Alytaus padangų gaisras labai naudingas Lietuvos valdžiai

Ką tik Alytuje įvyko didžiulė ekologinė ir humanitarinė katastrofa. Padangų dūmais užnuodyta visa Dzūkija.

Gamta ilgiems metams tapo nuodinga. Neįsivaizduoju, kas gali pirkti dzūkiškus grybus, uogas ar žemės ūkio produktus bent jau artimiausius dešimt metų, taigi dzūkams teks guviai registruotis darbo biržoje.

Jau 30 metų Lietuvos valdžia įvairiais būdais stengiasi išsunkti iš mūsų tautos kiek galima daugiau pigaus darbo. Pagrindinis Lietuvos valstybės vidaus politikos motyvas – plėsti darbo rinką skatinant skurdžius kuo daugiau dirbti ir mažinant pensininkų bei kitų dykaduonių skaičių.

Apnuodyti ir patys dzūkai. Neabejotina, kad didelė dalis Alytaus ir jo apylinkių gyventojų gyvens daug trumpiau. Vyresniuosius sparčiai šienaus plaučių ir virškinimo trakto ligos, o daugeliui jaunesniųjų dzūkų po kokio dešimtmečio teks susipažinti su lietuviškosios onkologijos žavumais. Sunku įsivaizduoti efektyvesnį kancerogeną už degančią padangą.

Keista, kad katastrofos teko laukti taip ilgai

Lietuvos valstybė pagrįsta korupcijos ir valdžios paniekos silpniems ir nedarbingiems principais. Teoriškai Lietuvoje yra visos turinčios užtikrinti visuomenės saugumą organizacijos, tame tarpe ir priešgaisrinės saugos inspekcija, įvairios ekologinio saugumo tarnybos.

Plikašikniams Lietuvoje nėra ko steigti įmonių – jie pukiausiai gali (kaip dabar madinga sakyti) „realizuoti save darbo rinkoje“.

Tačiau visos Lietuvos valstybinės tarnybos organizuotos korupcijos principu, taigi pagrindinė valstybės inspekcijų funkcija ir misija – surinkti kuo daugiau kyšių. Todėl didžiųjų Lietuvos įmonių patikrinimai bei inspekcijos – praktiškai kyšių surinkimas ir apžiūros protokolų surašymas prie konjako taurės.

Inspektoriai atsigriebia mažose įmonėse, kurių savininkai negali pasiūlyti vertų dėmesio kyšių. Jau tūkstančiai lietuviškų įmonių bankrutavo vien dėl to, kad ant jų nežinia už ką užsisėdo vienokie ar kitokie inspektoriai, o šiosios taip ir nesusiprato kuo kaltos.

Plikašikniams Lietuvoje nėra ko steigti įmonių – jie pukiausiai gali (kaip dabar madinga sakyti) „realizuoti save darbo rinkoje“.

Todėl iš tikrųjų keista, kad Alytaus gaisro teko laukti dešimtmečius – daugumoje didesniųjų Lietuvos įmonių saugumas egzistuoja tiktai inspektorių protokoluose.

Alytaus gaisras – logiška bendro Lietuvos genocido dalis

Jau 30 metų Lietuvos valdžia įvairiais būdais stengiasi išsunkti iš mūsų tautos kiek galima daugiau pigaus darbo. Pagrindinis Lietuvos valstybės vidaus politikos motyvas – plėsti darbo rinką skatinant skurdžius kuo daugiau dirbti ir mažinant pensininkų bei kitų dykaduonių skaičių.

Šiuo metu Lietuvos valstybė užsiėmusi lietuviškosios darbo jėgos pakeitimu užsienietiškąja. Lietuviai jau suseno ir aptingo, jie nebenori daug ir sunkiai dirbti ir reikalauja didelių algų, tarsi kokie europiečiai. O karo ir bado prispausti ukrainiečiai, moldavai ar azijiečiai ne tik pasiruošę nuo ryto iki vakaro triūsti už dvigubai ar trigubai mažesnę algą – jie netgi į profsąjungas nestoja, jau nekalbant apie kokius nors protestus ar streikus.

Gamta ilgiems metams tapo nuodinga. Neįsivaizduoju, kas gali pirkti dzūkiškus grybus, uogas ar žemės ūkio produktus bent jau artimiausius dešimt metų, taigi dzūkams teks guviai registruotis darbo biržoje.

Todėl Lietuvos Vyriausybė jau galutinai nustojo kalbėti apie lietuvių emigracijos stabdymą ir visas savo jėgas skiria nelietuviškos darbo jėgos įvežimui iš tolimojo užsienio.

O Dzūkija jau kaip reikiant suseno; didelė pensininkų dalis stabdo darbo rinkos plėtrą. Sunku sugalvoti geresnę išeitį už gerą gaisrą – pernelyg išaugusi pensininkų našta darbo jėgai bus greitai sumažinta, o ir dabartinis dzūkų jaunimas neužsigyvens per ilgai.

Išmirštant dzūkams, atsiras daugiau vietos šviežiai importuojamai darbo jėgai apgyvendinti, bus kur patalpinti naujai atvykstančius migrantus.

Todėl ir vyriausybė taip džiugiai reagavo į Alytaus gaisrą: netgi nebuvo paskelbta ypatingoji padėtis, o Nausėda smagiai išvyko pasilinksminti į Japoniją. Viskas pagal planą.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas