozės niūrios.

Pagal profesorių, Lietuva neišnyks – „įvairūs scenarijai rodo“, kad 2100 m. Lietuvoje bus 2 milijonai gyventojų, tarp jų – milijonas darbingo amžiaus žmonių. Mano nuomone, tai visiški paistalai.

Visų pirma, „profesorius“ arba meluoja, arba visiškai nėra susipažinęs netgi su oficialiąja statistika. Jo teigimu, dabar Lietuvoje – 2 milijonai darbingų gyventojų.

Neilgai trukus pradės mirti didžiosios kartos, o gimdyti – mažosios. Per metus prarasime 20-30 tūkst. žmonių vien tik per gimimų-mirimų santykį.

Tačiau netgi valdžios pagražintoji oficialioji statistika sako kitaip – praeitų metų pradžioje Lietuvoje nebuvo nė 1,8 mln. 15-64 metų amžiaus gyventojų; neaišku, ar dabar belikę ir 1,7 mln.

Iš kitos pusės, emigracija įsibėgėja. Jau šią žiemą iš Lietuvos emigravo beveik 20 tūkst. lietuvių, gyventojų Lietuvoje sumažėjo beveik 19 tūkst. Jei taip tęsis toliau, 2 milijonus pasieksime dar prieš 2030 m, tiktai milijono darbingų žmonių tarp jų nesusirinks.

Pagaliau neilgai trukus pradės mirti didžiosios kartos, o gimdyti – mažosios. Per metus prarasime 20-30 tūkst. žmonių vien tik per gimimų-mirimų santykį.

Taigi akivaizdu, kad „profesoriaus“ blevyzgos per radiją tėra primityvios propagandos epizodas, kai akademinis titulas betarpiškai naudojamas žmonėms apmulkinti, šiuo atveju – kad nebijotų, jog Lietuva išnyks, ir nesipriešintų savižudiškai beprasmiškam valdžios militarizmui.

Liežuvis neapsiverčia pavadinti VDU „mokslo“ įstaiga; ne paslaptis ir tai, kokios šalies piliečiai ten vadovauja paradui.

Tačiau ir kiti LR universitetai bei institutai per daug nesiskiria nuo VDU. Ir jų profesoriai, daktarai bei analitikai laukia komandos „balsas“, o jei neišgirsta – klusniai lenda į būdą.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas