Ir man pačiam teko būti pakankintam Verygos vadovaujamai LR Mirties ministerijai pavaldžioje ligoninėje.
Neseniai teko ASMENIŠKAI susidurti su dabartinio LR Mirties ministro Aurelijaus Verygos pavaldiniais.
Nors jau nemažai buvo tekę patirti, stebėti, kaip LR Mirties darbuotojai baltais chalatais tyčiojasi iš neturtingų žmonių ir praktiškai juos žudo, rašyti apie psichiatrų ir kitų LR gydytojų kankintus ar ir šaltakraujiškai numarintus lietuvius, tačiau pajusti tai savo kailiu visiškai kitas jausmas.
Vieną sekmadienio rytą pradėjau žagsėti. Iš pradžių nekreipiau dėmesio, po to išmėginau visus liaudiškus metodus niekas nepadėjo. Antradienio naktį pasidarė taip blogai, kad teko kviesti greitąją pagalbą, kuri nuvežė mane į Lazdynų ligoninę.
Tuo metu jau buvau vos gyvas ir nuoširdžiai džiaugiausi, kad pagaliau man padės galėsiu atsikvėpti ir nors truputį pamiegoti. Žiauriai klydau.
Mane išklausiusi ligoninės gydytoja padarė kardiogramą ir paguldė mane į vadinamąją stebėjimo palatą. Seselė suleido kažkokių vaistų ir įsmeigė į veną lašelinę. Tada prasidėjo visiškas košmaras.
Važiuojant į ligoninę susilpnėjęs žagsulys netrukus virto smaugiančiais ir dusinančiais spazmais. Dėl rankoje styrančios lašelinės buvau priverstas gulėti ant nugaros, nors labai norėjosi vartytis; pradėjo krėsti šaltis. Pasijutau kaip nacių ar pan. kankinamas grandine prirakintas kalinys kokioje nors koncentracijos stovykloje.
Netrukus pasirodė gydytoja, ir pasiskundžiau, kad man visai blogai. Gydytoja teatsakė, kad nenori manęs visai užslopinti.
Niekada negali žinoti, bet manau, kad jei mano vietoje būtų gulėjęs koks šuo, katinas ar bent kiaulė, gydytojai nebūtų ramiai žiūrėję į gyvulio kančias ir būtų suleidę jam migdomųjų ar bent raminamųjų.
Paprašiau dar vienos antklodės (manoji buvo kažkoks popieriumi apvilktas varvalas), bet gydytoja man paaiškino, kad daugiau nėra. Paprašiau bent jau dar vienos (kaip popieriuje įvyniotas vatos gumulėlis atrodžiusios) pagalvės gavau tokį patį atsakymą. Ilgą laiką neatsirado žmogaus, kuris sugebėtų pakelti lovos galvūgalį buvau priverstas gulėti nuleista galva, nors kiekvienoje į mediciną orientuotoje interneto svetainėje pati pirmoji rekomendacija mano būklėje (gydytoja parašė refliuksas) kuo aukščiau pakelti galvą.
Gydytoja išėjo, o aš bandžiau gelbėtis sėdėdamas siuvėjo poza tada žagsėjimas nebuvo toks skausmingas, tačiau dar labiau krėtė šaltis.
Po kokios valandos pasirodė slaugė ir pakėlė galvūgalį, tačiau tai nepadėjo reikėjo pakelti galvą, o ne visą kūną.
Pusę nakties (maždaug nuo 3 iki 7 val.) praleidau vis beviltiškiau žagsėdamas, žiūrėdamas į priešais prieš kompiuterius sėdėjusių gydytojo ir seselės nugaras bei pavydėdamas aplink ramiai miegojusioms alkoholio aukoms.
Pagal mano patirtas fizines kančias kol kas tai buvo šiurpiausia naktis mano gyvenime. Norėjosi numirti tikrąja to žodžio prasme, aplink slampinėję medikai (išskyrus vieną slaugę) buvo visiškai padėję ant manęs ir mano kančių.
Kelis kartus bandžiau atkreipti aplinkinių medikų dėmesį, parodyti kaip kankinuosi, tačiau šiems buvo akivaizdžiai nusispjaut vienintelė reakcija buvo praburbėtas aha, žagsite.
Niekada negali žinoti, bet manau, kad jei mano vietoje būtų gulėjęs koks šuo, katinas ar bent kiaulė, gydytojai nebūtų ramiai žiūrėję į gyvulio kančias ir būtų suleidę jam migdomųjų ar bent raminamųjų.
Apie 7 val. ryto vis dėlto užmigau, o kai apie 8 val. mane pažadino, žagsulys buvo (kelioms valandoms) praėjęs. Mane skubiai apžiūrėjo, padarė plaučių nuotrauką ir išmetė pas šeimos gydytoją, nors buvau taip išsekęs, kad vos ant kojų pastovėjau.
Po to dar teko pažagsėti kokias 5 dienas geriant įvairius pagal ligoninėje nustatytą diagnozę paskirtus vaistus ir mokant milžiniškus pinigus už beprasmes iki absurdiškumo skubias konsultacijas, kol galų gale PATS supratau, kad man vis skiria skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, nors visi mano simptomai rodė ne padidėjusį, bet sumažėjusį rūgštingumą.
Kreipiausi į p. Gūglę ir pasveikau per kokį pusdienį: užteko poros Nimesil miltelių ir kelių liaudiškų (dabar sako
interneto) priemonių.
Man jau pirmąją naktį Greitosios pagalbos ligoninėje nebesinorėjo gyventi. Jei būčiau buvęs jaunas, vienišas, nebūčiau ėmęsis savigydos ir toliau būčiau gėręs Omeprazolį bei kitus tautiečių budelių baltais chalatais išrašytus vaistus, labai tikėtina, kad ir aš būčiau pasekęs akmeniečio pėdomis.
Tiktai tada supratau, kad Lazdynų ligoninėje mane iš tikrųjų kankino. Man visą naktį lašino Omeprazolį, kuris dar labiau mažino rūgštingumą ir dar labiau didino mano kančias.
Nors puikiai prisimenu, kaip detaliai papasakojau gydytojai visus savo simptomus, pastaroji matyt arba visiškai nesiklausė (buvo 3 val. nakties), arba buvo visiškai nekompetentinga. Tiesiog paskyrė pirmus į galvą atėjusius vaistus pasmerkdama mane košmariškai nakčiai.
Pagal mano patirtas fizines kančias kol kas tai buvo šiurpiausia naktis mano gyvenime. Norėjosi numirti tikrąja to žodžio prasme, aplink slampinėję medikai (išskyrus vieną slaugę) buvo visiškai padėję ant manęs ir mano kančių.
Neabejoju, kad jei Gebelsas su Himleriu būtų kaip nors susikergę, būtų gimęs Veryga.
Kažką teko girdėti apie labai panašiomis aplinkybėmis nusižudžiusį jaunuolį, berods iš Akmenės. Kiek suprantu, ir iš jo išsityčiojo Mirties ministerijos pavaldiniai. Nuveždavo į ligoninę, o paskui, pakankinę, išsiųsdavo namo.
Man jau pirmąją naktį Greitosios pagalbos ligoninėje nebesinorėjo gyventi. Jei būčiau buvęs jaunas, vienišas, nebūčiau ėmęsis savigydos ir toliau būčiau gėręs Omeprazolį bei kitus tautiečių budelių baltais chalatais išrašytus vaistus, labai tikėtina, kad ir aš būčiau pasekęs akmeniečio pėdomis.
Mirties ministerijai mes abu neturtingi lietuviai, neduodantys nieko, kaip sakant, į kišenę, taigi niekingi gyvuliai, aukos, iš kurių galima tyčiotis, kankinti, pasmerkti bemiegėms skausmo ir kančių naktims, o ryte išsiųsti namo registruotis po kokių 2 mėnesių vizitui pas šeimos gydytoją.
Tą bemiegę naktį ligoninėje galvojau ką man primena dabartinis Mirties ministras Aurelijus Veryga? Paryčiais supratau, kad išgama susirinko pačius šlykščiausius Gebelso ir Himlerio bruožus.
Iš vienos pusės, Veryga begėdiškai skiedžia apie savo kilnius tikslus ir rūpinimąsi žmonėmis bei jų sveikata. Tikra Gebelso parodija.
Tačiau praktiškai išgama dar labiau žagina ir taip jau merdėjančią Lietuvos sveikatos apsaugą. Ligoninės ir poliklinikos vis labiau primena kankinimo ir žudymo institucijas. Darbuotojai masiškai atleidinėjami; ženkliai didinami direktorių, vedėjų ir kitų biurokratų atlyginimai, o realiai dirbančių medikų algos keliamos vienženklėmis sumomis. Nors kiek geresni gydytojai bėga iš Lietuvos nenustebčiau, jei sužinočiau, kad ir mane kankinusi gydytoja buvo už grašius naktimis budinti rezidentė.
Veryga giriasi sutaupęs milijonus, tačiau tie milijonai atitenka valstiečiams išsivogti bei ginkluotiems žudikams iš užsienio samdyti. Lietuviams gi kančios ir mirtis. Šia prasme Mirties ministras tikras Himlerio šaržas.
Jei kažkada Gebelsas su Himleriu būtų galėję kažkaip susikergti ir susilaukti jų abiejų šlykščiausias savybes įkūnijančio palikuonio, neabejoju, kad toks išsigimėlis dabar vadintųsi Aurelijumi Veryga.
4. Romas2017 10 29 08:26:20
Lietuviai kantrūs žmonės,labai abejingi viskam, nėra didelio tautos pasipriešinimo, nei kitose šalyse, kur žmogui pakrinka psichika ir pastarasis paguldo su ginklu puse savo įstaigos, iš kurios buvo išmestas .Lietuvoje taip nebus, nors ką gali žinoti...
3. Marius2017 10 26 22:00:04
Netelpa Giedriau! Pratęsiu. Taip ir jums atsitiko, pats pagalvokite: 3 valanda nakties... Tai va mano artimajam budintis daktaras nepagalvojo atlikti test1 nuo Laimo ligos. Nors dabar perskaičius literatūros tai pirmiausiai ir reikėjo atlikti. Ėjo per kelis daktarus, diagnozės nenustatė, kol galų gale nusprendė už savo pinigus išsitirti. Va tuomet ir diagnosė išaiškėjo. Čia ir visas lietuviškos sveikatos apsaugos sistemos absurdiškumas: privalai pats domėtis, skaityti ir aiškintis medicininius straipsnius.
2. Marius2017 10 26 21:53:10
Iš esmės teisinga kritika. Gal kiek aštrokia, bet ministras (ir ypač prieš tai buvę, pamiršote juos, Giedriau, sveikatos sitema griaunama jau 20 metų) to nusipelnė. Sveikatos apsauga Lietuvoje išties prasta, siaubingai ir katastrofiškai apleista sritis. Milžiniškos eilės poliklinikose, daktarai pensininkai (aš juo išties gerbiu, net rinkčiaus daktarą pensininką, nei ką tik baigusį), milžiniškos eilės pakliūti pas specialistą, bet kai tik už pinigus vieta atsiranda (kas čia per absurdas?), apkritai nekompetencija ir abejingumas ligoniui. Man pats baisiausias dalykas palyginus su tarybiniais metai, tai kad Lietuvoje nebeliko vaikų poliklinikų. Tai mamos su kūdikiais turi sedėti su kosėjančiais diedais. Kraupu. Bet jums nepasisekė todėl, kad tai buvo naktis. Mano artimajam sekmadienio naktį teko skubiai lėkti į ligoninės priimamąjį, nes siaubingai užraudo koja. Buvo sekmadienio naktis ko gero budinčiam daktarui nuobodžiausias laikas kai ligonis tiesiog neįdomus. Taip ir ju...
1. B. Inokentijus2017 10 25 13:16:15
Gal ir visai gerai gydė, be ne tą žmogų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Artūras Ridikas, Armanas Abromavičius ir Tomas Šeškauskas oficialioje nutartyje melavo, pažeidė Konstituciją, sulaužė savo priesaikas ir pažemino teisėjo vardą.
Gal STT nustatys, kad Lietuvos teisėjus ir vėl šantažuoja prokurorai?
Nuo informacijos apie savo veiklą nukentėjusioji Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė melavo policijai ir mane apšmeižė.
Kaune nuo seno garbinama niekšybė ir šlovinami patys šlykščiausieji nusikaltėliai prieš Lietuvą. Mano baigiamoji kalba ir paskutinis žodis Kauno apygardos teisme.
Prašau sustabdyti politinę prostituciją Lietuvos teismuose ir sudaryti galimybę garbingiems žmonėms dirbti teisėjais Lietuvoje
Skundas Konstituciniam teismui dėl akivaizdaus nepasiturinčiųjų žmonių diskriminavimo, žeminimo ir jų kaltumo prezumpcijos taikymo LR prokuratūroje ir teismuose.
Vienintelis mums likęs būdas kovoti su Lietuvos teismuose klestinčiomis korupcija, psichopatija ir ciniška panieka teisei kuo garsiau viešai kalbėti apie teisėjų nusikaltimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nė puse žodžio nepaaiškino kodėl išniekino Konstituciją ir joje įtvirtintas mano teises
Alytaus gaisras padės Lietuvos valdžiai atnaujinti senstančios Dzūkijos darbo rinką. Užnuodijus dzūkiškus grybus, uogas ir žemės ūkį, likę gyvi dzūkai bus priversti save realizuoti darbo rinkoje.
Suvaržydamos mano teisę į advokatą dėl mano socialinės padėties, o greičiausiai ir dėl lyties, policijos tyrėja ir prokurorė (galimai :) akivaizdžiai įvykdė nusikaltimą, apibrėžtą 169 BK straipsnyje.