Donaldas Trampas – gabiausias Kimo Džonguno mokinys

Dar ne taip seniai pasaulio politikai dirigavo Vladimiras Putinas. Būtent jo nuotraukos puikavosi pirmuosiuose delfių puslapiuose, būtent jo sprendimų nekantriai laukdavo viso pasaulio politikai.

Dabar pasaulio dėmesį prikaustė Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Džongunas. Sumaniai manipuliuodamas branduoliniais bandymais, vis tobulesnėmis raketomis bei karinga retorika, jis praktiškai užėmė pasaulinio naujienų lyderio poziciją.

Įtikinęs visus, kad neabejodamas panaudos savo branduolinius ginklus, Kimas tapo vienu iš visos žmonijos likimo lėmėjų.

Juokai juokais, jei Šiaurės Korėja vis dėlto susprogdins porą savo vandenilinių bombų atitinkamose vietose netoli tirštai apgyvendintų Šiaurės Amerikos pakrančių – po poros gerai apskaičiuotų branduolinių cunamių iš dabartinio JAV spindesio teliks krūvelė griuvėsių, panašiai kaip po Irmos uragano Barbudoje.

Jau nuo seno aišku: jei Garbačiauskaitė ką nors įnirtingai puola – tai turi būti neeilinis žmogus. Taip buvo su Putinu, dabar tas pats pasikartojo su Džongunu.

Vis dėlto, Šiaurės Korėjos lyderiui ant kulnų lipa dar vienas, palyginus naujas veikėjas, sėkmingai stumiantis Putiną jau nebe į antrąjį, bet į trečiąjį planą. Tai – akivaizdžiai gabiausias Džonguno mokinys Donaldas Trampas.

Šiaurės Korėja sėkmingai naudojasi pokerio išmintimi

Akivaizdu, kad Džongunas naudoja jo padėtyje vienintelę efektyvią pokerio taktiką. Gerai nežinau pokerio terminologijos, todėl pavadinsiu tai „Kamikadzės“ taktika.

Kai pokeryje (Teksaso „holdeme“ ar pan.) susitinka labai skirtingų „svorių“ (pagal turimų žetonų ar pinigų kiekį) priešininkai, silpniausiajam žaidėjui telieka vienintelė efektyvi taktika – sulaukus patogaus momento, pastatyti visus savo turimus žetonus (angliškai – „ALL IN“). Jei toks žaidėjas dar turi nebereikšmį žetonų kiekį, tokiu būdu jis gali netgi sėkmingai blefuoti prieš atsargesnius ar nedaug už jį daugiau žetonų turinčius žaidėjus.

Tokią taktiką pasirinko jau Džonguno tėvas. Kai jo kolegos Huseinas ir Gadafis naiviai bandė žaisti su NATO „nusiginklavimą mainais į...“, Šiaurės Korėja pasirinko ginklavimąsi ir savo pasiryžimo žūtbūtiniam karui demonstravimą.

Akivaizdu, kad Kim Čeniras pasirinko teisingai. Įsitraukę į nelygius žaidimus su jau daugelį šimtmečių žudančiomis ir plėšiančiomis silpnesniuosius NATO šalimis, Huseinas ir Gadafis buvo nužudyti, jų šalys sugriautos ir apiplėštos.

O Šiaurės Korėja ne tik išliko. Tęsdamas tėvo politiką, Džongunas privertė NATO ne tik skaitytis su savo šalimi, bet ir rimtai jos bijoti. O priversti kitus tavęs bijoti – didžiausias pasiekimas pokeryje, ypač besilaikantiesiems „Kamikadzės“ taktikos.

Trampas išmoko iš Džonguno politinio pokerio

Akivaizdu, kad ir Trampas nusprendė pasekti Kimų pėdomis ir pradėjo naudoti politikoje pokerio išmintį. Jis pradėjo vartoti pokerio taktiką, kurią aš pavadinsiu „Terorizavimu“.

Tokios taktikos paprastai laikosi daugiausiai žetonų turintys žaidėjai. Jų turimas pranašumas reiškia, kad rimto susikibimo atveju kiti žaidėjai gali būti priversti statyti viską, ką turi, ir todėl pralošimo atveju rizikuoja prarasti viską bei būti išmesti iš žaidimo.

Tuo naudojasi pokerio „teroristas“. Kokias kortas beturėtų, jis agresyviai dalyvauja daugelyje bankų ir dažnai laimi be kovos vien todėl, kad vidutinio „turtingumo“ žaidėjai nenori rizikuoti varžydamiesi su juo.

Būtent taip elgiasi Trampas. Jis lenda visur, visus gąsdina, šneka bele ką – tačiau niekas nenori atvirai konfliktuoti su JAV, kuri šiuo metu vis dar yra galingiausia pasaulio valstybė, galinti jei ne galutinai susidoroti su bet kuriuo savo priešininku, tai bent padaryti jam didžiulę politinę, ekonominę ar ir karinę žalą.

Trampo terorizmas pasiteisina

Nors Lietuvos ir kitų proklintoniškų šalių žiniaspaudą užliejo patyčios iš nestandartinio Trampo elgesio, praktiškai jo politika duoda JAV neblogų rezultatų.

Visų svarbiausia, JAV perėmė iniciatyvą santykiuose su pagrindinėmis savo oponentėmis Rusija ir Kinija. Kad ir kaip kvailai jas užsipuldinėdamas, Trampas privertė Putiną ir Si pastoviai reaguoti, teisintis ir aiškintis, taip po truputį pajungdamas juos savo valiai.

Paskutinė didžioji Trampo pergalė – netrukdomas karinių radarų ir branduolinių bombonešių dislokavimas Pietų Korėjoje, praktiškai visiškoje Rusijos ir Kinijos pašonėje.

Faktiškai Trampas vaidina Holivudo ir hackerių taip mėgstamą piktojo juokdario herojų – išsidirbinėja, nusišnekinėja, visaip kvailioja, tačiau tvirtai siekia savo pagrindinio tikslo.

Nors daugelis Lietuvos politikos bei žurnalistikos pusgalvių vis dar šaiposi iš Trampo, ateina laikas juoktis iš jo jau praktiškai apdurnintų Putino ir Si.

Prieš Džonguną Trampas bejėgis

„Terorizavimo“ taktika pokeryje turi vieną trūkumą – ji neefektyvi prieš besilaikančius „Kamikadzės“ taktikos.

Tiek Putinas, tiek Si turi daug įvairių galimybių ir, nenorėdami rizikuoti viskuo, vengia tiesioginio konflikto ir leidžiasi Trampo spaudžiami į kampą. Tačiau Džongunas neturi kur manevruoti, ir Trampo dalgis Šiaurės Korėjoje atsitrenkia į kietą Kimo akmenį.

Būtent Korėjoje atsiskleidė nesudėtinga Trampo pokerio taktika, ir tiktai senyvu Putino bei Si amžiumi galima paaiškinti jų nesugebėjimą ištempti „juokdario-teroristo“ JAV prezidento į šviesų vandenį.

Vis tik Trampas sugebėjo paklibinti ir Džonguno įvaizdį. Dabar jau visiškai akivaizdu, kad Kimas tiktai vaidina pusgalvį maniaką. Iš tikrųjų Šiaurės Korėjos vadovas – labai protingas ir racionalus žmogus, kuris pirmas tikrai nepradės branduolinio karo. Tačiau pačiam Džongunui būtų kur kas parankiau, jei jį vis dar laikytų neprognozuojamu bepročiu.

Dėl pasaulio ateities ramu

Sunku nuspėti tolimesnius istorinius įvykius, tačiau akivaizdu, kad rimtai jaudintis nėra dėl ko. Pasaulio likimą sprendžia racionalūs ir protingi žmonės. Jei jie ir apsimetinėja impulsyviais pusgalviais, tai tik todėl, kad jiems tai apsimoka dėl pilnai suprantamų politinių priežasčių.

Visai kas kita Lietuvoje. Visur pilna solidžiai apsirengusių, gražiai ir įtikinamai postringaujančių politikų, žurnalistų ir įvairiausio plauko „ekspertų“.

Nepaisant to (greičiausiai būtent dėl to ) LR Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir kitos institucijos su kiekvienais metais virsta vis šlykštesnėmis intelektualinėmis ir moralinėmis kloakomis, stumiančiomis mūsų tautą ir šalį į vis gilesnę bedugnę.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas