Katalikai tyčiojasi iš lietuviškųjų dievų ir per Vėlines

Šiandien – Vėlinės, viena svarbiausių lietuviškųjų švenčių. Šiandien mūsų mirusių protėvių ir artimųjų vėlės grįžta į Žemę, ir mes galime vėl su jomis susitikti, pabūti kartu.

Tiems, kas bijo ar dėl kokių nors prietarų vengia tiesioginio bendravimo su dvasiomis, šiandien privalu bent jau uždegti žvakutes ir padėti gėlių ant neseniai juos palikusių artimųjų kapų.

Visa vadinamoji „Lietuvos Valstybė“ jau praktiškai nebeturi nieko bendro su Konstitucijoje formaliai aprašyta Lietuvos Respublika – ji kur kas labiau primena katalikiškų išmatų krūvą, iš kurios paniškai bėga paskutiniai padorūs lietuviai, ir kurioje katalikų šventikai begėdiškai ir viešai tyčiojasi iš mano dievų ir per švenčiausiąsias jų šventes.

Šiandien – Velnio (arba Vėlino) diena. Dievas Velnias, pomirtinio pasaulio valdovas, – vienas svarbiausiųjų lietuviškųjų dievų. Būtent jis nusprendžia tolimesnį mirusiųjų likimą – kam kuo ir kada atgimti, kiek vienokių ar kitokių išgamų vėlėms bastytis be vietos ir ramybės. (daugiau apie Velnią – Vėliną)

Mūsų artimųjų vėlės mus aplanko Velnio leidimu, ir, norime mes to ar ne, šiandien uždegtos žvakutės dega ir Anapilio dievo garbei.

Tačiau šiandien, kaip ir per kiekvienas kitas Vėlines, iš mūsų tikėjimo ir toliau tyčiojamasi.

Dabartinis Helouvynas atsirado kaip patyčios iš mūsų tikėjimo

Kai Europos tikėjimą dar tik pradėjo persekioti krikščionys, dalis jų pradėjo tyčiotis iš mūsų pagarbos savo protėviams parodijuodami mūsų papročius deginti per Vėlines ugnį ir bendrauti su mus palikusiųjų artimųjų dvasiomis.

Katalikų šventikas Sigitas Bitkauskas kursto neapykantą nekatalikams vaizduodamas populiarius tarp įvairių pažiūrų žmonių ženklus kaip blogio simbolius

Ši krikščioniška tradicija išliko iki šiol, tiktai didžioji dauguma besilinksminančių per Vėlines tiesiog nesuvokia ką daro ir kokį skausmą sukelia į Žemę sugrįžusioms savo artimųjų vėlėms.

Katalikų šventikai nerimsta

Didžiausioji istorijoje lietuviško ir bendrai europietiško tikėjimo persekiotojai Katalikų bažnyčiai nepatinka jau vien tai, kad per tikrąsias Vėlines žmonės degina ugnį ir švenčia, todėl jie paprastai burnoja netgi prieš nuo savo esmės nutolusį Helouvyno šventimą.

Šiandien katalikų šventikas begėdiškai tyčiojosi iš Velnio

Šiandien parodytoje LNK televizijos laidoje begėdis katalikų šventikas Sigitas Bitkauskas viešai tyčiojosi iš vieno švenčiausiųjų lietuviškųjų dievų per jam skirtą šventę. Kaip komentavo žiniaspauda (delfi.lt),

Akivaizdu, kad Bitkauskas asmeniškai nepažįsta Velnio; su juo katalikų šventiko vėlė susidurs tik tada, kai atkentės už savo per gyvenimą padarytas niekšybes. Tačiau Bitkauskas žino, kad dabartinėje „Lietuvos Valstybe“ besivadinančioje mėšlo krūvoje jis, kaip katalikas, gali kiek panorėjęs tyčiotis iš lietuvybės ir lietuviškojo tikėjimo.

Be kita ko, begėdis Bitkauskas laidoje demonstravo populiarių tarp įvairių pažiūrų ir tikėjimų žmonių ženklų lentelę ir bandė įteigti žiūrovams, kad tai – blogio ženklai, tuo akivaizdžiai kurstydamas neapykantą kitokių pažiūrų nekatalikams.

Katalikų dievai išmokė juos tyčiotis iš kitų dievų ir juos garbinančių žmonių, žudyti juos, griauti ir kitaip niekinti jų švenčiausias šventovės

Vadinamoji „Penkiaknygė“ arba „Tora“ – kruvinojo Jahvės arba Dievo nurodymai griauti kitų dievų šventoves ir žudyti juos garbinančius žmones.

Žudyti mokė ir krikščionių garbinamas kruvinasis nusikaltėlis Jėzus (skaityti). Vykdydami jo nurodymus, katalikiškieji padugnės išžudė milijonus Jėzaus negarbinusių žmonių, sudegino ir kitaip išniekino jų šventoves.

Katalikai nukankino, sudegino ar kitaip sunaikino visus neapsimetinėjusius krikščionimis mano tikėjimo lietuvius, išniekino visas lietuviškas šventoves. Daugelis katalikiškų šventyklų (pavyzdžiui, vadinamoji „Vilniaus Katedra“) pastatytos tiesiog ant išniekintų mano dievų aukurų.

Atėję į valdžią, Sąjūdžio padugnės vėl nudergė Lietuvą katalikiškąja niekšybe. Dabar tuntai Bitkausko tipo katalikų kada tik užsinorėję tyčiojasi iš mano dievų ir mano tikėjimo. Jiems niekas negresia.

Katalikų kapelionai pavertė LR policiją gauja katalikiškųjų smogikų, ginančių ir skleidžiančių katalikiškąją niekšybę. Katalikai gali tyčiotis iš mūsų kiek tik panorėję, o bet koks pasišlyškšėjimas pačiose vadinamosiose „evangelijose“ tiesiogiai ir vienareikšmiškai pavaizduotu kruvinojo Jėzaus iškrypėliškumu iššaukia žaliakelnių „pareigūnų“ represijas.

Panašiai atrodo ir Sąjūdžio padugnių suformuoti besąlygiškai dangstantys katalikiškuosius nusikaltėlius bei begėdiškai persekiojantys nekatalikus vadinamieji LR „teismai“, su kuriais asmeniškai susidūrus, standartinė daugelio LR teisėjų priesaika pradeda skambėti kaip pasižadėjimas dergti Lietuvą katalikiškąja niekšybe.

Visa vadinamoji „Lietuvos Valstybė“ jau praktiškai nebeturi nieko bendro su Konstitucijoje formaliai aprašyta Lietuvos Respublika – ji kur kas labiau primena katalikiškų išmatų krūvą, iš kurios paniškai bėga paskutiniai padorūs lietuviai, ir kurioje katalikų šventikai begėdiškai ir viešai tyčiojasi iš mano dievų ir per švenčiausiąsias jų šventes.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas