Sodra – reto šlykštumo vagių šutvė

Pavadinimas „Valstybinis socialinio draudimo fondas“ (SoDra) skamba išdidžiai. Susidaro įspūdis, kad Sodra – tai kilnių tikslų siekianti organizacija, besirūpinanti silpnaisiais ir vargstančiaisiais.

Julita Varanauskienė –
dabartinė Sodros vagių Fiurerė

Sodros vadovu tradiciškai skiriamas savo panieką neturtingiems lietuviams įrodęs padugnė.

Tačiau jei palyginsime Sodrą su jos europietiškaisiais analogais, pamatysime, kad Lietuvoje vargstančiaisiais „rūpinamasi“ atžagariomis rankomis, kad, palyginus su europiečiais, mes, lietuviai, praktiškai esame socialiai beteisiai gyvuliai.

Būtent Sodros dėka esame labiausiai valdžios niekinama Europos tauta. Nors mums bandoma sudaryti įspūdį, kad Lietuvos valstybė tarnauja tautai, žmonių daugumai, tačiau ir paviršutiniško žvilgsnio užtenka suprasti, kad iš tikrųjų Lietuvos Respublika yra lietuvių tautos plėšimo įrankis saujelės vagių rankose.

Sodra ne tik dalina varganą socialinę paramą, liekančią dosniai aprūpinus politikų ir Sodros darbuotojų draugus, pažįstamus bei giminaičius; savo lėšas Sodra besivadinanti vagių gauja susiplėšia iš neturtingų lietuvių, labiausiai persekiodama ir niekindama pačius vargingiausius, nesugebančius apsiginti žmones.

Sodra buvo įsteigta kaip Lietuvos apiplėšimo įrankis

Tarybiniais laikais atskiro socialinės pagalbos biudžeto nebuvo; valdžia skirdavo socialinėms reikmės tiek, kiek reikėdavo, iš bendro biudžeto. Visas neprivatus turtas priklausė visiems žmonėms, buvo tautos nuosavybė, kiekvieno žmogaus socialinio draudimo garantas.

Valdžią Lietuvoje užgrobę Landsbergio Sąjūdis ir Brazausko LDDP visų pirma išsivogė Lietuvos turtą.

Sodros vagys apiplėšinėja pačius silpniausius ir neturtingiausius lietuvius, dažniausiai neturinčius net už ką advokato nusisamdyti. Sąžiningo žmogaus akimis dabar kalintis Henrikas Daktaras šimtąkart padoresnis už daugumą saugiai vargšus plėšiančių Sodros atmatų.

Vis dėlto, Landsbergio ir Brazausko vadovaujami vagys negalėjo palikti tuometinių pensininkų ir neįgaliųjų bado mirčiai. Todėl buvo įsteigta Sodra, greitai perėjusi prie išmokų pagal tai, kiek pavyksta išplėšti iš dirbančiųjų vadinamojo „socialinio draudimo“ pavidalu.

Pensininkai, neįgalieji ir kiti nesugebantys patys išgyventi vargšai buvo paversti ant bado ribos vegetuojančiais elgetomis – už tai landsbergininkai, brazauskininkai bei juos valdžioje pakeitę nusikalstami koncernai ir kitokie plėšikai ramiai išsivogė valstybines Lietuvos įmones ir iki šiol moka vienus mažiausių mokesčių pasaulyje.

Sodra – nebaudžiamų vagių gauja, kur kas šlykštesnė už bet kurią plėšikų ar reketininkų grupuotę

Taigi Sodra susirenka savo biudžetą applėšinėdama pačius neturtingiausius žmones. Visiems visiškai aišku, kad dabartiniai dirbantieji praktiškai negaus nieko senatvėje iš Sodros – ir vis dėlto iš jų atima didelę dalį uždarbio, begėdiškai vadindami tai „socialiniu draudimu“. Beje, jei pridėsime pajamų mokestį, PVM ir akcizus – pamatysime, kad neturtingi lietuviai sumoka mokesčių maždaug du trečdalius savo uždarbio!

Tuo tarpu turtingiausieji – įvairiausieji Lietuvą valdantys koncernai, investuotojai, bankininkai ir kitokie plėšikai – sumoka mokesčiais tik labai mažą dalį savo pajamų. Kartais apie tai parašo netgi sutotalitarintoji Lietuvos žiniaspauda. Pavyzdžiui kartą netikėtai sužinojome, kad milijardinius pelnus gavę skandinavų bankai sumokėjo kelis tūkstančius mokesčių – ir nieko negalėjome padaryti!

Todėl sveiko proto lietuviai arba 1) dirba nelegaliai – nesileisdami Sodros apiplėšiami, arba 2) bėga į užsienį, kur dirbantys žmonės nėra suvokiami kaip beteisės aukos ir skutami visą gyvenimą.

Neturime kaip pasipriešinti ir mus vis įžūliau apiplėšinėjančiai Sodrai. LR policija, prokuratūra ir teismai – Sodros bendravagiai, praktiškai tos pačios mūsų tautą dergiančios nusikaltėlių gaujos nariai.

Taigi Sodros gauja kur kas šlykštesnė už kokius nors „Dešrinius“, „Braškinius“ ar panašią mafijinę grupuotę. Pastarieji plėšia turtingus vagis, ir už tai juos gaudo policija bei teisia teismai. Tuo tarpu Sodros vagys apiplėšinėja pačius silpniausius ir neturtingiausius lietuvius, dažniausiai neturinčius net už ką advokato nusisamdyti. Sąžiningo žmogaus akimis dabar kalintis Henrikas Daktaras šimtąkart padoresnis už daugumą saugiai vargšus plėšiančių Sodros atmatų.

Sodrai vadovauti atrenkami neeiliniai padugnės

Nekalbant apie techninį personalą, akivaizdu, kad joks padorus, save gerbiantis žmogus neis dirbti į „Sodra“ vadinamą neturtingus žmones plėšiančių vagių gaują. Sprendžiant iš visko, dabar Sodroje susirinkęs neeilinis visuomenės iškrypėlynas.

Akivaizdu, kad Sodrai vadovauti atrenkami išskirtiniai visuomenės atmatos. Norintis Sodrai vadovauti iškrypėlis turi įrodyti, kad niekina neturtingus lietuvius ir yra pasiryžęs juos visais būdais išnaudoti ir apiplėšinėti.

Matosi, kad kiekvieną kartą Sodros vadovu skiriamas vis šlykštesnis ir šlykštesnis išsigimėlis – ir su kiekvienais metais Sodra vis įžūliau ir ciniškiau tyčiojasi iš savo beteisių aukų.

Sodra išveja iš Lietuvos dirbančius sveiko proto žmones

Sodra pavagia didelę pajamų dalį iš legaliai Lietuvoje dirbančių žmonių. Mainais Sodros aukos gauna pašalpas laidotuvėms primenančias nedarbo, ligos ir pan. išmokas, greitą mirtį garantuojančią „sveikatos apsaugą“ bei supratimą, kad senatvėje liks visiškais elgetomis.

Todėl sveiko proto lietuviai arba 1) dirba nelegaliai – nesileisdami Sodros apiplėšiami, arba 2) bėga į užsienį, kur dirbantys žmonės nėra suvokiami kaip beteisės aukos ir skutami visą gyvenimą.

Matosi, kad kiekvieną kartą Sodros vadovu skiriamas vis šlykštesnis ir šlykštesnis išsigimėlis – ir su kiekvienais metais Sodra vis įžūliau ir ciniškiau tyčiojasi iš savo beteisių aukų.

Bėga metai, Sodra siautėja vis įžūliau ir įžūliau – ir Lietuvoje visiškai nelieka sveiko proto jaunimo. Vyresniesiems būna, kad pritrūksta jėgų emigruoti, o mąstantis jaunimas nesileidžia, kad juos visą gyvenimą niekintų įžūlios varanauskienės ir kiti Sodros vagys.

Lietuvoje vis dar netrūksta nedidelių protinių sugebėjimų darbo jėgos, tačiau samdomą darbą dirbančių intelektualių, išsilavinusių žmonių lieka vis mažiau ir mažiau – netgi retas ukrainietis leidžiasi Sodros plėšiamas ilgiau, nei kelis mėnesius.

Todėl praktiškai Sodra yra ne tik lietuvių plėšimo, bet ir jų vijimo iš Lietuvos, įsibėgėjančio galutinio tautos sunaikinimo įrankis.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas